PIRMAJAME SUSITIKIME SVARSTĖME KOKIA YRA PAGRINDINĖ PROBLEMA, SU KURIA ŠIANDIEN SUSIDURIA GIMNAZISTAI

Diskusijos dalyviai nurodė, jų nuomone, svarbiausią problemą – prastą emocinę aplinką ir mokinių savijautą mokyklose. Grupės dalyvių žodžiais tariant, „Mokytojai nori, kad mes būtume aktyvūs, smalsūs,  bet jie mumis nesidomi, jiems nerūpi mūsų patirtys, nuomonė, gerovė”.

ANTRAJAME SUSITIKIME SVARSTĖME KOKIOS YRA TOS PROBLEMOS PRIEŽASTYS

Svarbiausios išsakytos problemos priežastys: pažymys yra viskas; mokiniai laikomi mažiau patyrusiais, jų nuomonė nesvarbi; atotrūkis tarp kartų, mokytojai pamiršta, ką reiškia mokytis; kai kurie mokytojai nemėgsta savo darbo; mokytojai jaučia stiprų spaudimą; kaip elgiamasi su mokytojais, taip mokytojai elgiasi ir su mokiniais.

Diskutavome, kokios mokinių patirtys mokytojams nerūpi labiausiai. Išryškėjo  patirtys, kurios sukelia problemas. Kitaip tariant, dalis mokytojų sąmoningai siekia neapsunkinti savęs. Tai liudija ir grupės dalyvių pastebėjimas apie vieną iš problemos priežasčių – mokytojams trūksta aistros darbui.

Diskusijos dalyvių išsakytos problemos priežastys (citatos):

• „Mokytojams trūksta aistros”.
• „Panašu, kad kai kurie mokytojai nekenčia savo darbo”.
• „Pažymys yra viskas – tai lygu žmogaus kokybei. Jei tavo rezultatas blogas – neįdomu kodėl”.
• „Mokytojai pamiršta, ką reiškia mokytis”.
• „Mokiniai laikomi mažiau patyrusiais ir jų nuomonė nesvarbi”.
• „Atotrūkis tarp kartų, ir netiesiami tiltai. Mokytojai kalba apie savo laikus, nemėgina suprasti mūsų”.
• „Nesvarbu kaip jautiesi – svarbiausia, kad būtų geri rezultatai”.
• „Prasti rezultatai – tai tu durna/as arba tingi”.
• „Jei gyveni toli, tai čia tavo problema”.
• „Mokytojai „stumia” savo propagandą”.
• „Mokytojams dzin, kas mums rūpi iš tikrųjų”.
• „Skirtingai žiūrima į berniukus ir mergaites’.
• „Mokytojai „gauna” daug spaudimo iš administracijos”.

TREČIAJAME SUSITIKIME APTARĖMĖ PROBLEMOS PADARINIUS

Svarbiausi išsakyti padariniai: nėra noro eiti į mokyklą; konfliktai, ginčai su mokytojais; nesistengiama mokytis; šalti santykiai, diskomfortas; bloga nuotaika; bloga emocinė būklė; kai nesidomi sunkumais – tai palieka vieną ir tada pikta; jei manim nesidomi – tai ir aš nesidomiu; jei aš nesvarbus – tai nepasitikiu; atsiranda prisitaikymas, melagystės, skatinamas nesąžiningumas; neįdomus dalykas; baimė atsakinėti; netoleruojamos klaidos.

Diskusijos dalyvių išsakyti padariniai (citatos):

• „Kai nesidomi sunkumais – tai palieka vieną ir tada pikta”.
• „Jei manim nesidomi – tai ir aš nesidomiu”.
• „Netoleruojamos klaidos”.
• „Jei aš nesvarbus (nes nesidomi), tai aš nepasitikiu savimi (savivertė)”.
• „Žemesnio lygio mokiniai vertinami prasčiau“.
• „Nesidomėjimas – nepagarba, žeminimas”.
• „Kuo geresnius rezultatus rodai – tuo tu įdomesnis (ypač aukštesnio lygio), bet patirtis ir čia neįdomi“.
• „Didelis mastas (ir mokinių ir mokytojų)”.
• „Kaip elgiamasi su mokytojais, taip jie elgiasi su mokiniais’.
• „Nėra noro eiti į mokyklą”.
• „Konfliktai su mokytojai, ginčai”.
• „Nesistengiama mokytis”.
• „Jaučiasi žeminami”.
• „Šalti santykiai, diskomfortas”.
• „Bijo atsakinėti. Plius pažymys”.
• „Skatinamas nesąžiningumas”.
• „Atsiranda prisitaikymas, melagystės”.
• „Bloga nuotaika, emocinė būklė”.
• „Neįdomus dalykas”.
• „Yra hierarchinė sistema”.
• „Administracija neleidžia rinktis B lygiu”.„Kai rezultatai prasti – atkalbinėja nuo egzamino”.
  
  

Šiame susitikime susitarėme su mokinių pagalba nustatyti problemos mastą. Grupės dalyviai gavo užduotį apklausti klasės draugus: kiek jie susiduria su nustatyta problema ir iš kurios dalies mokytojų jie tai patiria.

KETVIRTAJAME SUSITIKIME GRUPĖS DALYVIAI PRISTATĖ ATLIKTĄ UŽDUOTĮ (APKLAUSTŲ RESPONDENTŲ SKAIČIUS – 27)

Išryškėjo problemos mastas:

• daugiau kaip 50 proc. apklaustų gimnazistų jaučiasi blogai dėl mokytojų abejingumo;
• 30 proc. mokytojų yra abejingi gimnazistų patirtims, nuomonėms, gerovei.

PENKTAJAME SUSITIKIME SVARSTĖME, KOKIO POKYČIO NORĖTUME, KAS TURĖTŲ TAI IŠGIRSTI, KAS GALĖTŲ PADĖTI ĮGYVENDINTI POKYTI

Diskusijos dalyviai išsakė, kokio pokyčio norėtų (citatos):

• „Kad būtų svarbiau žmogaus (asmens) pažanga, o ne pažymys”.
• „Kad neliktų vertinimo per pažymius, kaip vienintelio žmogaus vertinimo ir kad mokymosi vertė nebūtų pažymys”.
• „Kad mokiniai mokytųsi tik iš savęs ir dėl savęs’.
• „Kad mokiniai ir mokytojai turėtų abipusį supratimą, ryšį (kad mokytojai būtų pagalbininkai, o ne priešai)”.
• ”Kad mokytojai matytų klaidų naudą ir leistų klysti”.
• „Kad mokytojai keltų pasitikėjimą savimi”.
• „Kad rūpėtų emocinė būklė ir suprastų, kuo ji svarbi”.
• „Kad rūpėtų mokytojų emocinė būklė”.
• „Kad mokytojai nebūtų spaudžiami už prastus moksleivių rezultatus”.
• „Kad keistųsi mokyklų reitingavimo kriterijai ”.
• „Kad konkurencija nebūtų skatinama tarp mokinių, bet pasilyginti būtų galima”.

Diskusijos dalyviai aptarė, kas turėtų apie tai išgirsti, t. y. kam ir ką turėtume pasakyti (citatos):

• Visuomenei: „Aš jaučiuosi bevertis/nuvertintas, nes mokytojai į mane nežiūri”.
• Visuomenei: „Švietimo sistema žmonėse mato tik pažymius”.
• Visuomenei, mokytojams, tėvams, ŠMSM: „Noriu būti išgirstas, nes jaučiuosi nuvertintas”.
• Mokytojams: „Tarp mokytojo ir mokinio nėra ryšio”.
• Mokytojams: „Man liūdna ir sunku mokytis, nes mokytojai manęs negirdi”.
• Mokytojams: „Švietimo sistema neugdo manęs kaip asmenybės”.