2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilnius ir Stranger Things: ar yra ryšys

Kai internete pradėjo plisti klausimai, ar Vilnius kaip nors susijęs su „Stranger Things”, pirma reakcija dažniausiai būna nustebimas – juk serialas vyksta fiktyviame Hawkins miestelyje Indianoje, o filmuojamas jis Atlantoje, Džordžijos valstijoje. Bet kai pradedi kapstytis giliau, paaiškėja, kad klausimas nėra toks jau absurdiškas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ir atsakymas, tiesą sakant, priklauso nuo to, ką tiksliai turite omenyje sakydami „ryšys”.

Iš kur apskritai atsirado šis klausimas

Panašūs gandai internete atsiranda dažniau, nei galima pagalvoti. Vilnius pastaraisiais metais tapo gana populiaria filmavimo vieta tarptautiniams projektams, tad natūralu, kad žiūrovai, pamatę senamiesčio grindinį ar sovietinės architektūros kvartalus kokiame nors seriale, ima ieškoti sąsajų su savo mėgstamiausiais projektais. Kartais tokie gandai kyla iš netikslių straipsnių, kartais – iš to, kad žmonės sumaišo skirtingus Netflix projektus, kurie tikrai buvo filmuoti Baltijos šalyse ar Rytų Europoje.

Taip pat prisideda ir tai, kad pati Vilniaus estetika – ypač senamiesčio šešėliuotos gatvelės, apšviestos gatvių žibintais, arba sovietiniai mikrorajonai su savo tamsiai raudonomis plytomis – kai kam primena tą pačią nostalgišką, truputį nerimą keliančią 80-ųjų nuotaiką, kurią kuria serialo kūrėjai broliai Dufferiai.

Ką iš tikrųjų filmavo Vilniuje

Jei kalbame faktiškai, „Stranger Things” niekada nebuvo filmuojamas Lietuvoje – nei viena scena, nei vienas kadras. Visas serialas kuriamas JAV, daugiausia Atlantoje ir jos apylinkėse, kur sukurtos ištisos gatvės, primenančios amerikietišką priemiestį. Tad tiesioginio, dokumentais patvirtinto ryšio tarp Vilniaus ir šio konkretaus serialo nėra.

Tačiau Vilnius ir Lietuva apskritai tikrai turi patirties su didžiaisiais tarptautiniais projektais. Čia buvo filmuojama dalis HBO serialo „Černobylis” – konkrečiai Vilniuje ir Kaune, kur senosios sovietinės elektrinės ir gyvenamieji rajonai puikiai atstojo Pripetę. Taip pat mieste filmuota nemažai kitų produkcijų, tarp jų istorinės dramos, veiksmo filmai ir net kai kurie epizodai serialams, kurie transliuojami per didžiąsias platformas. Tad kino industrijos prasme miestas tikrai „susipažinęs” su tarptautiniais gigantais – tiesiog ne su šiuo konkrečiu.

Kodėl žmonės mato panašumus tarp senamiesčio ir Hawkins

Čia jau prasideda įdomesnė, subjektyvesnė dalis. Vilniaus senamiestis, ypač vakarais, kai gatvės apytuštės, o šviesa krinta pro senus langus, tikrai turi tą kino nuotaiką, kurią mėgsta gaudyti operatoriai. Užtenka pavaikščioti Bernardinų sodo pakraščiais arba pasukti į Užupio šalikeles vėlyvą rudens vakarą – ir supranti, kodėl režisieriai čia atvažiuoja ieškoti „kažko kito”, ne standartinio Vakarų Europos miesto vaizdo.

Be to, sovietinė architektūra – ypač Naujininkų, Šeškinės ar Fabijoniškių mikrorajonuose – žiūrovams, pripratusiems prie amerikietiškos priemiesčio estetikos, gali priminti tą pačią „kažkas negerai po paviršiumi” jausmą, kurį taip gerai perteikia serialas. Tai nėra tiesioginis kopijavimas, greičiau bendra nuotaika, kurią kuria panašūs vizualiniai elementai – neonų šviesos, apleisti kiemai, senos mokyklos su ilgais koridoriais.

Lietuvos kino industrija auga – ir tai ne atsitiktinumas

Jeigu jau kalbame apie galimybę, kad kada nors ateityje panašus projektas tikrai atkeliautų filmuotis į Lietuvą, verta žinoti, kad šalies kino industrija pastaruoju metu stipriai stiprėja. Mokesčių lengvatos užsienio produkcijoms, patyrusios vietinės filmavimo komandos ir palyginti žemesnės kainos nei Vakarų Europoje – visa tai daro Vilnių patrauklų tarptautiniams studijoms. Lietuvos kino centras aktyviai bendradarbiauja su didžiaisiais platformų atstovais, ir kiekvienais metais atvyksta vis daugiau užsienio produkcijų.

Tad nors konkrečiai „Stranger Things” ryšio nėra, principe nieko nuostabaus nebūtų, jei kitas panašaus masto projektas nuspręstų dalį scenų filmuoti čia. Miestas jau turi infrastruktūrą, žmones ir patirtį – trūksta tik atitinkamo scenarijaus poreikio.

Kur Vilniuje pasijusti tarsi Hawkins gyventoju

Jei norite savarankiškai pajusti tą pačią atmosferą, kurią kuria serialas, Vilniuje tikrai yra keletas vietų, verta apsilankyti vėlai vakare, geriausiai rudenį ar žiemą, kai temsta anksti:

  • Vilniaus senamiesčio šalutinės gatvelės netoli Šv. Onos bažnyčios – ypač kai lyja, o žibintai atsispindi šlapiame grindinyje.
  • Sovietiniai mikrorajonai su savo betoninėmis daugiabučiais ir apleistais žaidimų aikštelėmis – Žirmūnai, Lazdynai ar Karoliniškės gali suteikti tą pačią „priemiesčio paslaptis” nuotaiką.
  • Vingio parkas naktį – tamsūs medžiai, tuštuma, tik tolimi miesto garsai. Puiki vieta pasijusti, tarsi netrukus kažkas išnirs iš „Upside Down”.
  • Senieji kino teatrai, kaip „Lietuva” ar renovuoti „Skalvija” – jų interjeras primena būtent tą laikotarpį, kurį vaizduoja serialas.

Praktiniai patarimai serialo gerbėjams, planuojantiems kelionę

Jei atvažiuojate į Vilnių būtent su mintimi rasti „Stranger Things” pėdsakų, verta iš karto nusiteikti realistiškai – jokių oficialių ekskursijų ar filmavimo aikštelių čia nerasite. Vietoj to rekomenduočiau susitelkti į bendrą kino turizmo patirtį:

Pirma, apsilankykite vietose, kur tikrai filmavosi žinomi projektai – pavyzdžiui, „Černobylio” filmavimo taškai Vilniaus Fabijoniškėse ar Kaune, Petrašiūnų elektrinėje. Antra, pasidomėkite vietiniais kino turais – kai kurios gidų kompanijos jau siūlo maršrutus, kurie apjungia įvairias filmavimo vietas mieste. Trečia, jei tiesiog norite tos pačios nostalgiškos 80-ųjų nuotaikos, apsilankykite Vilniaus retro kavinėse ar baruose, kur dažnai groja to laikotarpio muzika ir yra atitinkamas interjeras – toks kaip „Prie Universiteto” rajone esantys senesni užeigos taškai.

Tad kas iš tikrųjų yra tas ryšys

Jei reikėtų atsakyti trumpai – tiesioginio, faktinio ryšio tarp Vilniaus ir „Stranger Things” nėra. Serialas kurtas ir filmuotas kitoje pasaulio pusėje, ir jokie oficialūs šaltiniai nemini Lietuvos kaip filmavimo vietos. Bet jeigu žiūrėsime plačiau – į atmosferą, į miesto kino potencialą, į tai, kaip Vilnius pastaraisiais metais tapo patrauklia vieta didiesiems tarptautiniams projektams – ryšys tikrai egzistuoja, tik ne toks, kokio galbūt tikėjotės.

Man asmeniškai labiausiai patinka mintis, kad Vilnius yra tarsi tas miestas, kuris galėtų būti Hawkins, jei istorija būtų vykusi kitoje pasaulio dalyje – su savo paslaptingais mikrorajonais, senamiesčio šešėliais ir sovietine praeitimi, kuri visada jaučiasi šiek tiek nerimą keliančiai. Tad kitą kartą, kai vaikščiosite pro tamsius Šeškinės kiemus ar klaidžiosite senamiesčio skersgatviais vėlų vakarą, galite drąsiai įsivaizduoti, kad esate savame, vilnietiškame „Stranger Things” epizode – net jei jokia kamera to niekada neužfiksavo.

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.