Šveicarija: tik krizės Italijoje geografinė tąsa ar kažkas daugiau?

Vilniaus politikos analizės institutas toliau tęsia specialų projektą, skirtą išanalizuoti kitų šalių patirtį COVID-19 krizės akivaizdoje ir supažindinti su ja visuomenę.
Šiandien pristatoma valstybė – Šveicarija.
Lietuvoje apie padėtį šioje šalyje pasaulinės pandemijos akivaizdoje kalbama labai nedaug. Tačiau Šveicarijos padėtis kai kuriais aspektais gali pasirodyti net blogesnė negu Italijos, kuri dabartinėje informacijos jūroje tapo kone “naujienų iš pragaro” simboliu. Nors šio viruso mirtingumo rodiklis Šveicarijoje yra beveik septynis kartus mažesnis negu Italijoje, ligotumas (užsikrėtusiųjų skaičius tenkantis 100 tūkstančių gyventojų) jau net viršija Italijos rodiklius. Visame pasaulyje Šveicarija ligotumo rodikliu nusileidžia tik nykštukinėms, itin mažai gyventojų turinčioms valstybėms – San Marinui, Vatikanui, Farerų saloms, Andorai, Islandijai, Liuksemburgui, Lichtenšteinui – kuriose kone kiekvienas naujas užsikrėtimo atvejis šį rodiklį kelia į naujas kosmines aukštumas.
Todėl natūralu, kad visas pasaulis ieško atsakymų, kodėl viena turtingiausių ir labiausiai išsivysčiusių valstybių atsidūrė tokioje krizėje. Paprasčiausias ir iš tiesų racionalus paaiškinimas – Šveicarijos artumas nuo epidemijos židinio Italijoje. Šveicarija yra Italijos kaimynė. Tačiau vien artumu nuo epidemijos židinio visko paaiškinti nepavyks. Mat su Italijos Lombardijos regionu, kuris viruso paveiktas labiausiai, ribojasi Šveicarijos Tičino kantonas. Maža to, Tičino kantonas yra itališkai kalbantis, todėl į jį daugybė žmonių iš Italijos kasdien važiuoja į darbą. Skaičiuojama, kad italai, kurie kas rytą atvyksta į regioną, o vakare grįžta atgal namo į Italiją, sudaro net ketvirtadalį Tičino regiono darbo jėgos. Beveik 4000 tokių italų dirba vien Tičino regiono sveikatos apsaugos sistemoje. Šiame kantone užfiksuotas ir pirmas užsikrėtimo atvejis. Iš pradžių būtent jis ir buvo labiausiai paveiktas, tačiau greitai virusas paplito po visą šalį. Maža to, dabar pagal ligotumo rodiklį labiausiai viruso paveiktas yra ne pietinis Tičino, o vakariniai Vo ir Ženevos bei šiaurinis Ciuricho kantonai, kurie ribojasi ne su Italija ir jos Lombardijos regionu, o su Prancūzija bei Vokietija, kur padėtis toli gražu ne tokia dramatiška.
Nepadėjo Šveicarijai ir dažnai kartojamas receptas, kad norint efektyviai stabdyti viruso plitimą būtina masiškai testuoti gyventojus. Šveicarija teigia, kad yra daugiausiai testų atlikusi šalis pasaulyje, skaičiuojant vienam gyventojui. Kai kas teigia, kad būtent masinis testavimas yra priežastis, kodėl užsikrėtusiųjų Šveicarijoje nustatyta tiek daug. Tačiau, lyginant su kitomis masinį testavimą taikiusiomis valstybėmis, Šveicarijos padėtis vis tiek smarkiai blogesnė. Dar viena keliama prielaida dėl tokios krizės Šveicarijoje priežasčių yra ta, kad valdžia esą per lėtai reagavo. Nors Šveicarija buvo viena pirmųjų valstybių pasaulyje uždraudusi masinius susibūrimus, išskyrus juos, šalis gana ilgai epidemijos sąlygomis bandė gyventi įprastą gyvenimą.

SVARBIAUSI SKAIČIAI

Gyventojų – 8,57 milijono. Beveik 329 tūkstančiai (2019 metų paskutiniojo ketvirčio duomenimis) kitų šalių piliečių kasdien važinėja į Šveicariją dirbti, o vakare grįžta namo. Į Tičino kantoną, besiribojantį su Italijos Lombardijos regionu, kasdien į darbą važinėja beveik 68 tūkstančiai italų.
Užsikrėtusiųjų koronavirusu: 10897
Atlikta testų – apie 100 tūkstančių (kovo 24 d. duomenys., Teigiama, kad dabar kasdien atliekama apie 6 tūkstančiai testų.
Ligotumas: 125,9 (100 tūkstančių gyventojų), palyginimui Prancūzijoje – 34,2, Vokietijoje – 42,7, Austrijoje – 62, Ispanijoje – 101,8, Italijoje – 123, Estijoje 30,5, Latvijoje – 11,7  Lietuvoje kol kas – 9,4.
Mirčių – 153
Mirtingumas: 1,8 (100 tūkstančių gyventojų), palyginimui Prancūzijoje – 1,7, Vokietijoje – 0,2, Austrijoje – 0,3, Ispanijoje – 7,3, Italijoje – 12,4, Estijoje 0,08, Latvijoje – 0,  Lietuvoje kol kas – 0,1.

PRIEMONĖS, KURIŲ IMTASI:

KELIAUTOJŲ PATIKRA IR KELIONIŲ RIBOJIMAI

Sienų kontrolė su Italija buvo atkurta kovo 13 d., vėliau tai padaryta su kitomis aplinkinėmis šalimis. Tačiau šalyje dirbantiems asmenims važinėti į darbą ir atgal neuždrausta. Atvirkščiai, Šveicarija labiau rūpinosi, kas atsitiks dėl to, kad italai į darbą jų šalyje negalės atvažiuoti dėl kovo 9 d. Italijos vyriausybės įvesto karantino ir kelionių apribojimo. Net ir dabar vienas pagrindinių Šveicarijos vyriausybės galvos skausmų yra galimybė, kad kaimyninės šalys visai uždraus savo piliečiams keliauti į darbą į Šveicariją, nes tuomet didelių problemų gali turėti net nuo šių užsieniečių priklausomos medicinos įstaigos. Tačiau išskyrus atvykimą darbo reikalais dabar į šalį per atkurtus sausumos transporto sienos kontrolės punktus įleidžiami tik Šveicarijos piliečiai. Netgi jų gyvenimo partneriams užsieniečiams, jei jie neturi leidimo nuolat gyventi arba dirbti Šveicarijoje, atvykti neleidžiama. Lėktuvais į šalį uždrausta atvykti kaimyninių šalių, taip pat Ispanijos bei visų ne Šengeno zonos šalių piliečiams. Vien iki kovo 21 d. Į Šveicariją neįleista apie 16 tūkstančių žmonių. Šengeno šalių piliečiai, isškyrus kaimynines šalis ir Ispaniją, į Šveicariją atvykti gali ir toliau.

KARANTINAS IR KARANTINUOTŲ ASMENŲ KONTROLĖ

Karantino reikalavimai skiriasi priklausomai nuo kantono. Kai kurie kantonai uždraudė vyresniems negu 65 metų žmonėms iš viso išeiti iš namų, tačiau federalinė valdžia tokius draudimus laiko neteisėtais. Visos šalies mastu paskelbtos tik rekomendacijos neišeiti iš namų sergantiems ir vyresniems negu 65 metų žmonėms. Uždrausta viešose vietose būriuotis daugiau kaip 5 žmonėms. Už šio reikalavimo nepaisymą gresia 100 Šveicarijos frankų (maždaug 94 eurų) bauda. Teoriškai Šveicarijoje už karantino taisyklių pažeidimą numatytos iki 5000 Šveicarijos frankų baudos, o už kitų asmenų užkrėtimą nesilaikant karantino – net iki 5 metų kalėjimo bausmės. Tačiau apie tokias priemones nepranešama.

MEDICININĖS APSAUGOS PRIEMONĖS IR LIGONINĖS

Sveikiems žmonėms dėvėti veido kaukių viešose vietose šalies valdžia nerekomenduoja. Iš šalies uždraustas visų medicininių apsaugos priemonių eksportas, išskyrus į Europos ekonominės erdvės šalis. Tačiau medicinių apsaugos priemonių trūksta. Šalies valdžia įsivėlė į konfliktą su Vokietija ir Prancūzija, kurios sulaikė Šveicarijai skirtas apsaugos priemonių siuntas. Šveicarijoje dėl infekcijos protrūkio susidarė kritinė padėtis ir šalies ligoninėse, kurios, kaip manoma, gali nebeatlaikyti krūvio.

GYVENTOJŲ TESTAVIMAS DĖL KORONAVIRUSO

Kaip minėta, Šveicarija teigia atlikusi daugiausia testų pasaulyje skaičiuojant vienam gyventojui. Tačiau dabar testų skaičius mažinamas. Viena vertus valdžia pripažįsta, kad reagentų tokiam masiniam testavimui ima trūkti. Kita vertus, ji teigia, dabar toks masinis testavimas, kaip buvo iki tol nebėra efektyvus, todėl labiausia bandoma susitelkti į labiausiai pažeidžiamus žmones. Tiesa, reagentus gaminti ėmė vietos gamintojas “Roche”.

GYVENIMO APRIBOJIMAI

Dabar Šveicarijoje uždarytos ne tik visos mokymo įstaigos, bet ir barai, restoranai, visos laisvalaikio leidimo ir pramogų įstaigos. Leista veikti tik svarbiausias paslaugas teikiantiems verslo įmonėms – maisto prekių parduotuvėms, kepykloms, vaistinėms. Tičino kantonas netgi uždraudė nebūtinos pramonės veiklą, tačiau federalinė valdžia laiko tokį draudimą neteisėtu. Kita vertus, iki kovo vidurio, nors masiniai susibūrimai buvo uždrausti jau anksčiau, šalyje vyko kone įprastas gyvenimas. Pavyzdžiui, net kai slidinėjimo trasos jau neveikė, kurortuose buvo gausu žmonių, pilni viešbučiai. Mokyklos ir universitetai Šveicarijoje uždaryti tik nuo kovo 13 d., barai, restoranai ir laisvalaikio leidimo vietos – nuo kovo 17 d.

EKONOMINĖS KRIZĖS ĮVEIKIMO PRIEMONĖS IR EKONOMIKOS SKATINIMO PLANAS

Šveicarijos vyriausybė kovo 13 dieną paskelbė 10 milijardų Šveicarijos frankų vertės ekonomikos skatinimo ir krizės įveikimo planą, o po savaitės pranešė, kad skirs dar 32 milijardų Šveicarijos frankų priemonių paketą. Didžioji jo dalis – lengvatinės paskolos verslui, tačiau tuo pačiu numatytos galimybės atidėti mokesčius.