2026 m. lapkričio 20 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniuje naujų butų pasiūla rekordinė – 6 663 būstai, vidutinė kaina 4 164 Eur/kv. m

Vilniuje naujų butų pasiūla rekordinė – 6 663 būstai, vidutinė kaina 4 164 Eur/kv. m
Asociatyvi nuotrauka „Vilniuje naujų butų pasiūla rekordinė – 6 663 būstai, vidutinė kaina 4 164 Eur/kv. m“ (SHOX ART / Pexels)

Per trečiąjį šių metų ketvirtį didžiuosiuose Lietuvos miestuose galutinai baigėsi „būsto karštligės“ etapas. Pirminė būsto rinka įžengė į stabilios brandos fazę: pardavimų apimtys grįžo prie ilgalaikio istorinio vidurkio, o pirkėjai įgijo palankesnes sąlygas rinktis iš rekordinės pasiūlos.

Vilniuje rinka grįžta į ilgalaikį tvarų ritmą

Per trečiąjį 2026 m. ketvirtį Vilniaus pirminėje būsto rinkoje parduoti 1 441 būstas – 8 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį ir 12 proc. mažiau nei prieš metus. Nors metinis ir ketvirtinis pokytis rodo neigiamą dinamiką, ekspertai ragina rinkos situaciją vertinti ilgesnėje perspektyvoje.

Nuo 2025 m. pradžios sostinės rinka veikė itin įkaitusiu režimu – sandorių kiekis siekė vidutiniškai 550 vnt. per mėnesį, o atskirais mėnesiais viršydavo net 700 pardavimų. Tokį šuolį lėmė po sudėtingesnių 2022–2024 m. atšokusi „suspausta spyruoklė“. Tačiau toks pardavimų tempas nėra ilgalaikė norma. Eliminavus neįprastus pikus, sostinės rinkos ilgalaikis tvarus vidurkis siekia apie 475 būstus per mėnesį.

Būtent šią ilgalaikę normą ir atspindi rudens pradžia: rugsėjį susitarta dėl 474 būstų (butų, loftų ir kotedžų) – tai yra 2 proc. daugiau nei rugpjūtį.

„Po itin aktyvaus periodo šiandien matome sveikai funkcionuojančios rinkos paveikslą. Pastarųjų pusantrų metų pardavimai buvo greičiau išimtis iš taisyklės nei norma. Tai, ką matome dabar – ne rinkos nuosmukis, o jos grįžimas į pusiausvyrą. Pardavimų tempas atitinka ilgalaikį rodiklį, o auganti pasiūla suteikia pirkėjams daugiau laiko bei erdvės priimti apgalvotus sprendimus“, – teigia „Citus“ NT analitikė Ugnė Žiogelė.

Sostinėje – dar vienas pasiūlos rekordas

Pasiūlos pusėje vėl fiksuojamas rekordinis asortimentas – rugsėjį rinka pasipildė 446 naujais būstais ir pasiekė 6 663 objektų rekordą.

„NT plėtra yra ilgo ciklo procesas – šiandien rinką papildantys projektai buvo suplanuoti prieš 2–3 metus. Todėl natūralu, kad pasiūla auga ir toliau, užtikrindama pirkėjams įvairovę net ir pardavimų tempui grįžus į įprastą ritmą“, – aiškina U. Žiogelė.

Nepaisant pasiekto pasiūlos rekordo, sostinės paklausa išlieka pajėgi įsisavinti naujus projektus. Rinkos balanso rodiklis siekia 1,1 (tai reiškia, kad esamu tempu visam asortimentui realizuoti prireiktų maždaug 13 mėnesių). Rinkos disbalansas ir perteklinė pasiūla fiksuojama tik rodikliui pasiekus 1,25 (arba 15 mėn.) ribą.

Rinkos balanso rodiklis parodo, kiek mėnesių prireiktų parduoti visą rinkoje siūlomą naujų būstų asortimentą esamu pardavimo tempu. Kuo rodiklis mažesnis, tuo labiau rinka palanki pardavėjams, o kuo didesnis, tuo daugiau pasirinkimo ir derybinių galimybių turi pirkėjai.

Vidutinė Vilniaus butų kaina rugsėjį per mėnesį paaugo iki 4 164 Eur/kv. m. Didesnę įtaką šiam pokyčiui padarė pačių plėtotojų veiksmai – kainos buvo pakeltos maždaug dešimtadaliui viso asortimento. Nuo metų pradžios kainos sostinėje paaugo 6 proc., o per metus – 9 proc.

Kaune ir Klaipėdoje – pirkėjų pozicijų stiprėjimas ir stabilumas

Kaune fiksuojamas užtikrintas ir prognozuojamas pirkėjų aktyvumas – trečiąjį ketvirtį parduota 310 būstų (7 proc. daugiau nei prieš metus). Pasiūla laikinojoje sostinėje taip pat pasiekė naujas aukštumas: rinka pasipildė 184 naujais būstais, o bendras asortimentas pasiekė 1 525 objektų.

Kaune visam asortimentui realizuoti prireiktų apie 14 mėnesių. Tai signalizuoja, kad miestas palaipsniui pereina į „pirkėjo rinką“, kurioje perkantieji įgyja stiprias derybines pozicijas. Dar daugiau – jei paklausa neaugs, o pasiūla ir toliau pildysis, tikėtina, kad ne už ilgo kainos Kaune turės koreguotis žemyn, ypač pervertintuose objektuose. Šiuo metu kvadrato kaina siekia 3 545 Eur/kv. m. Pirkėjo rinka vadinama situacija, kai pasiūla viršija paklausą, todėl pardavėjai dažniau nusileidžia dėl kainos ar siūlo papildomas sąlygas.

Ženklai slypi ir pasiūlos bei paklausos struktūroje. Vidutinės klasės pardavimai sudaro vos 32 proc. visų sandorių, o pasiūloje šio tipo asortimentas užima net 43 proc. Tuo tarpu ekonominės ir prabangios klasės būstų rinka yra gana subalansuota.

Klaipėdos rinka demonstruoja nuoseklią ramybę bei kainų stabilumą. Mėnesio pardavimai siekė 40 būstų, bendra pasiūla sudaro 802 objektus, o vidutinė kaina išlieka stabili – 3 669 Eur/kv. m.

NT plėtros bendrovės „Citus“ valdomuose projektuose rugpjūtį pasirašytos 53 sutartys: 43 Vilniuje, 6 Kaune, 4 Druskininkuose.

*„Citus“ analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis dėl butų, loftų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad didžioji jų dalis formaliai priskiriama butams, be to, kotedžai paprastai konkuruoja dėl tų pačių pirkėjų. Iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, nes jie dažniausiai susiję su ankstesnių mėnesių pardavimais, todėl neparodo tikrojo einamojo laikotarpio paklausos. Dėl tos pačios priežasties kartais mėnesio statistika išauga, kai vienu metu į apskaitą įtraukiami pavėluotai įregistruoti sandoriai (anksčiau sudaryti susitarimai) – taip konkretaus mėnesio rezultatas laikinai padidėja. Visi duomenys yra preliminarūs ir gali būti tikslinami, tačiau ilgesniu laikotarpiu galutinės tendencijos išlieka tos pačios.

Preliminari pirkimo–pardavimo sutartis – tai susitarimas, kuriuo pirkėjas ir pardavėjas įsipareigoja vėliau sudaryti pagrindinę sutartį, todėl tokie sandoriai dar gali būti nutraukti. Naujo būsto kainą verta lyginti su panašios klasės ir panašios parengties projektais, nes vidutinė miesto kaina neparodo konkretaus objekto vertės.

Mindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.