Uhano turgaus krizė ir skandalinga Kinijos diplomatų laikysena Lietuvoje
ŠARŪNAS LIEKIS, VPAI TARYBOS PIRMININKAS, VDU POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETO DEKANAS, POLITOLOGIJOS KATEDROS PROFESORIUS
22/04/2020
Totalitarizmą išpažįstanti Kinijos Liaudies Respublika (KLR) aktyviai naudojasi savo sukeltos pasaulinės pandemijos vaisiais. Ir ne taip svarbu, ar virusas kilo iš Uhano turgaus, kur pardavinėjo laukinius gyvūnus mėsai, ar iš dviejų slaptų ir aukščiausio saugumo lygio biologinių tyrimų laboratorijų tame mieste.
Dabar KLR save bando pateikti kaip auką ir pasaulio gelbėtoją, o ne nelaimės šaltinį. Tokiu aukos įvaizdžiu ir toliau bando dangstyti savo agresyvią politiką.
Netikrumas ir panika pasaulyje pandemijos akivaizdoje yra aktyviai išnaudojama Kinijos Liaudies Respublikos. Ji šantažuoja ir spaudžia mažesnes regiono šalis bei reiškia teritorines pretenzijas. Suaktyvėjo KLR Pietų Kinijos jūroje, kur savinasi salas, esančias arčiau nei 200 mylių nuo Filipinų, Vietnamo ar Malaizijos. Nesibaigia ir prieš Kinijos Respubliką Taivane nukreipta karinga retorika ir bauginimas. Net Taivano vardo paminėjimas tarp KLR diplomatų sukelia neadekvačią reakciją.
1949 m., pasibaigus 22 metus trukusiam pilietiniam karui, susikūrė Kinijos Liaudies Respublika (KLR) su sostine Pekinu, o Kinijos Respublika liko izoliuota su laikinąja sostine Taipėjumi, Taivano saloje. Abi šios valstybės iki šiol konkuruoja dėl tarptautinio pripažinimo. Per visą sovietinės okupacijos laikotarpį Kinijos Respublikos vyriausybė, reziduojanti Taivane, nepripažino Baltijos šalių okupacijos. Labai miglotomis aplinkybėmis Lietuva „atsilygino“ – atgavusi nepriklausomybę, neatkūrė diplomatinių santykių su Kinijos Respublika.
Ne taip seniai į Lietuvos ir KLR politikos peripetijas buvo įtrauktas ir Vilniaus politikos analizės institutas (VPAI). VPAI kiekvieną dieną savo tinklalapyje www.vilniusinstitute.lt spausdina lyginamąsias statistikos analizes apie valstybių pastangas kovoti su Uhano virusu. „Delfio“ portalas gavo teisę juos perspausdinti.
Po to, kai portale pasirodė medžiaga, skirta Taivanui, VPAI iš KLR ambasados Vilniuje gavo šį angliškai parašytą laišką:
We have today read the analysis on the experience of other countries in the face of the COVID-19 crisis presented by VPAI, which has referred to Taiwan as a “country”. There is only one China in the world and Taiwan is an inalienable part of China’s territory. We would like to stress that it is an objective fact and a universally recognized norm of the international community including the academic circle. It is also the long-standing position of the Lithuanian Government.This mistake that has been made in the report has indeed blemished the seriousness of the research and is greatly misleading to the public. We urge that the mistake be corrected at a quick pace and no such mistake be made in the future.
Lietuviškas vertimas:
Mes perskaitėme kitų šalių patirties COVID-19 krizės akivaizdoje analizę, pateiktą VPAI, kuris Taivaną įvardijo kaip „valstybę“. Yra tiktai viena Kinija pasaulyje ir Taivanas yra neatsiejama Kinijos teritorijos dalis. Mes norime pabrėžti, kad tai objektyvus faktas ir visuotinai pripažinta tarptautinės bendruomenės, tarp jų ir akademinės, norma. Tai yra ir ilgametė Lietuvos vyriausybės pozicija. Ši pranešime padaryta klaida rimtai kompromituoja tyrimo rimtumą ir klaidina visuomenę. Mes reikalaujame klaidą skubiai ištaisyti ir tokios klaidos ateityje nedaryti.
Perskaitęs tokį laišką ES ir NATO valstybės pilietis galėtų pasijusti gyvenąs stalininėje Sovietų Sąjungoje, kur privaloma viena tiesa – komunistų partijos.
Ir tai jau antrasis KLR ambasados išpuolis prieš Vilniaus politikos analizės institutą. Prieš metus institutas suteikė tribūną Lietuvoje viešėjusiam žmogaus teisių gynėjui Lobsangui Sangajui, Tibeto administracijos tremtyje vadovui. Tąkart institutas ir jo vadovai asmeniškai taip pat gavo smerkiančių KLR ambasados Lietuvoje laiškų, o kai kuriose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse buvo išplatintas institutą smerkiantis KLR ambasados pareiškimas.
Be to, daugelis prisimena neseną išpuolį prieš Lietuvos piketuotojus Vilniaus Katedros aikštėje, kuriame, tikėtina, buvo ir ambasados „pėdsakas“.
Nuostabą kelia tai, kad tokie ir panašūs Lietuvos sostinėje esančios Kinijos Liaudies Respublikos ambasados veiksmai dažniausiai lieka be oficialaus Lietuvos institucijų atsako. Atsakyti į panašius demaršus Lietuvos valdžiai, greičiausiai, yra sunku, nes nežinoma, kaip traktuoti Bendrą pareiškimą dėl diplomatinių santykių užmezgimo principo tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos, pasirašytą dar 1991 m. rugsėjo 14 d. Tada trečiosios Gedimino Vagnoriaus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu URM pasirašė abipusę deklaraciją tarp Lietuvos Respublikos ir KLR. Iš Lietuvos pusės ją pasirašė LR tuometis užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Valdemaras Katkus.
Šioje deklaracijoje teigiama: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažįsta Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybę kaip vienintelę teisėtą Kinijos ir Taivano, kaip neatsiejamos Kinijos teritorijos vyriausybę. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja neužmegzti ir neskatinti jokių oficialių santykių su Taivanu.“ Tiesa, ši deklaracija nedraudžia su Kinijos Respublika atkurti diplomatinių santykių, turėtų dar tarpukaryje.
Kiek galima spręsti iš kitų ES šalių pranešimų, Kinijos Liaudies Respublika ir kitur panašiai elgiasi kaip Lietuvoje – kaip troliai ar botai – ir publikuoja tekstus socialinėje žiniasklaidoje ar siuntinėja šalių, kuriose jie yra akredituoti, organizacijoms ir valstybės institucijoms.
Adekvačiausias atsakas į dabartinę KLR laikyseną turėtų būti – atkurti tarpukaryje turėti diplomatiniai santykiai su Kinijos Respublika Taivane, kuris laikėsi Lietuvos okupacijos nepripažinimo politikos iki 1991 m. Tokie ir panašūs veiksmai Lietuvoje bei istorinis teisingumas nusipelno Lietuvos piliečių reikalavimo ir Lietuvos Respublikos veiksmų imtis peržiūrėti Bendrą pareiškimą dėl diplomatinių santykių užmezgimo principo tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos. Dabar pats metas.
Slapukai padeda užtikrinti, kad ateityje Jūsų apsilankymai šioje svetainėje būtų patogesni. Toliau naršydami šiame puslapyje Jūs sutinkate su šio puslapio slapukų taisyklėmis.Sutinku