Važiuojant Konstitucijos prospektu ar Ozo gatve pastaruoju metu vis dažniau prasilenki su tyliai slenkančiais autobusais – be įprasto dyzelinio variklio burzgimo, be dūmų iš išmetimo vamzdžio. Vilnius pamažu, bet užtikrintai keičia savo viešojo transporto veidą, ir tie pokyčiai jau juntami ne tik statistikoje, bet ir kasdieniame keleivių gyvenime.
Kodėl miestas apskritai ėmėsi šio žingsnio
Tiesą sakant, priežasčių čia kelios, ir jos susipina tarpusavyje. Pirma – oro kokybė. Vilniaus centre, ypač žiemą, smogas nėra retenybė, o transportas prie to prisideda nemažai. Antra – Europos Sąjungos direktyvos ir įsipareigojimai mažinti CO2 kiekį, kurių Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, negali ignoruoti. Trečia priežastis, gal ir mažiau romantiška, bet labai praktiška – ilgalaikėje perspektyvoje elektra kainuoja pigiau nei dyzelinas, nors pradinės investicijos į infrastruktūrą ir pačius autobusus yra solidžios.
Vilniaus transportas (savivaldybės valdoma įmonė) šį procesą pradėjo neskubėdama – pirmiausia testavo kelis modelius, žiūrėjo, kaip jie elgiasi žiemą, kai temperatūra krenta žemiau nulio ir baterijos veikimas pastebimai suprastėja. Tai svarbu paminėti, nes daugelis mano, jog elektromobiliai tiesiog perkeliami iš vakarietiškų miestų be jokių pritaikymų – realybėje taip nebūna.
Kur šiuo metu galima pamatyti elektrinius autobusus
Jei nesi tikras, kur tiksliai jie kursuoja, patikimiausia – žiūrėti į maršruto numerį prieš lipant. Elektriniai autobusai pirmiausia buvo įleisti į centrinius maršrutus, kur eismo intensyvumas didesnis, o atstumai tarp stotelių trumpesni – tai leidžia efektyviau naudoti baterijos energiją ir dažniau ją papildyti pakeliui esančiose įkrovimo stotelėse.
Praktiškai tai reiškia, kad dažniausiai su jais susidursi važiuodamas per Lukiškių aikštę, Gedimino prospektą ar link Žirmūnų. Vilniaus transportas planus plečia palaipsniui, todėl verta sekti oficialų puslapį ar Vilniaus miesto pranešimus – informacija atnaujinama gan reguliariai, ypač kai atkeliauja nauja autobusų partija.
Kaip atskirti elektrinį autobusą nuo įprasto
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad visi autobusai atrodo panašiai, bet yra keletas ženklų. Elektriniai modeliai dažniausiai turi kitokį, modernesnį dizainą, ant šono ar galo pažymėtą specialų logotipą, informuojantį apie ekologišką varymo sistemą. Be to, jie tiesiog kitaip skamba – arba tiksliau, beveik neskamba. Stotelėje stovint gali net nepastebėti, kad autobusas jau atvažiavo, jei nežiūri į priekį.
Kaip tai veikia keleivio kasdienybei
Nuo bilietų kainos ar pirkimo sistemos požiūriu niekas nesikeičia – vis dar veikia ta pati Vilniečio kortelė, tos pačios programėlės, tas pats bilietų tarifas. Skirtumas jaučiamas kitur – salone paprastai tyliau, mažiau vibracijos, o žiemą, deja, kartais ir šalčiau, nes šildymo sistema elektriniuose autobusuose suvartoja daugiau energijos nei įprastuose, todėl vairuotojai kartais taupo šilumą, kad autobusas spėtų nuvažiuoti visą maršrutą neišsikrovęs.
Praktinis patarimas keleiviams žiemą – apsirengti šilčiau nei įprastai, jeigu planuoji ilgesnę kelionę elektriniu autobusu. Tai smulkmena, bet ji tikrai pasitarnauja, ypač jei laukiesi kelionės per visą miestą piko valandomis.
Infrastruktūra – ne mažiau svarbi dalis nei patys autobusai
Įdomu tai, kad be pačių transporto priemonių, miestui teko investuoti ir į įkrovimo infrastruktūrą – specialias stoteles su greito įkrovimo sistemomis, kurios dažniausiai įrengtos maršrutų galiniuose taškuose. Būtent čia autobusas per kelias minutes papildo bateriją tiek, kad galėtų tęsti maršrutą.
Tai reiškia, kad Vilniaus transportas turėjo perplanuoti ne tik parką, bet ir infrastruktūros tinklą – kur statyti kroviklius, kaip juos aprūpinti elektra, kaip užtikrinti, kad sistema veiktų net esant dideliam apkrovimui, kai keli autobusai vienu metu bando prisijungti prie to paties kroviklio. Šis darbas vyksta gerokai mažiau matomai nei patys autobusai gatvėse, bet be jo visas projektas tiesiog neveiktų.
Kas nutinka, kai baterija pradeda senti
Vienas dažnai užduodamas klausimas – o kas bus po kelerių metų, kai baterijos ims prastėti? Gamintojai paprastai duoda garantijas 8-10 metų laikotarpiui, tačiau realioje eksploatacijoje, ypač su Lietuvos klimato sąlygomis (šalti žiemos mėnesiai, dideli temperatūros svyravimai), baterijos gali degraduoti greičiau nei skelbiama gamintojo brošiūrose. Tai vienas iš rizikos veiksnių, kurį miesto administracija turi įtraukti į ilgalaikį biudžeto planavimą.
Palyginimas su kitais Baltijos miestais
Įdomu pažiūrėti, kaip Vilnius atrodo kaimynų fone. Ryga ir Talinas taip pat aktyviai investuoja į elektrinį viešąjį transportą, tačiau kiekvienas miestas eina šiek tiek skirtingu tempu. Talinas, pavyzdžiui, anksčiau pradėjo eksperimentuoti su nemokamu viešuoju transportu gyventojams, o dabar prideda ir elektrifikaciją. Vilnius savo ruožtu labiau orientuojasi į laipsnišką autobusų parko atnaujinimą, neskubėdamas iš karto visko keisti, kad išvengtų didelių finansinių ir techninių klaidų.
Iš praktinės pusės tai reiškia, kad Vilniaus gyventojai matys pokyčius palaipsniui – ne per naktį visas parkas taps elektrinis, o per kelerius metus dalis maršrutų bus visiškai perėję prie naujos technologijos, kiti dar kurį laiką liks su tradiciniais dyzeliniais ar hibridiniais autobusais.
Keletas praktinių patarimų tiems, kurie nori sekti pokyčius
Jei domiesi šia tema arčiau ar tiesiog norisi būti informuotam apie tai, kas vyksta mieste, štai keli patarimai:
- Sek Vilniaus transporto oficialų puslapį ir socialinius tinklus – ten dažniausiai pirmieji paskelbiami maršrutų pakeitimai ir naujų autobusų atvykimas.
- Naudokis programėle, kuri rodo realaus laiko autobusų judėjimą – kai kurios versijos jau žymi, kuris transportas yra elektrinis.
- Jei pastebi, kad autobusas neįprastai tylus arba turi kitokį dizainą, verta pasidomėti maršruto numeriu – galbūt tai vienas iš naujausių elektrinių modelių.
- Žiemą planuok šiltesnę aprangą, nepriklausomai nuo to, ar važiuoji elektriniu, ar tradiciniu autobusu, bet ypač jei žinai, kad tavo maršrutas priklauso naujajai elektrinei kategorijai.
Ką visa tai reiškia Vilniui po penkerių metų
Grįžtant prie bendro vaizdo – Vilnius, kaip ir dauguma Europos sostinių, juda ta pačia kryptimi, tik savo tempu. Elektriniai autobusai nėra stebuklinga formulė, kuri iš karto išspręs visas transporto ar oro taršos problemas, bet jie yra vienas iš žingsnių, kuris kartu su dviračių takų plėtra, pėsčiųjų zonomis ir bendru viešojo transporto tinklo tobulinimu, formuoja kitokį miestą nei buvo prieš dešimtmetį.
Realistiškai žiūrint, per artimiausius metus tikriausiai matysime dar daugiau elektrinių autobusų gatvėse, daugiau įkrovimo infrastruktūros, galbūt ir kelis techninius iššūkius pakeliui – tai natūralu, kai diegiama nauja technologija dideliu mastu. Bet jeigu palyginsi, kaip atrodė Vilniaus viešasis transportas prieš dešimt metų ir kaip atrodo dabar, skirtumas jau akivaizdus – ir tai tikriausiai tik pradžia. Kitą kartą, kai lauksi autobuso stotelėje ir išgirsi neįprastą tylą vietoj įprasto variklio ūžesio, žinosi, kad tai ne atsitiktinumas, o dalis platesnio plano, kuriame miestas bando rasti balansą tarp patogumo, ekonomikos ir aplinkos.
