2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus verslams, kenčiantiems dėl ilgų gatvių remonto darbų, – mokesčių ir nuomos lengvatos nuo 2024 m. sausio 1 d.

Vilniaus verslams, kenčiantiems dėl ilgų gatvių remonto darbų, – mokesčių ir nuomos lengvatos nuo 2024 m. sausio 1 d.
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus verslams, kenčiantiems dėl ilgų gatvių remonto darbų, – mokesčių ir nuomos lengvatos nuo 2024 m. sausio 1 d.“ (Mika Baumeister / Unsplash)

Vilniaus miesto taryba pritarė lengvatų paketui verslams, kurių veiklą reikšmingai riboja ilgalaikiai miesto infrastruktūros tvarkymo darbai. Lengvatos bus taikomos ir atgaline data – nuo 2024 m. sausio 1 d., todėl jomis galės pasinaudoti ir verslai, jau patyrę tokių darbų poveikį. Šiomis priemonėmis siekiama sumažinti infrastruktūros darbų ekonominį poveikį, padėti išsaugoti darbo vietas ir sudaryti palankesnes sąlygas verslams atsigauti.

Patvirtintas lengvatų paketas apima nekilnojamojo turto, žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčius, Savivaldybės turto nuomą bei vietines rinkliavas už išorinę reklamą, prekybą ir paslaugų teikimą, lauko kavinių veiklą bei automobilių stovėjimą.
Jeigu nekilnojamasis turtas yra išnuomotas ar subnuomotas, mokesčio lengvata jo savininkui taikoma tik tuomet, kai visa jos ekonominė nauda perduodama veiklos ribojimus patiriančiam nuomininkui ar subnuomininkui, atitinkamai sumažinant nuomos mokestį.

„Miesto infrastruktūros atnaujinimas yra būtinas, tačiau ilgai trunkantys darbai šalia įsikūrusiems verslams gali tapti rimtu išbandymu. Darbai kartais užsitęsia dėl sunkiai prognozuojamų aplinkybių – archeologinių tyrimų ar tik pradėjus kasinėti aptinkamų neregistruotų inžinerinių tinklų. Suprantame, kad verslams tai reiškia mažesnius klientų srautus, finansinius nuostolius, o kai kuriems – net grėsmę išlikimui. Todėl patvirtinome konkrečias pagalbos priemones, kurios padės verslams atlaikyti šiuos sunkumus ir greičiau atsigauti, dėl jų kreiptis galima patyrus sunkumus nuo 2024 metų. Norime, kad atsinaujinusios miesto gatvės pasitiktų ne uždarytomis vitrinomis, o jose veikiančiais gyvybingais verslais“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Kas galės pasinaudoti lengvatomis?

Lengvatos skirtos viešojo maitinimo įstaigoms, sveikatinimo ir grožio paslaugų teikėjams bei fizinėms parduotuvėms, kurių veiklai tiesioginį poveikį daro Savivaldybės administracijos užsakyti gatvių, viešųjų erdvių ar inžinerinių tinklų statybos, rekonstravimo ir remonto darbai. Tai atvejai, kai ribojamas transporto ar pėsčiųjų eismas, mažėja klientų srautai, sudėtingėja prekių pristatymas, pablogėja veiklos vietos pasiekiamumas ar matomumas.

Viena pagrindinių sąlygų lengvatoms gauti – infrastruktūros darbai turi trukti ilgiau kaip tris mėnesius, o verslo veiklos vieta turi patekti į Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą darbų poveikio teritoriją.

Dėl lengvatų besikreipiantys verslai turi būti atsiskaitę su valstybės ir savivaldybių biudžetais bei pinigų fondais ir atitikti nereikšmingos, arba de minimis, valstybės pagalbos reikalavimus. De minimis pagalba – tai nedidelės apimties valstybės pagalba, kuri laikoma nedarančia reikšmingos įtakos konkurencijai, todėl jai taikomos supaprastintos taisyklės, tačiau pagalbos suma per tam tikrą laikotarpį yra ribojama.

Kiek laiko galios lengvatos ir kaip jas gauti?

Mokesčių lengvatos bus taikomos infrastruktūros darbų vykdymo laikotarpiu ir papildomai po jų užbaigimo. Šis papildomas laikotarpis bus tokios pačios trukmės kaip vykdyti darbai, tačiau ne ilgesnis kaip 12 mėnesių. Lengvatos dydis apskaičiuojamas proporcingai darbų vykdymo dienų skaičiui. Taip siekiama suteikti verslams galimybę atkurti klientų srautus ir įprastas veiklos apimtis pasibaigus darbams.

Lengvatų suteikimo procesas prasidės nuo infrastruktūros darbų poveikio teritorijos įvertinimo. Komisijai ją nustačius, teritorija bus patvirtinama ir viešai paskelbiama. Joje veikiantys ir nustatytas sąlygas atitinkantys verslai galės teikti prašymus dėl lengvatų suteikimo. Prašymą verta teikti tik patvirtinus teritoriją, nes tik tuomet galima įsitikinti, ar verslo veiklos vieta į ją patenka. Savivaldybės naujienas ir oficialius skelbimus galima rasti svetainėje vilnius.lt.

Pateiktus duomenis ir dokumentus tikrins atsakingas Savivaldybės administracijos padalinys. Sprendimus dėl mokesčių lengvatų priims Savivaldybės taryba, o Savivaldybės turto nuomos ir vietinių rinkliavų lengvatas pagal kompetenciją taikys atsakingi Savivaldybės padaliniai.

Vietinės rinkliavos – tai savivaldybės tarybos nustatyti mokėjimai už tam tikras paslaugas ar veiklą viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, už prekybą ar automobilių stovėjimą. Nuo mokesčių jos skiriasi tuo, kad jų dydį ir taikymo tvarką pagal įstatymus nustato pati savivaldybė.

Papildomos priemonės verslams

Be mokesčių, nuomos ir rinkliavų lengvatų, numatytos ir papildomos pagalbos priemonės, padėsiančios verslams išlaikyti klientų srautus vykstant infrastruktūros darbams.

Verslai galės nemokamai naudoti laikinas iškabas, nukreipiančias klientus į veikiančias prekybos ir paslaugų vietas, taip pat naudotis netoliese esančiomis viešosiomis erdvėmis lauko prekybai, paslaugų teikimui ar lauko kavinių veiklai.

Numatyta ir galimybė nemokamai statyti automobilius aplinkinėse nerezervuotose stovėjimo vietose, jeigu iki infrastruktūros darbų pradžios prie veiklos vietos buvo rezervuotų automobilių stovėjimo vietų.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.