Startuolių ekosistema Vilniuje

Kodėl Vilnius tapo vienu karščiausių startuolių židinių Europoje

Dar prieš dešimtmetį kalbėti apie Vilnių kaip apie rimtą startuolių sostinę buvo šiek tiek drąsu. Miestas turėjo gerą reputaciją IT srityje, bet ekosistema atrodė fragmentuota – čia ir ten veikė įdomūs projektai, bet bendro variklio nebuvo. Dabar situacija kardinaliai pasikeitė. Vilnius reguliariai patenka į Europos startuolių ekosistemų reitingus, o užsienio investuotojai vis dažniau skrenda čia ne todėl, kad jiems reikia egzotikos, o todėl, kad čia yra pinigų verta galimybių.

Kas nutiko? Trumpas atsakymas: susidėjo keletas dalykų vienu metu. Fintech bumas, Brexit pasekmės (dalis Londono finansų įmonių ieškojo alternatyvų), ES fondų pinigai, stiprėjančios universitetų programos ir – galbūt svarbiausia – žmonės, kurie grįžo iš užsienio su patirtimi ir ryšiais. Ilgesnis atsakymas – tai, apie ką kalbėsime šiame straipsnyje.

Fintech – sektorius, kuris pakeitė viską

Jeigu reikėtų išskirti vieną sektorių, kuris labiausiai prisidėjo prie Vilniaus startuolių ekosistemos augimo, tai būtų fintech. Lietuva viena pirmųjų Europoje sukūrė palankią reguliacinę aplinką elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigoms. Lietuvos bankas pasiūlė greitesnę licencijavimo procedūrą nei daugelis Vakarų Europos šalių, ir tai pritraukė šimtus įmonių.

Šiandien Vilniuje veikia daugiau nei 200 licencijuotų fintech įmonių. Čia yra Kevin., Paysera, Mano Bankas, o tarptautiniai žaidėjai kaip Revolut ar Stripe turi čia savo Europos operacijas. Tai ne atsitiktinumas – tai rezultatas sąmoningo valstybės sprendimo pozicionuoti Lietuvą kaip fintech draugišką jurisdikciją.

Praktinis patarimas tiems, kurie galvoja kurti fintech startuolį Vilniuje: Lietuvos bankas turi specialią RegTech ir inovacijų skyrių, kuris konsultuoja įmones dar prieš licencijavimo procesą. Tai nemokamai ir labai naudinga – galite išsiaiškinti, kokią licenciją jums reikia, dar prieš samdydami brangius teisės konsultantus. Tiesiog susisiekite per Lietuvos banko svetainę ir paprašykite inovacijų konsultacijos.

Kur Vilniuje sukasi startuolių gyvenimas

Vilniaus startuolių scena turi kelis aiškius centrus, ir jei norite į ją įsitraukti, verta žinoti, kur eiti.

Startup Lithuania – tai valstybinė organizacija, kuri koordinuoja ekosistemą ir yra pirmasis sustojimas daugeliui. Jie organizuoja renginius, turi mentorių tinklą ir padeda startuoliams naviguoti per valstybines programas. Jų biuras yra Vilniuje, bet daug veiklos vyksta ir nuotoliniu būdu.

Vilniaus technologijų parkas ir Technopolis – fizinės erdvės, kur koncentruojasi technologijų įmonės. Technopolis Vilniuje tapo tikru tech miesteliu – čia dirba tūkstančiai žmonių iš įvairių sektorių, ir neformali kaimynystė sukuria natūralų tinklų kūrimą.

Coworking erdvės – jų Vilniuje pastaruoju metu atsirado tikrai daug. Workland, Spaces, Tesonet kampusas – kiekvienas turi savo charakterį. Jei esate solofounder ar mažos komandos narys, rekomenduočiau bent mėnesį pabandyti dirbti iš skirtingų erdvių prieš apsisprendžiant dėl nuolatinės vietos. Vilniaus coworking rinka yra konkurencinga, todėl kainos yra pagrįstos, o kokybė dažnai geresnė nei panašiuose miestuose Vakarų Europoje.

Renginių pusėje – LOGIN konferencija kasmet pritraukia tūkstančius dalyvių ir yra geriausia proga per dvi dienas susipažinti su puse ekosistemos. Vilnius Tech Park nuolat organizuoja mažesnius meetup’us pagal sektorius. Sekite jų socialinių tinklų paskyras – dažnai renginiai paskelbiami vos savaitę prieš.

Finansavimas: kur ieškoti pinigų Vilniuje

Tai klausimas, kurį užduoda kiekvienas startuolis. Ir atsakymas Vilniuje yra sudėtingesnis nei paprastai manoma.

Geroji naujiena: finansavimo galimybių yra tikrai daug. Blogoji naujiena: sistema yra sudėtinga ir reikia laiko ją suprasti.

Valstybinis lygmuo: INVEGA administruoja keletą programų startuoliams – nuo garantijų paskoloms iki tiesioginių investicijų per fondus. Jų programa Startup Visa leidžia ne ES piliečiams gauti leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje, jei jų startuolis atitinka tam tikrus kriterijus. Tai pritraukė nemažai talentų iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos.

Privatūs rizikos kapitalo fondai: Vilniuje veikia keletas aktyvių VC fondų. Practica Capital yra vienas žinomiausių vietinių fondų, investuojančių į ankstyvos stadijos startuolius. Contrarian Ventures specializuojasi klimato technologijų srityje. Open Circle Capital – dar vienas aktyvus žaidėjas. Svarbu žinoti: šie fondai gauna daug užklausų, todėl šaltas el. laiškas retai veikia. Geriau susipažinti per bendrus pažįstamus arba konferencijose.

Angelų investuotojai: Vilniuje yra aktyvus angelų tinklas, bet jis veikia gana uždarai. LitBAN (Lietuvos verslo angelų tinklas) yra oficiali organizacija, bet daug sandorių vyksta neformaliuose susitikimuose. Jei žinote ką nors, kas jau gavo angelų investiciją, paprašykite supažindinti – tai veikia geriau nei bet koks formalus kanalas.

ES fondai: Per programas kaip Horizon Europe ar EIC Accelerator galima gauti reikšmingą finansavimą, bet procesas yra ilgas ir dokumentų reikalavimai – dideli. Jei rimtai galvojate apie šį kelią, rekomenduočiau samdyti konsultantą, kuris specializuojasi ES paraiškose – jų kaina paprastai atsipirka.

Talentų klausimas: ar Vilniuje galima surinkti gerą komandą

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų iš užsienio startuolių, svarstančių atsidaryti Vilniuje. Ir atsakymas yra: taip, bet su niuansais.

Vilnius turi stiprią inžinierių bazę. Vilniaus universitetas, VGTU (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas, pervadintas į Vilnius Tech) ir Kaunas Technologijos Universitetas kasmet išleidžia tūkstančius IT specialistų. Programavimo mokyklos kaip Turing College ar CodeAcademy papildo šį srautą.

Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti:

Pirma, konkurencija dėl gerų inžinierių yra didelė. Vietiniai startuoliai konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su tarptautinėmis įmonėmis, kurios siūlo nuotolinį darbą su Vakarų Europos atlyginimais. Tai reiškia, kad atlyginimų lūkesčiai kilo sparčiai per pastaruosius kelerius metus.

Antra, produkto ir augimo specialistų – rinkodaros, duomenų analitikų, UX dizainerių su startuolių patirtimi – yra mažiau nei inžinierių. Šiose srityse talentų paieška gali užtrukti ilgiau.

Trečia, anglų kalbos lygis tarp jaunų specialistų yra aukštas, todėl tarptautinės komandos veikia sklandžiai.

Praktinis patarimas: jei ieškote talentų, nepasikliaukite vien CV.lt ar LinkedIn. Aktyviai dalyvaukite bendruomenės renginiuose, skelbkite apie laisvas pozicijas Vilniaus tech Slack kanaluose ir Facebook grupėse. Gera reputacija ekosistemoje pritraukia kandidatus geriau nei bet koks skelbimas.

Iššūkiai, apie kuriuos niekas nemėgsta kalbėti

Vilniaus startuolių ekosistema turi daug privalumų, bet būtų nesąžininga nekalbėti apie tai, kas kelia galvos skausmą.

Rinkos dydis. Lietuva turi apie 2,8 milijono gyventojų. Tai reiškia, kad bet koks B2C produktas, orientuotas į vietinę rinką, turi labai aiškų lubų efektą. Sėkmingi Vilniaus startuoliai nuo pat pradžių galvoja globaliai arba bent jau regioniniu mastu. Jei jūsų verslo modelis veikia tik Lietuvoje – tai nėra startuolis, tai yra vietinis verslas, ir tai nėra blogai, bet tai kita kategorija.

Ekosistemos gylis. Palyginti su Stokholmu, Helsinkiu ar Varšuva, Vilniaus ekosistema vis dar yra jaunesnė ir mažiau giliai išsišakojusi. Tai reiškia, kad specifinių sektorių ekspertų – pavyzdžiui, deep tech ar biotech srityse – gali būti sunku rasti. Fintech ir SaaS srityse situacija yra geresnė.

Brangstantis nekilnojamasis turtas. Vilnius per pastaruosius kelerius metus tapo vienu brangiausių miestų Baltijos regione pagal NT kainas. Biurų nuoma centrinėse vietose gali kainuoti tiek pat, kiek mažesniuose Vakarų Europos miestuose. Tai spaudžia startuolių biudžetus.

Tinklų uždara kultūra. Vilniaus verslo pasaulis yra gana mažas, ir žmonės dažnai dirba su tais, kuriuos jau pažįsta. Tai gali būti sunku naujakuriams – tiek užsieniečiams, tiek provincijos lietuviams, kurie neturi ryšių sostinėje. Reikia laiko ir aktyvumo, kad įsitrauktumėte.

Naujienos iš ekosistemos: kas vyksta dabar

Vilniaus startuolių scena nestovi vietoje, ir pastaruoju metu įvyko keletas reikšmingų dalykų.

Vinted – Vilniuje įkurta drabužių mainų platforma – tapo vienu ryškiausių Lietuvos startuolių sėkmės pavyzdžių. Kompanija pasiekė unicorn statusą (vertinimas viršijo milijardą dolerių) ir tai pakeitė ekosistemos suvokimą tiek vietoje, tiek tarptautiniu mastu. Svarbu ne tik tai, kad Vinted pasisekė – svarbu tai, kad dabar ekosistemoje yra žmonių, kurie dirbo Vinted ankstyvoje stadijoje ir dabar kuria naujus projektus arba investuoja. Tai vadinamasis mafia effect, kurį matome Stokholme po Spotify ar Berlyne po Zalando.

Klimato technologijų bumas. Pastaruoju metu Vilniuje atsiranda vis daugiau startuolių, susijusių su tvarumu, atsinaujinančia energija ir klimato sprendimais. Tai atspindi globalų trendą, bet taip pat rodo, kad ekosistema bręsta ir diversifikuojasi.

Gynybos technologijos. Geopolitinė situacija regione paskatino naują sektorių – gynybos ir saugumo technologijų startuolius. Tai gana naujas reiškinys Vilniuje, bet jis auga sparčiai, ypač po 2022 metų.

Dirbtinis intelektas. Kaip ir visur pasaulyje, AI tematika dominuoja diskusijose. Vilniuje atsiranda startuolių, kurie kuria AI sprendimus specifiniams sektoriams – teisei, finansams, sveikatos priežiūrai. Kokybė nevienoda, bet potencialas yra.

Vilnius startuoliams: ar verta rinktis šį miestą

Jei esate startuolis, svarstantis, kur įsikurti, arba investuotojas, žvelgiantis į regioną, Vilnius šiandien yra rimtas pasirinkimas – bet ne dėl romantiškų priežasčių. Verta rinktis Vilnių dėl konkrečių dalykų: palankios reguliacinės aplinkos fintech srityje, pagrįstų kaštų lyginant su Vakarų Europa, augančio talentų telkinio ir ekosistemos, kuri dar nėra persotinta, bet jau turi pakankamą kritinę masę.

Tačiau Vilnius nėra magiškas sprendimas. Čia reikia dirbti taip pat sunkiai kaip ir bet kur kitur, o globali ambicija yra ne pageidautina, o būtina – vietinė rinka tiesiog per maža, kad ant jos galėtumėte pastatyti didelį verslą.

Geriausia strategija naujakuriams – per pirmus tris mėnesius aktyviai investuoti į ryšius. Eikite į renginius, net jei atrodo, kad jie nėra tiesiogiai susiję su jūsų sritimi. Susipažinkite su žmonėmis iš Startup Lithuania, Practica Capital, Vilnius Tech Park. Vilniaus ekosistema yra maža, ir tai reiškia, kad tinkamas pažintis galima užmegzti greičiau nei Londone ar Berlyne – bet tik jei aktyviai to siekiate.

Miestas keičiasi greičiau nei daugelis tikisi. Vilnius prieš penkerius metus ir Vilnius dabar – tai skirtingi miestai startuolių požiūriu. Ir visa tikimybė, kad Vilnius po penkerių metų vėl bus kitoks – galbūt geresnis, galbūt su naujais iššūkiais. Tai ir yra ekosistemos gyvenimas.