Artėjant Pasaulinei gyvūnų globos dienai, Vilniaus gyvūnų globos namai ragina gyventojus prisidėti prie gyvūnų gerovės ir pranešti apie lauke gyvenančias nesterilizuotas kates. Toks paprastas veiksmas padeda užkirsti kelią benamių kačių populiacijos augimui – būtent tam skirta programa „Pagauk. Sterilizuok. Paleisk“ (PSP).
Nuo sezono pradžios, įgyvendindami šią programą, Vilniaus gyvūnų globos namai sterilizavo ir kastravo 450 benamių kačių – 272 pateles ir 178 patinus. Tai yra efektyviausias ir humaniškiausias būdas kontroliuoti benamių kačių populiaciją, mažinti gyvūnų kančias ir užkirsti kelią nepageidaujamų vadų atsiradimui, pabrėžia gyvūnų gerovės specialistai.
„PSP programa yra ne tik populiacijos kontrolės, bet ir gyvūnų gerovės priemonė. Kiekviena laiku sterilizuota katė reiškia mažiau nepageidaujamų vadų, mažiau apleistų gyvūnų ir mažesnę tikimybę, kad teks susidurti su visuomenę sukrečiančiais gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus atsikratymo atvejais. Viena nesterilizuota katė per metus gali atsivesti daugiau nei 10 kačiukų, o po kelių mėnesių daugintis pradeda ir jų palikuonys“, – sako Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė Agnė Žėbienė.
Vilniaus gyvūnų globos namų komanda PSP programą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje vykdo nuo 2011 metų – per šį laiką sostinėje sterilizuota ir kastruota beveik 8 tūkst. benamių kačių.
Iki PSP sezono pabaigos – paskutinės savaitės
PSP programa įgyvendinama šiltuoju metų laiku – nuo pavasario iki šildymo sezono pradžios. Po operacijos gyvūnams svarbu saugiai sveikti palankesnėmis oro sąlygomis, todėl programos sezonas netrukus bus baigtas.
Programos metu randamos benamės (bešeimininkės) katės sterilizuojamos arba kastruojamos ir, pasveikusios po procedūros, grąžinamos į savo gyvenamąją aplinką. Tokia praktika vadinama „pagauk, sterilizuok, paleisk“ (angl. trap-neuter-return): sterilizuotos katės lieka savo teritorijoje, todėl į ją neateina naujos nesterilizuotos katės, o triukšmas ir kačių šėlsmas dėl poravimosi sezono sumažėja.
Sterilizuojamos ar kastruojamos tik tos katės, kurių kairės ausies galiukas nėra pakirptas. Toks ženklinimas tarptautiniu mastu naudojamas parodyti, kad gyvūnas jau sterilizuotas arba kastruotas. Pakirptas ausies galiukas – operacijos metu pažymimas ženklas, todėl tokios katės nereikia gaudyti pakartotinai.
Programos sėkmei svarbus ir gyventojų įsitraukimas
Vilniaus gyvūnų globos namai ragina gyventojus nelaukti kito PSP sezono. Pastebėjus nesterilizuotų kačių koloniją ar reguliariai prižiūrint lauke gyvenančias kates, apie tai kviečiama pranešti telefonu +370 652 57707.
„Dažnai būtent gyventojų pranešimai padeda pasiekti kolonijas, apie kurias kitaip nesužinotume. Kiekvienas skambutis prisideda prie humaniškesnio benamių kačių populiacijos valdymo ir geresnės gyvūnų gerovės mieste“, – sako A. Žėbienė.
Specialistai pasirūpins gyvūnų sugavimu, sterilizavimu, jų priežiūra po procedūros ir saugiu grąžinimu į joms įprastą gyvenamąją aplinką.
Gyventojams nereikėtų patiems gaudyti ar vežti laukinių kačių pas veterinarą: neįpratusios prie žmonių katės gali įkąsti ar įdrapanoti, o specialistai turi tam skirtų gaudyklių ir patirties. Prieš skambinant verta įsidėmėti tikslią kolonijos vietą ir kuo tiksliau apibūdinti, kiek kačių ten gyvena.
Pasaulinė gyvūnų globos diena, minima spalio 4-ąją, primena apie atsakomybę už gyvūnus. Tačiau rūpestis jiems reikalingas kasdien – kartais jis prasideda nuo vieno skambučio, galinčio laiku suteikti reikalingą pagalbą.
