VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PRIEŽIŪRA SAVIVALDYBĖSE
PANEVĖŽYS
TRUMPRAŠČIO PAVADINIMAS
„Ukrainos piliečių integracija Panevėžio savivaldybėje“
TRUMPRAŠČIO RENGĖJAI (ORGANIZACIJOS), AUTORIAI
VšĮ „Septynios akimirkos“
PROBLEMA
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvą pasiekė pirmieji nuo agresijos pasitraukę Ukrainos gyventojai. Pirmiausia sutvarkomi svarbiausi karo pabėgėlių reikalais: ištiriama sveikata, suteikiama gyvenamoji vieta, pasirūpinama vaikų ir tėvų saugumu, sprendžiami teisiniai dalykai. Atvykę į Lietuvą karo pabėgėliai privalo užsiregistruoti Migracijos departamente, gauti laikinuosius leidimus gyventi Lietuvoje. Kol vyksta patvirtinimo procesas, pabėgėliai gauna humanitarinę pagalbą, vaikai gali mokytis. Švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, ukrainiečių vaikų integracija į švietimo sistemą vyksta sklandžiai. Jie gali mokytis nuotoliniu būdu Ukrainos mokyklose, o kiti vaikai lanko lietuviškas klases ir mokosi lietuvių kalbos. Karo pabėgėliai gali pradėti dirbti dar negavę laikino Migracijos departamento leidimo gyventi Lietuvoje. Tačiau reikia pripažinti, kad į Lietuvą atbėgusiems ukrainiečiams rasti darbo mūsų šalyje nėra lengva. Anksčiau atvykę ukrainiečiai daugiausia dirba transporto ir statybų sektoriuose, o dabartiniai karo pabėgėliai yra aukštesnės kvalifikacijos arba specifinių kvalifikacijų žmonės, kuriems nėra paprasta gauti darbo pagal profesiją, nes tokiems darbams daugeliu atvejų reikia mokėti lietuvių kalbą arba turėti specifinių žinių.
Labai svarbus valstybės tikslas yra pabėgėlių integracija ir išlaikymas Lietuvoje. Juo integracija bus veiksmingesnė, juo daugiau pabėgėlių integruosis ir pasiliks Lietuvoje, o mūsų visuomenė lengviau juos priims, kils mažiau konfliktų ir nepasitenkinimo.
Dalis į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių savo laikinaisiais namais pasirenka Panevėžio miestą. Nors gavę leidimus gyventi Lietuvoje Ukrainos piliečiai gali gauti socialines išmokas, tačiau mažai dėmesio valdžios institucijos skiria pabėgėlių emocinei ir psichologinei pagalbai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ukrainiečių psichologinei būklei ir socializacijai. Dauguma jų atvyksta iš smarkiai karo nuniokotų vietovių, patyrę psichologinį ir fizinį smurtą.
Be emocinės ir psichologinės paramos karo pabėgėliams labai reikia informacinės, konsultacinės, tarpininkavimo ir atstovavimo pagalbos padedant susirasti darbą ir įsitvirtinti Lietuvoje. Svetimoje šalyje atsidūrę karo pabėgėliai, nemokėdami lietuvių kalbos, nepažindami miesto, nežinodami Lietuvoje galiojančių įstatymų, susiduria su daugybe problemų. Jiems sunku nuvykti iš vienos vietos į kitą, gauti reikiamą informaciją apie teikiamas paslaugas, išmokas, priklausančias pagal Lietuvos teisės aktus. Kreipdamiesi į gydymo įstaigas, karo pabėgėliai pakliūva į kalbos ir biurokratijos spąstus.
SANTRAUKA
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvą pasiekė pirmieji nuo agresijos pasitraukę Ukrainos gyventojai. Atvykstančiųjų skaičius nuolat auga. Mūsų šalyje jiems suteikiama humanitarinė pagalba, sudarytos sąlygos įsidarbinti, o gavusieji laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje gali gauti socialines išmokas. Tačiau siekiant sėkmingos karo pabėgėlių integracijos mūsų šalyje, to dar nepakanka. Viskas priklauso nuo integracijos sistemos, kurioje kiekvienu žmogumi būtų rūpinamasi individualiai. Svarbūs atvykusiųjų kalbiniai ir socialiniai įgūdžiai, sveikata ir amžius. Nereikia pamiršti, kad būtina teikti ir individualią psichologinę pagalbą, ypač kančias ir netektis patyrusiems asmenimis. Siekiant sukurti sklandžią integracijos sistemą ir tuo pačiu palengvinti pabėgėlių integraciją, didelį indėlį gali įnešti nevyriausybinės organizacijos, siekiančios tarnauti visuomenės labui. Jos yra lanksčios, arti žmogaus ir lengvai pasiekiamos.
ĮVADAS
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvą pasiekė pirmieji nuo agresijos pasitraukę Ukrainos gyventojai. Pirmiausia sutvarkomi svarbiausi karo pabėgėlių reikalais: ištiriama sveikata, suteikiama gyvenamoji vieta, pasirūpinama vaikų ir tėvų saugumu, sprendžiami teisiniai dalykai. Karo pabėgėliai gauna reikiamą humanitarinę pagalbą, užsiregistravę ir gavę laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, gali gauti įvairias išmokas; palengvinta ir jų įsidarbinimo tvarka. Tačiau viso to nepakanka, kad integracija vyktų sklandžiai. Turime nepamiršti, kad dauguma karo pabėgėlių yra atvykę iš smarkiai karo nuniokotų regionų, kad nemažai jų patyrė psichologinį, fizinį smurtą ir kitų karo baisumų. Labai svarbu šiems žmonėms suteikti psichologinę ir emocinę pagalbą. Siekiant palengvinti integracijos procesą svetimoje šalyje, būtina teikti socialinę pagalbą: informuoti, konsultuoti, tarpininkauti ir atstovauti, bendrauti, ugdyti kasdienio gyvenimo ir darbo įgūdžius. Prie šių darbų daugiausia galėtų prisidėti nevyriausybinės organizacijos, siekiančios tarnauti visuomenės labui. Jos yra lanksčios, arti žmogaus ir lengvai pasiekiamos.
PROBLEMOS AKTUALUMAS, APTARIMAS, DUOMENYS (LENTELĖS, DIAGRAMOS), ARGUMENTAI
Remiantis Statistikos departamento 2022 metų balandžio 5 d. duomenimis, nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą jau atvyko ir Migracijos departamente užsiregistravo daugiau nei 40 tūkst. karo pabėgėlių. Iš jų 17,1 tūkst. vaikų iki 18 metų, 21,9 tūkst. suaugusiųjų nuo 18 iki 64 metų, 1,7 tūkst. 65 metų ir vyresni. 99 proc. atvykusiųjų turi Ukrainos pilietybę.
Migracijos departamento Panevėžio skyriuje nuo karo pradžios užsiregistravo 924 karo pabėgėliai. Iš jų 395 vaikai iki 18 metų, 492 suaugusieji nuo 18 iki 64 metų, 37 vyresni nei 65 metų. 99 proc. atvykusiųjų turi Ukrainos pilietybę. Atvykstančiųjų karo pabėgėlių skaičius nuolat auga.
GALIMŲ PROBLEMOS SPRENDIMŲ APTARIMAS
Turime ne tik moraliai palaikyti Ukrainos karo pabėgėlius, bet ir padėti jiems integruotis į mūsų visuomenę. Svarbus ne tik socialinių paslaugų paketas karo pabėgėliams (mokymo paslaugos vaikams, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimas), bet ir emocinė, psichologinė pagalba. Viena yra priimti tokių paslaugų teikimo įstatymus , o kita yra garantuoti, kad karo pabėgėliai sulauks kokybiškos paslaugos. Siekdama suprasti karo pabėgėlius ir jiems padėti, Lietuva turi atkreipti dėmesį į pačios Ukrainos visuomenės dinamiką. Ukraina yra didelė valstybė, kurioje gyvena įvairių kultūrų žmonės, todėl mūsų šalį pasiekia įvairių tautybių, konfesijų, skirtingomis kalbomis kalbantys pabėgėliai, su kuriais Lietuvos visuomenė turi tinkamai komunikuoti, ir jiems visiems suteikti visokeriopą pagalbą. Nesėkminga komunikacija su karo pabėgėliais gali sukelti nemalonių situacijų, visuomenės radikalizaciją ir įtampas, kurios tik pakenks nuo karo bėgančių žmonių integracijai.
VšĮ „Septynios akimirkos“ nuo pat pradžių siekė padėti į mūsų šalį atvykusiems karo pabėgėliams. Matydami, kaip svarbu ne tik suteikti humanitarinę pagalbą, bet ir padėti integruotis, pažinti kitą kultūrą, susirasti naujų draugų, įsitvirtinti ir pažinti miestą, rengiame sekmadieninius mamų susitikimus, į kuriuos kartu kviečiame Panevėžyje gyvenančias mamas ir iš Ukrainos atvykusias mamas su vaikais. Šių susitikimų tikslas – susipažinti, pabendrauti, prasiblaškyti, kad nors trumpam pasimirštų visi patirti išgyvenimai, sudominti ir pralinksminti vaikus, užimti juos įvairiomis veiklomis, supažindinti su kultūrų įvairove, suteikti informacijos apie Panevėžį, jame vykstančius renginius, veikiančias organizacijas, kuriose teikiamos reikiamos paslaugos. Tai pirmas žingsnis link sklandžios ukrainiečių integracijos Panevėžyje. VšĮ „Septynios akimirkos” Panevėžio mieste ir rajone įgyvendina alternatyvių investicijų detektoriaus projektą „Galiu mokytis – galiu dirbti”, kurio tikslas – padėti žmonėms sugrįžti į darbo rinką ar švietimo sistemą, stiprinant emocinę, psichologinę sveikatą, padedant ugdyti ir tobulinti profesinius ir darbo gebėjimus, organizuojant atitinkamus mokymus. Įvertinę į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių situaciją ir jų problemas, pabėgėlius matome kaip vieną iš savo tikslinių grupių ir, įtraukę juos į savo projektą, teikiame reikiamas paslaugas.
VšĮ „Septynios akimirkos” teikia akredituotas socialines paslaugas: socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo ir (ar) atkūrimo bei psichosocialinę pagalbą. Ukrainos piliečiams galime teikti informavimo, konsultavimo, psichologinio konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, bendravimo, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo ir palaikymo bei darbo įgūdžių ugdymo paslaugas.
Taigi mūsų organizacija įvairiais būdais gali padėti karo pabėgėliams integruotis Lietuvoje.
IŠVADOS IR/AR REKOMENDACIJOS
Karo pabėgėlių integracijos procesas nėra lengvas darbas, tačiau skirdami tam daug dėmesio, padėdami ir palaikydami galime jį palengvinti.
Pirma, jau vidurinėje mokykloje turėtume pradėti diegti bendruomenės narių tolerantiškumą, šviesti visuomenę apie kitas kultūras.
Antra, svarbu suteikti ne tik humanitarinę pagalbą, skirti socialines išmokas, bet ir suteikti socialinę, emocinę bei psichologinę pagalbą.
Trečia, būtina profesionali pagalba ieškantiems darbo, nukreipiant šiuos žmones į persikvalifikavimo ar profesinio mokymo kursus.
Ketvirta, reikia intensyvinti neformaliojo ugdymo programas, įvairiuose renginiuose pristatyti šalies papročius ir kultūrą.
Penkta, įtraukti NVO į Ukrainos karo pabėgėlių integracijos procesus.
KOMUNIKACIJOS PLANAS
- Panevėžio nevyriausybinių organizacijų, padedančių pabėgėliams susitikimas su savivaldybės atstovais dėl aktyvesnio bendradarbiavimo.
- Informacinių skrajučių, plakatų gamyba ir platinimas viešosiose erdvės.
- Informacijos sklaida socialiniuose tinkluose (Facebook, Instagram).
- Informacija sklaida įvairiuose renginiuose ir susitikimuose.
- Socialinių pusryčių rengimas.
BENDROS PANEVĖŽIO NVO IR SAVIVALDYBĖS PASTANGOS, LENGVINANČIOS UKRAINOS PILIEČIŲ INTEGRACIJĄ
Panevėžio nevyriausybinė organizacija VšĮ „Septynios akimirkos“ nuo pat karo pradžios siekia padėti į mūsų šalį atvykusiems Ukrainos karo pabėgėliams, padeda jiems integruotis į mūsų visuomenę. Dalis į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių savo laikinaisiais namais pasirenka Panevėžio miestą. Migracijos departamento Panevėžio skyriuje nuo karo pradžios užsiregistravo 924 karo pabėgėliai. Iš jų 395 vaikai iki 18 metų, 492 suaugusieji nuo 18 iki 64 metų, 37 vyresni nei 65 metų. Nors gavę leidimus gyventi Lietuvoje Ukrainos piliečiai gali gauti socialines išmokas, tačiau mažai dėmesio valdžios institucijos skiria pabėgėlių emocinei ir psichologinei pagalbai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ukrainiečių psichologinei būklei ir socializacijai. Dauguma jų atvyksta iš smarkiai karo nuniokotų vietovių, patyrę psichologinį ir fizinį smurtą.
Iš vienos pusės, svarbu ne tik suteikti humanitarinę pagalbą, bet ir padėti integruotis, pažinti kitą kultūrą, susirasti naujų draugų, įsitvirtinti ir pažinti miestą, bet ir gauti reikiamą emocinę, psichologinę ir socialinę pagalbą. Svarbus ne tik socialinių paslaugų paketas karo pabėgėliams (mokymo paslaugos vaikams, sveikatos ir socialinių paslaugų teikimas), bet ir emocinė, psichologinė pagalba. Viena yra priimti tokių paslaugų teikimo įstatymus, o kita yra garantuoti, kad karo pabėgėliai sulauks kokybiškos paslaugos. Siekdama suprasti karo pabėgėlius ir jiems padėti, Lietuva turi atkreipti dėmesį į pačios Ukrainos visuomenės dinamiką. Ukraina yra didelė valstybė, kurioje gyvena įvairių kultūrų žmonės, todėl mūsų šalį pasiekia įvairių tautybių, konfesijų, skirtingomis kalbomis kalbantys pabėgėliai, su kuriais Lietuvos visuomenė turi tinkamai komunikuoti, ir jiems visiems suteikti visokeriopą pagalbą. Nesėkminga komunikacija su karo pabėgėliais gali sukelti nemalonių situacijų, visuomenės radikalizavimą ir įtampas, kurios tik pakenks nuo karo bėgančių žmonių integracijai.
Labai svarbus valstybės tikslas yra pabėgėlių integracija ir išlaikymas Lietuvoje. Juo integracija bus veiksmingesnė, juo daugiau pabėgėlių integruosis ir pasiliks Lietuvoje, o mūsų visuomenė lengviau juos priims, kils mažiau konfliktų ir nepasitenkinimo. Šiai pagalbai suteikti vien nevyriausybinių organizacijų pastangų nepakanka, todėl organizacijos „Septynios akimirkos“ aktyvistai ragina Panevėžio savivaldybę dėti daugiau pastangų, ypač aprūpinant pabėgėlius bent minimaliu būstu, neformaliojo ugdymo, sveikatos, psichologo paslaugomis, suteikiant teisinę informaciją.
NUOTRAUKŲ GALERIJA
