Vilniaus politikos analizės institutas toliau tęsia specialų projektą, skirtą išanalizuoti kitų šalių patirtį COVID-19 krizės akivaizdoje ir supažindinti su ja visuomenę.

Šiandien pristatoma valstybė – Suomija.

Kol kas pasaulinės pandemijos akivaizdoje fiksuojami Suomijos rodikliai – iš tiesų neblogi. Aiškumo dėlei lyginant juos su Lietuvos rodikliais, abiejose šalyse padėtis atrodytų labai panašiai. Išskyrus tai, kad pagal gyventojų testavimo intensyvumą, nors jį pastaruoju metu ir didina, Suomija nuo Lietuvos vis dar atsilieka kone dvigubai. Be to, šalis laikosi skirtingos nuo daugelio kitų šalių testavimo strategijos.

Yra ir kitų skirtumų. Suomijoje daugiau kaip 60 proc. užsikrėtimo atvejų fiksuota mažiau negu 4 proc. šalies teritorijos užimančiame Usimos regione, kuriame yra ir sostinė Helsinkis. Šiame regione gyvena apie trečdalis šalies gyventojų, o nuo kovo 28 d., šalies vyriausybės sprendimu, jis atskirtas nuo kitų šalies regionų. Visuose išvažiavimuose iš regiono įrengti kontrolės punktai ir įvažiuoti bei išvažiuoti, i6skyrus komercinį transportą, iš jo leidžiama tik išskirtiniais atvejais.

Suomija taip pat galėtų sulaukti dėmesio dėl kai kurių neįprastų daugiausia ekonominių sprendimų. Pavyzdžiui, šalis svarsto pandemijos sąlygomis užsakomaisiais reisais gabentis darbuotojus iš Ukrainos, kurių reikia šalies ūkiui. Tiesa, atvykusieji pirmiausia turėtų 2 savaites praleisti karantino saviizoliacijos sąlygomis.

Be to, balandžio 7 d. Helsinkio aukštojoje ekonomikos mokykloje, kuri pati jungia net trijų universitetų ekonomistų pajėgas, pasitelkus kitus šalies ekspertus, sukurtas Situacijų valdymo centras (pagal garsųjį JAV Baltųjų rūmų situacijų valdymo kambarį) ekonomikos padėčiai analizuoti ir ekonominiams pasiūlymams generuoti. Jo uždavinys realiu laiku, pasitelkus visus turimus duomenis, juos analizuoti ir teikti pasiūlymus oficialioms valdžios institucijoms dėl reikalingiausių ir efektyviausių sprendimų.

Suomija pasaulyje neseniai taip pat išgarsėjo ir specialia pandemijai skirta viešųjų ryšių programa, kurios pagrindas – vadinamųjų “influencerių” įtraukimas pandemijos akivaizdoje skleidžiant visuomenei svarbias žinias socialiniuose tinkluose.

Tačiau pasaulio žiniasklaidoje Suomija pirmiausia pristatoma, kaip bene geriausiai bet kokioms krizėms pasirengusi valstybė pasaulyje. Pabrėžiamas tiek šalies civilinės saugos efektyvumas, kurį garantuoja nuolatinės pratybos, tiek šalies pasiryžimas ne vien žodžiais, bet ir realybėje laikyti sukaupus privalomus būtiniausių prekių valstybės rezervus, kas, užsienio žiniasklaidos teigimu, dabar leidžia Suomijai nejausti svarbiausių medicininių apsaugos prekių trūkumo, kokį junta kitos valstybės. Tiesa, pačios Suomijos žiniasklaida praneša, kad padėtis toli gražu nėra tokia gera – medicininių apsaugos priemonių trūksta ir šioje šalyje.

Gana neįprasta ir Suomijos nepaprastosios padėties įvedimo šalyje patirtis. Mat net įvedus nepaprastąją padėtį, pavyzdžiui, veikė kai kurie slidinėjimo kurortai. Kai kurie jų tapo ir viruso plitimo židiniais.

Pandemijos protrūkio eiga. Pirmasis užsikrėtimo atvejis Suomijoje patvirtintas sausio 29 d., bet užsikrėtęs tuomet buvo net ne Suomijos pilietis, o iš Kinijos Uhano miesto atvykusi moteris. Ji karantinuota ligoninėje, tačiau pasveiko ir vasario 5 d., kai dvi dienas iš eilės viruso testai buvo neigiami, išleista. Nors karantinuoti teko ir keliolika su ja bendravusių asmenų, virusas tuomet neišplito.

Antras užsikrėtimo atvejis nustatytas vasario 26 d. Iš Milano grįžusiai moteriai. Iki kovo 11 d. Šalyje jau buvo nustatyti 52 užsikrėtimo atvejai, o tuomet per dieną nustati 50. Dar kitą dieną jau nustatyta daugiau kaip 50 naujų atvejų ir bendras skaičius pasiekė 156. Kovo 13 d.Nacionalinis sveikatos ir gerovės institutas paskelbė, kad šalis priartėjo prie epidemijos ribos. Tačiau jokių veiksmų iš esmės nesiimta. Atvirkščiai, paskelbta, kad Suomija nebetirs kiekvieno įtariamo koronaviruso atvejo, net jei simptomai pasireiškė grįžusiam iš užsienio. Lengvai sergantiems patarta likti namuose. Prioritetas nustatytas rizikos grupėms, gydytojams ir socialiniams darbuotojams, kuriems pasireiškė šiam virusui būdingi simptomai arba karantine jau esantiems asmenims, kuriems pasireiškė minėti simptomai.

Kovo 16 d. Suomijoje dėl epidemijos paskelbta nepaprastoji padėtis. Tuo metu buvo užfiksuoti 272 užsikrėtimo atvejai, bet Nacionalinis sveikatos ir gerovės institutas viešai paskelbė, kad, jo manymu, iš tikrųjų užsikrėtusiųjų jau tuomet buvo nuo 20 iki 30 kartų daugiau.

Pradėtas pasiruošimas uždaryti sienas. Tačiau, nors šalyje paskelbta nepaprastoji padėtis, apribojimai dėl jos Suomijoje buvo daliniai – uždarytos mokyklos, universitetai kitos švietimo įstaigos, tačiau atviri liko darželiai, kad jais galėtų naudotis mažamečius vaikus turintys žmonės, kuriems reikia eiti į darbą. Susibūrimai apriboti iki ne daugiau kaip 10 žmonių. Rekomenduota neleisti laiko viešose vietose. Uždaryti valstybiniai muziejai, bibliotekos, teatrai, laisvalaikio ir sporto centrai, baseinai ir kitos kitos panašios žmonių susibūrimo vietos.Tačiau privatiems verslininkams tai padaryti tik rekomenduota. Todėl dar kurį laiką veikė slidinėjimo kurortai, kurie galutinai uždaryti tik kovo 27 d. Nors restoranai, barai ir naktiniai klubai irgi pradėjo užsidarinėti, Suomijoje jie privalomai parlamento patvirtintu sprendimu turėjo būti uždaryti tik nuo kovo 30 d. Maistą išsinešti jie galėjo gaminti ir po šio sprendimo.

Nuo kovo 28 d. Įsigaliojo sprendimas visiškai apriboti įvažiavimą ir išvažiavimą iš Usimos regiono, išskyrus komercinį transportą ir specialius atvejus.

SVARBIAUSI SKAIČIAI

 Gyventojų skaičius – kiek daugiau negu 5,5 milijono (2019 metų duomenys).

Užsikrėtusiųjų koronavirusu: 2487

Testavimo intensyvumas: 658,8 (testų skaičius tenkantis 100 tūkstančių gyventojų), palyginimui Norvegijoje – 2100,9 Švedijoje – 541,6, Danijoje – 1005,  Italijoje – 1334,9, Ispanijoje – 759,3, Šveicarijoje – 1986,7, Vokietijoje – 1573, Estijoje -1991,4, Latvijoje – 1349,7, Lietuvoje – 1205,2.

Ligotumas: 44,9 (100 tūkstančių gyventojų), palyginimui Norvegijoje – 111,5, Švedijoje – 83,4 Danijoje – 93,3, Italijoje – 230,6, Ispanijoje – 317, Šveicarijoje -269, Vokietijoje – 135,2, Estijoje 91,0, Latvijoje – 31,2, Lietuvoje kol kas – 35,1.

Mirčių – 40

Mirtingumas: 0,7 (100 tūkstančių gyventojų), palyginimui Norvegijoje – 1,9, Švedijoje – 6,8, Danijoje – 3,8, Italijoje – 29,2, Ispanijoje – 31,6, Šveicarijoje – 10,3, Vokietijoje – 2,8, Estijoje 1,8, Latvijoje – 0,1, Lietuvoje kol kas – 0,6.

 

PRIEMONĖS, KURIŲ IMTASI:

PASIRENGIMAS KRIZĖMS

Suomija turi įkūrusi specialią Nacionalinę nepaprastosios padėties tiekimo agentūrą, kuri atsakinga už valstybės rezervo, būtino valstybės ir visuomenės poreikiams patenkinti atsitikus bet kokiai krizei, kaupimą ir administravimą. Šios agentūros sukurta sistema dažnai pasaulyje laikoma pavyzdinga.  Tačiau krizei užklupus realiai, pati Suomijos žiniasklaida praneša apie daugybę problemų – medicininių apsaugos priemonių trūksta net gydytojams, kai kurių tiekiamų priemonių galiojimo laikas seniai pasibaigęs (pranešta net apie atvejus, kad tas galiojimo laikas baigėsi 2012 metais). Be to, valstybės rezervai šalyje atverti tik praėjus daugiau nei savaitei po nepaprastosios padėties paskelbimo. Tiesa, oficialiai teigiama, kad bent jau gydytojams jokių apsaugos priemonių netrūksta, tačiau trūksta slaugos namuose ir gyventojams.Taip pat giriamos civilinės saugos sistemos šaliai išbandyti kol kas neteko, tačiau pranešama apie atvejus, kai pagyvenę arba rizikos grupės žmonės šalyje neturi kitos išeities tik patys eiti į parduotuves, kur didžiausia grėsmė užsikrėsti.

TESTAVIMAS

Masinį testavimą, kurį rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, Suomijos epidemiologai viešai ir atvirai vadina “nesuprantama pozicija”. Pasak jų, reikia sutelkti dėmesį į tai, kas duoda efektą, o ne į skaičius “popieriuje” – vis tiek virusas jau išplito visur. Vyriausybė po nepaprastosios padėties paskelbimo pažadėjo padidinti testavimo apimtis, tačiau šalyje ir toliau laikomasi principo, kad testuoti visus, ką tik įmanoma, nėra jokios priežasties. Testams atlikti taikomi tam tikri kriterijai. Kita vertus, Suomija jau pareiškė, kad, nekeisdama strategijos dėl tradicinių testų, kurie skirti virusui nustatyti, ji imsis atsitiktinio testavimo vadinamaisiais “antikūnių” testais, kad išsiaiškintų, kokia dalis gyventojų galėjo būti užsikrėtę, bet nepajutę jokių simptomų arba persirgę lengvai ir todėl netestuoti.

KARANTINAS

Teoriškai Suomijoje yra numatytos baudos ir net iki trijų mėnesių kalėjimo už karantino pažeidimus, tačiau apie šių priemonių taikymą nepranešama. Kita vertus, jokie judėjimo apribojimai išskyrus užvertą Usimos regioną, Suomijoje netaikomi. Tai daugiau rekomendacijos ir žmonių sąmoningumo reikalas.

MEDICININĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Paaiškėjus, kad medicininių apsaugos priemonių vis dėlto trūksta, Suomija ėmė ieškoti išeičių. Pradėtos gabenti siuntos iš Kinijos, tačiau greitai paaiškėjo, kad kaip ir ne viena kitą šalis, Suomija iš Kinijos atsigabeno netinkamą naudoti produkciją. Taip pat imta ieškoti vietos gamybos galimybių ir nuspręsta, kad verčiau gaminti net ne visus medicininius standartus atitinkančias, tačiau bent kažkiek nuo viruso apsaugančias kaukes. Tokias kaukes ar net kitas veido apsaugos priemones rekomenduojama dėvėti bendraujant su ligos požymių neturinčiais slaugos namų pacientais. Sveikiems žmonėms Suomijoje ir toliau sakoma, kad kaukių dėvėti nebūtina.

KELIONIŲ RIBOJIMAI

Įvedus nepaprastąją padėtį, šalies sienos uždarytos. Į Suomiją įleidžiami tik šalies piliečiais ar nuolatinio gyventojo statusą turintys asmenys. Krovininiam transportui ir specialiems atvejams sienų su Švedija ir Norvegija patikros punktai lieka atviri.

GYVENIMO APRIBOJIMAI

Daugelis apribojimų taikomų kitose šalyse, nors ir ne iš karto, imti taikyti ir Suomijoje. Tačiau, pavyzdžiui, nevykti į nacionalinius parkus, Suomijoje niekas nereikalauja, todėl Velykų savaitgalį ten laukiama daugybės žmonių. Jokių apribojimų dėl to nėra net Usimos regione, kuris pats atskirtas nuo likusios šalies dėl viruso protrūkio.

EKONOMINĖS KRIZĖS ĮVEIKIMO PRIEMONĖS IR EKONOMIKOS SKATINIMO PLANAS

Vyriausybė ketina šiai metais išleisti papildomai 4,1 milijardo eurų (be to, kas buvo numatyta šalies biudžete) ekonomikos skatinimui ir koronaviruso pandemijos pasekmėms įveikti.