2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniuje šilumos kaina spalį – 7,25 ct/kWh su PVM: kada daugiabučiuose įsijungs šildymas

Vilniuje šilumos kaina spalį – 7,25 ct/kWh su PVM: kada daugiabučiuose įsijungs šildymas
Asociatyvi nuotrauka „Vilniuje šilumos kaina spalį – 7,25 ct/kWh su PVM: kada daugiabučiuose įsijungs šildymas“ (TBIT / Pixabay)

Centralizuota šiluma Vilniuje besirūpinančios „Gijos“ primena, kad nuo spalio 1 d. įsigalioja Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kuriais nustatomas šildymo sezono laikotarpis – nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. Nurodytu laiku visi šilumos tiekėjai turi būti pasirengę nepertraukiamai tiekti šilumą iki šilumos punktų. Primenama, kad vidaus patalpų temperatūros palaikymu rūpinasi būsto administratoriai.

Ką svarbu žinoti gyventojams?

Iki šiol šildymo sezono pradžią ir pabaigą, atsižvelgdamos į faktinę lauko oro temperatūrą, nustatydavo miestų savivaldybės. Įstatymo potvarkiu įtvirtintu konkrečiu šildymo sezono laikotarpiuatsisakoma visuotinio šildymo pradžios bei pabaigos paskelbimo. Tiesa,faktinės oro sąlygos išlieka pagrindiniu kriterijumi vertinant tiek šildymo sezono pradžią, tiek pabaigą.

Visuotinis pastatų šildymas turi prasidėti, kai trijų parų iš eilės vidutinė lauko oro temperatūranesiekia 10 °C ir atitinkamai baigtis, kai vidutinė trijų parų temperatūra viršija10 °C.Svarbiausia, jog patalpose būtų užtikrinta higienos normas atitinkanti temperatūra.

„Nuo spalio 1-osios šilumos tiekėjai jau tiekia šilumą iki pastatų šilumos punktų. Tačiau tai nereiškia, kad visų daugiabučių šildymas tą pačią dieną irprasidės. Šildymo įjungimu pastate rūpinasi jo administratorius arba bendrija, todėl gyventojams svarbu žinoti, kokia tvarka taikoma būtent jų name“, – sako l. e. p. „Gijų“ Klientų komandos vadovė Jurga Strelkovė.

Pastatuose, kuriuose įrengti modernizuoti, automatiškai reguliuojami šilumos punktai, gyventojams papildomai rūpintis šildymo įjungimu nereikia – sistema, reaguodama į lauko oro temperatūrą, įjungs šildymą automatiškai. Tiesa, tai įvyks, kai pastato administratorius ar paskirtas įgaliotas asmuo jau bus įjungęs šildymo sistemą.

„Jeigu gyventojai jaučia, kad jų namuose jau per šalta, rekomenduojame pirmiausia kreiptis į savo pastato administratorių. Jis gali informuoti apie šilumos punkto būklę, jo veikimo principą ir tai, kokie sprendimai reikalingi norint pradėti šildymą. Administratorius, gyventojų prašymu, turėtų organizuoti balsavimą, o daugumos sprendimu būtų galima pradėti šildymo sezoną nelaukiant, kol oro temperatūra nukris“, – teigia J. Strelkovė.

Pastatuose, kuriuose įrengti nemodernizuotišilumos punktai, šildymo įjungimas atliekamas mechaniškai, pagal pastatui taikomą šildymo sezono pradžios tvarką. Taigi šiuose būstuose šildymas prasidės tik po savivaldybės sprendimo.

Šilumos punktas – pastato įrenginys, kuris perima iš tiekimo tinklo ateinančią šilumą ir paskirsto ją pastato šildymo bei karšto vandens sistemoms. Modernizuotame punkte automatika pagal lauko temperatūrą reguliuoja, kiek šilumos patenka į radiatorius.

Vilniuje – žemiausia šilumos kaina

Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojams aktualus ir būsimas sąskaitų dydis. Spalio mėnesį Vilniuje šilumos kaina siekia 5,99 ct/kWh be PVM arba 7,25 ct/kWh su 21 proc. PVM.Tai – mažiausia šilumos kaina, palyginus su didžiaisiais Lietuvos miestais.

Pirmosios šildymo sąskaitos klientus pasieks lapkričio mėnesį.

„Galutinę kliento sąskaitą lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra, pastato energetinis efektyvumas bei konkrečiame name suvartojamas šilumos kiekis. Todėl vienodos kvadratūros butų sąskaitos skirtinguose namuose gali reikšmingai skirtis“, – primena J. Strelkovė.

Šildymo sąskaitos dydį daugiabutyje dažnai lemia ir tai, kaip name paskirstomos šilumos sąnaudos: pagal butuose įrengtus šilumos apskaitos prietaisus ar pagal buto plotą. Šią tvarką gyventojai gali pasitikslinti pas savo pastato administratorių ar bendriją.

Pasak „Gijų“ atstovės, renovuotuose, energetiškai efektyviuose namuose gyvenantys gyventojai už šildymą gali mokėti bent 40 proc. mažiau nei nerenovuotų pastatų gyventojai.

„Gijos“ primena, kad šildymo sezono metu gyventojaidėl šilumos tiekimo ar pastato šilumos punkto veikimo, pirmiausia turėtų kreiptis į pastato administratorių, bendriją ar kitą pastato valdytoją.

Kilus ginčui su šilumos tiekėju ar pastato administratoriumi, informacijos apie vartotojų teises galima rasti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos svetainėje: vert.lt.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.