VALDŽIOS INSTITUCIJŲ PRIEŽIŪRA SAVIVALDYBĖSE
KĖDAINIAI
TRUMPRAŠČIO PAVADINIMAS
„Mokinių savijauta mokykloje”
TRUMPRAŠČIO RENGĖJAI (ORGANIZACIJOS), AUTORIAI
Kėdainių bendruomenės iniciatyvų centras; Henrikas Vaicekauskas, neformalios grupės „Atspari visuomenė – Kėdainiai” narys; Kamilė Vaiciukevičiūtė, Kėdainių rajono mokinių tarybos pirmininkė.
PROBLEMA
prasta emocinė aplinka ir mokinių savijauta mokykloje: „Mokytojai nori, kad mes būtume aktyvūs, smalsūs, bet mokytojai mumis nesidomi, jiems nerūpi mūsų patirtys, nuomonė, gerovė” (grupės citata).
SANTRAUKA
Gimnazistų grupė (8 jaunuoliai) kontaktinių susitikimų metu, kurie vyko sausio–kovo mėn., iškėlė svarbiausią problemą – prastą emocinę aplinką ir mokinių savijautą mokykloje. Grupės nariai svarstė šios problemos priežastis ir padarinius, tyrė ir aptarė problemos mastą, diskutavo, kokio pokyčio norėtų.
ĮVADAS
Ankstesniuose susitikimuose su Kėdainių rajono tarybos nariais ne kartą diskutavome apie mokinių savivaldos stiprinimą, patyčių apraiškas, lytiškumo ugdymą ir pan. Beveik visada šiuose pokalbiuose girdėdavome skaudžių patirčių, kurios kildavo iš netinkamo mokytojų ir mokinių santykio. Kilo mintis giliau pasidomėti mokinių savijautos tema, kuri, pagal Geros mokyklos koncepciją, apima galimybę būti priimtam, gerbiamam, saugiam, džiaugtis buvimu mokykloje, laikyti jį prasmingu.
2022 m. sausio mėn. subūrėme 8 jaunuolių grupę, kurią sudarė Kėdainių gimnazistai. Sausio– kovo mėn. organizavome 5 susitikimus, kurių metu nagrinėjome šias temas:
- Kokia yra pagrindinė problema, su kuria šiandien susiduria gimnazistai?
- Kokios yra tos problemos priežastys?
- Kokie tos problemos padariniai? Kas nutinka, kai tai vyksta?
- Koks tos problemos mastas? Kiek mokinių su šia problema susiduria?
- Kokio pokyčio norėtume? Kas apie tai turėtų išgirsti, kam ir ką turėtume pasakyti? Kas galėtų padėti įgyvendinti pokytį?
PROBLEMOS AKTUALUMAS, APTARIMAS, DUOMENYS (LENTELĖS, DIAGRAMOS), ARGUMENTAI
PIRMAJAME SUSITIKIME SVARSTĖME KOKIA YRA PAGRINDINĖ PROBLEMA, SU KURIA ŠIANDIEN SUSIDURIA GIMNAZISTAI
Diskusijos dalyviai nurodė, jų nuomone, svarbiausią problemą – prastą emocinę aplinką ir mokinių savijautą mokyklose. Grupės dalyvių žodžiais tariant, „Mokytojai nori, kad mes būtume aktyvūs, smalsūs, bet jie mumis nesidomi, jiems nerūpi mūsų patirtys, nuomonė, gerovė”.
ANTRAJAME SUSITIKIME SVARSTĖME KOKIOS YRA TOS PROBLEMOS PRIEŽASTYS
Svarbiausios išsakytos problemos priežastys: pažymys yra viskas; mokiniai laikomi mažiau patyrusiais, jų nuomonė nesvarbi; atotrūkis tarp kartų, mokytojai pamiršta, ką reiškia mokytis; kai kurie mokytojai nemėgsta savo darbo; mokytojai jaučia stiprų spaudimą; kaip elgiamasi su mokytojais, taip mokytojai elgiasi ir su mokiniais.
Diskutavome, kokios mokinių patirtys mokytojams nerūpi labiausiai. Išryškėjo patirtys, kurios sukelia problemas. Kitaip tariant, dalis mokytojų sąmoningai siekia neapsunkinti savęs. Tai liudija ir grupės dalyvių pastebėjimas apie vieną iš problemos priežasčių – mokytojams trūksta aistros darbui.
Diskusijos dalyvių išsakytos problemos priežastys (citatos):
- „Mokytojams trūksta aistros”.
- „Panašu, kad kai kurie mokytojai nekenčia savo darbo”.
- „Pažymys yra viskas – tai lygu žmogaus kokybei. Jei tavo rezultatas blogas – neįdomu kodėl”.
- „Mokytojai pamiršta, ką reiškia mokytis”.
- „Mokiniai laikomi mažiau patyrusiais ir jų nuomonė nesvarbi”.
- „Atotrūkis tarp kartų, ir netiesiami tiltai. Mokytojai kalba apie savo laikus, nemėgina suprasti mūsų”.
- „Nesvarbu kaip jautiesi – svarbiausia, kad būtų geri rezultatai”.
- „Prasti rezultatai – tai tu durna/as arba tingi”.
- „Jei gyveni toli, tai čia tavo problema”.
- „Mokytojai „stumia” savo propagandą”.
- „Mokytojams dzin, kas mums rūpi iš tikrųjų”.
- „Skirtingai žiūrima į berniukus ir mergaites’.
- „Mokytojai „gauna” daug spaudimo iš administracijos”.
TREČIAJAME SUSITIKIME APTARĖMĖ PROBLEMOS PADARINIUS
Svarbiausi išsakyti padariniai: nėra noro eiti į mokyklą; konfliktai, ginčai su mokytojais; nesistengiama mokytis; šalti santykiai, diskomfortas; bloga nuotaika; bloga emocinė būklė; kai nesidomi sunkumais – tai palieka vieną ir tada pikta; jei manim nesidomi – tai ir aš nesidomiu; jei aš nesvarbus – tai nepasitikiu; atsiranda prisitaikymas, melagystės, skatinamas nesąžiningumas; neįdomus dalykas; baimė atsakinėti; netoleruojamos klaidos.
Diskusijos dalyvių išsakyti padariniai (citatos):
- „Kai nesidomi sunkumais – tai palieka vieną ir tada pikta”.
- „Jei manim nesidomi – tai ir aš nesidomiu”.
- „Netoleruojamos klaidos”.
- „Jei aš nesvarbus (nes nesidomi), tai aš nepasitikiu savimi (savivertė)”.
- „Žemesnio lygio mokiniai vertinami prasčiau“.
- „Nesidomėjimas – nepagarba, žeminimas”.
- „Kuo geresnius rezultatus rodai – tuo tu įdomesnis (ypač aukštesnio lygio), bet patirtis ir čia neįdomi“.
- „Didelis mastas (ir mokinių ir mokytojų)”.
- „Kaip elgiamasi su mokytojais, taip jie elgiasi su mokiniais’.
- „Nėra noro eiti į mokyklą”.
- „Konfliktai su mokytojai, ginčai”.
- „Nesistengiama mokytis”.
- „Jaučiasi žeminami”.
- „Šalti santykiai, diskomfortas”.
- „Bijo atsakinėti. Plius pažymys”.
- „Skatinamas nesąžiningumas”.
- „Atsiranda prisitaikymas, melagystės”.
- „Bloga nuotaika, emocinė būklė”.
- „Neįdomus dalykas”.
- „Yra hierarchinė sistema”.
- „Administracija neleidžia rinktis B lygiu”.„Kai rezultatai prasti – atkalbinėja nuo egzamino”.
Šiame susitikime susitarėme su mokinių pagalba nustatyti problemos mastą. Grupės dalyviai gavo užduotį apklausti klasės draugus: kiek jie susiduria su nustatyta problema ir iš kurios dalies mokytojų jie tai patiria.
KETVIRTAJAME SUSITIKIME GRUPĖS DALYVIAI PRISTATĖ ATLIKTĄ UŽDUOTĮ (APKLAUSTŲ RESPONDENTŲ SKAIČIUS – 27)
Išryškėjo problemos mastas:
- daugiau kaip 50 proc. apklaustų gimnazistų jaučiasi blogai dėl mokytojų abejingumo;
- 30 proc. mokytojų yra abejingi gimnazistų patirtims, nuomonėms, gerovei.
PENKTAJAME SUSITIKIME SVARSTĖME, KOKIO POKYČIO NORĖTUME, KAS TURĖTŲ TAI IŠGIRSTI, KAS GALĖTŲ PADĖTI ĮGYVENDINTI POKYTI
Diskusijos dalyviai išsakė, kokio pokyčio norėtų (citatos):
- „Kad būtų svarbiau žmogaus (asmens) pažanga, o ne pažymys”.
- „Kad neliktų vertinimo per pažymius, kaip vienintelio žmogaus vertinimo ir kad mokymosi vertė nebūtų pažymys”.
- „Kad mokiniai mokytųsi tik iš savęs ir dėl savęs’.
- „Kad mokiniai ir mokytojai turėtų abipusį supratimą, ryšį (kad mokytojai būtų pagalbininkai, o ne priešai)”.
- ”Kad mokytojai matytų klaidų naudą ir leistų klysti”.
- „Kad mokytojai keltų pasitikėjimą savimi”.
- „Kad rūpėtų emocinė būklė ir suprastų, kuo ji svarbi”.
- „Kad rūpėtų mokytojų emocinė būklė”.
- „Kad mokytojai nebūtų spaudžiami už prastus moksleivių rezultatus”.
- „Kad keistųsi mokyklų reitingavimo kriterijai ”.
- „Kad konkurencija nebūtų skatinama tarp mokinių, bet pasilyginti būtų galima”.
Diskusijos dalyviai aptarė, kas turėtų apie tai išgirsti, t. y. kam ir ką turėtume pasakyti (citatos):
- Visuomenei: „Aš jaučiuosi bevertis/nuvertintas, nes mokytojai į mane nežiūri”.
- Visuomenei: „Švietimo sistema žmonėse mato tik pažymius”.
- Visuomenei, mokytojams, tėvams, ŠMSM: „Noriu būti išgirstas, nes jaučiuosi nuvertintas”.
- Mokytojams: „Tarp mokytojo ir mokinio nėra ryšio”.
- Mokytojams: „Man liūdna ir sunku mokytis, nes mokytojai manęs negirdi”.
- Mokytojams: „Švietimo sistema neugdo manęs kaip asmenybės”.

GALIMŲ PROBLEMOS SPRENDIMŲ APTARIMAS
Turi įvykti mokytojų ir mokinių santykio pokytis, kuriant saugią ir palankią mokymosi aplinką.
Numatomi pokyčio įgyvendinimo veiksmai:
- Supažindinus stiprias ir draugiškas organizacijas su nustatyta problema, jas pakviesti prisidėti prie problemos aktualizavimo, sprendimų paieškos ir įgyvendinimo.
- Informuoti silpnesnes ar silpnas, bet draugiškas organizacijas apie problemą, pasiūlyti surengti diskusijas ir teikti problemos sprendimo siūlymus.
- Visuomenei ir mokytojams parengti problemų žinutes ir veiksmingas jų viešinimo formas (pvz, lipdukus), ir jomis naudotis.
- Pasiūlyti mokyklų vadovams ir Švietimo skyriui mokyklose rengti problemos aptarimus su mokytojais ir numatyti pokyčio įgyvendinimo būdus.
- Kviesti mokyklų vadovus į diskusiją apie mokytojų emocinės būklės gerinimą.
- Pasiūlyti mokyklų vadovams reguliariai rengti susitikimus su mokinių savivaldos institucijomis apie pokyčio įgyvendinimą.
- Siekiant įgyvendinti pokyčius, rajono mokinių tarybai, Lietuvos moksleivių sąjungai nuolat bendradarbiauti su mokyklų savivaldos institucijomis; mokyklų vadovams, vietos politikams teikti siūlymus bei rekomendacijas.
Pagrindiniai pokyčio veiksmų organizatoriai: neformali grupė „Atspari visuomenė – Kėdainiai” ir Kėdainių rajono mokinių taryba.
Pokyčio įgyvendinimo laikas – 2022–2023 m.
IŠVADOS IR/AR REKOMENDACIJOS
2021 m. savivaldybių gerovės indekse Kėdainių r. savivaldybė iš kaimiškųjų savivaldybių pirmauja švietimo srityje. Tačiau analizuojant mokinių patirtis mokykloje, matome, kad neužtikrinamas mokinių saviraiškis dalyvavimas mokyklos gyvenime, kurį apibūdina šie Geros mokyklos koncepcijoje įvardinti bruožai:
- mokinių savijauta (būti priimtam, gerbiamam, saugiam, džiaugtis buvimu mokykloje ir laikyti jį prasmingu);
- bendruomeniškumas (narystė, vienybė, dalijimasis, rūpinimasis kitais, pagalba, įsipareigojimai);
- savivalda (tarimasis, sprendimų inicijavimas, priėmimas ir įgyvendinimas, mokyklos gyvenimo kūrimas).

Vadovaudamiesi Geros mokyklos koncepcija, matome, kad misijos įgyvendinimą lemiantys veiksniai („Bendruomenė, kaip besimokanti organizacija”, „Lyderystė ir vadyba”) gerina ugdymo aplinką ir kuria tokias mokinių patirtis, kurios laiduoja norimus ugdymo rezultatus.
Manome, kad veiksminga mokyklų vadovų lyderystė ir vadyba su vietos bendruomenės ir steigėjų pagalba gali tapti esminiu veiksniu įgyvendinant numatytą pokytį. Todėl pagrindiniai pokyčio veiksmai yra nukreipti į mokyklų vadovus, mokytojus, tėvus, mokinių savivaldos institucijas ir steigėjus.
KOMUNIKACIJOS PLANAS
- Pasirengimas – iki 2022-05-01, SGI 021 aptarimas su Savivaldybės taryba, problemos iškėlimas.
- Informacijos sklaida stiprioms ir draugiškoms, silpnesnėms ir silpnoms, bet draugiškoms ir kitoms organizacijoms – iki 2022-06-01.
- Žinučių, skirtų visuomenei ir mokytojams, viešinimas – nuo 2022-05-15.
- Susitikimas su rajono meru, Švietimo skyriaus specialistais, mokyklų vadovais – iki 2022-06-30.
- Mokyklų vadovų organizuojami problemos aptarimai su mokytojais– iki 2022-10-01.
- Mokyklų vadovų diskusija apie mokytojų emocinės būklės gerinimą – iki 2022-11-01.
- Rajono mokinių tarybos pasitarimas su mokyklų mokinių savivaldos institucijų atstovais – iki 2022-11-15.
- Mokinių apklausų apie mokinių savijautą bendrojo ugdymo mokyklose vykdymas – iki 2023-05-01.
- Susitikimas su rajono meru, Švietimo skyriaus specialistais, mokyklų vadovais (mokinių apklausos rezultatų aptarimas) – iki 2023-06-01.
KĖDAINIUOSE NVO RAGINA GERINTI EMOCINĘ APLINKĄ MOKYKLOSE
Kėdainių „Bendruomenių iniciatyvų centras“ kartu su mokinių organizacijomis identifikavo, kad nors rajono mokinių formalūs pasiekimai Lietuvos kontekste geri, tačiau prasta emocinė aplinka ir mokinių savijauta mokykloje: „Mokytojai nori, kad mes būtume aktyvūs, smalsūs, bet mokytojai mumis nesidomi, jiems nerūpi mūsų patirtys, nuomonė, gerovė” (grupės citata). Nelaimingi mokiniai, vėliau nelaimingi suaugę arba nenorintys grįžti po studijų absolventai taip pat supranta, kad daug kas priklauso nuo mokyklos mikroklimato, bendruomeniškumo, mokinių savivaldos, motyvacijos keisti situaciją. Savivaldybės ir mokyklų vadovams dažniausiai rūpi tik formalūs, pamatuojami ir reitinguojami rezultatai. Švietimo organizavimas ir švietimo įstaigų kultūra yra išimtinė savivaldybės atsakomybė, nes ji yra švietimo įtaigų steigėja.
Projekto komanda Kėdainiuose nustatė, kad tiesiogiai nuo mokyklų steigėjo priklauso, kokia mokyklose susiformuoja kultūra, todėl su kitomis NVO savivaldybės tarnautojams pristatė, kad veiksminga mokyklų vadovų lyderystė ir vadyba su vietos bendruomenės ir steigėjų pagalba gali tapti esminiu veiksniu įgyvendinant numatytą pokytį. Todėl pagrindiniai pokyčio veiksmai yra nukreipti į mokyklų vadovus, mokytojus, tėvus, mokinių savivaldos institucijas ir mokyklų steigėjus – savivaldybės administraciją. Projekto komanda nusprendė, kad ši projektas bus ilgalaikis ir nuolat veikdami nuolat stebės, ar situacija gerėja.
NUOTRAUKŲ GALERIJA



