Vilnius per paskutinį dešimtmetį pavirto vieta, apie kurią kalba ne tik lietuviai. Jei prieš dešimt metų startuolio įkūrimas sostinėje atrodė kaip egzotika, tai šiandien tai jau įprastas dalykas – kavinėse Užupyje ar Šnipiškėse pusė pokalbių sukasi apie investicijas, pitch’us ir produkto validaciją. Bet kas iš tikrųjų vyksta šioje ekosistemoje ir ką verta žinoti, jei galvoji prisijungti prie šio judėjimo ar tiesiog domiesi, kur kryptis juda miestas?
Kodėl būtent Vilnius, o ne, tarkim, Ryga ar Talinas
Palyginimai su kaimynais neišvengiami – Estija visada turėjo Skype istoriją ir tvirtą tech reputaciją, Latvija taip pat bando statyti savo sceną. Tačiau Vilnius pastaraisiais metais tapo įdomus dėl kelių priežasčių, kurios ne visada akivaizdžios iš pirmo žvilgsnio.
Pirma, fintech sektorius. Lietuvos bankas išdavė daugiau elektroninių pinigų ir mokėjimo institucijų licencijų nei bet kuri kita ES šalis santykinai su gyventojų skaičiumi. Tai pritraukė kompanijas, kurios norėjo greitai gauti licenciją ir įsikurti ES rinkoje po Brexit’o. Antra – kaina. Nuoma, atlyginimai, biuro išlaikymas Vilniuje vis dar žymiai pigesnis nei Berlyne ar Amsterdame, tačiau talentas – pakankamai kvalifikuotas. Trečia priežastis, kurią retai kas įvardija – dydis. Vilnius pakankamai mažas, kad visi vieni kitus pažintų, bet pakankamai didelis, kad būtų kritinė masė specialistų, investuotojų ir mentorius.
Kur realiai vyksta veiksmas
Jei nori pajusti ekosistemos pulsą, nereikia ieškoti kažkur toli – viskas sukoncentruota keliose vietose. Rūdninkų g. rajone ir Vokiečių gatvėje įsikūrę keli co-workingai, kuriuose renkasi tiek ankstyvos stadijos komandos, tiek jau finansavimą gavę projektai. „Vilnius Tech Park” tapo tam tikru simboliu – ten telpa dešimtys startuolių, akceleratorių programų ir net korporacijų inovacijų padaliniai.
Verta paminėti ir „Rockit” bei kitus co-working erdves, kuriose vyksta reguliarūs renginiai – nuo pitch naktų iki investuotojų susitikimų. Jei tik atsikeli į Vilnių ir nori susirasti kontaktų, geriausias būdas – tiesiog užsukti į vieną iš tokių renginių. Bendruomenė čia gana atvira, žmonės noriai bendrauja, nes visi supranta – ekosistema auga tik tada, kai visi vieni kitiems padeda, o ne konkuruoja dėl kiekvieno kliento ar investuotojo.
Investicijos: kas iš tikrųjų duoda pinigus
Čia reikia būti sąžiningam – Lietuvos venčiūrinio kapitalo rinka vis dar palyginti maža, jei lygini su Vakarų Europa. Tačiau situacija sparčiai keičiasi. Praeitis parodė, kad tokie fondai kaip „Practica Capital”, „Contrarian Ventures” ar „Change Ventures” aktyviai investuoja į ankstyvos stadijos projektus, o dalis jų portfelio įmonių jau pasiekė unicorn statusą arba prie jo artėja.
Svarbu suprasti vieną dalyką – dauguma vietinių fondų investuoja į seed ar pre-seed stadijas, sumos dažniausiai svyruoja nuo kelių šimtų tūkstančių iki kelių milijonų eurų. Jei ieškai Series B ar didesnio finansavimo, dažniausiai teks žiūrėti į užsienio fondus – Berlyno, Londono ar net JAV. Bet čia yra ir gera žinia: kadangi Vilniaus startuolis kainuoja pigiau išlaikyti nei Berlyno, ta pati investicijų suma leidžia ilgiau „gyventi” ir daugiau nuveikti.
Praktinis patarimas tiems, kas ieško investicijų – nepamiršk „Startup Lithuania” organizacijos. Jie ne tik teikia informaciją, bet ir organizuoja delegacijas į tarptautinius renginius, kur galima susitikti su investuotojais iš viso pasaulio. Taip pat verta sekti „Vilnius Investors Club” veiklą – ten renkasi angel investuotojai, kurie mielai remia vietinius projektus.
Kokie sektoriai dominuoja
Fintech, kaip minėjau, yra neabejotinas lyderis. Bet ne vien tik jis. Pastaraisiais metais matosi aiškus augimas keliose kitose kryptyse.
Cybersecurity sektorius stiprėja – dalis to atėjo iš to, kad Lietuva geopolitiškai jautri ir daug dėmesio skiria skaitmeninei saugai. Taip pat auga legaltech ir HR tech sprendimai – čia savo vaidmenį atlieka ir tai, kad Vilniuje veikia stiprios teisės ir žmogiškųjų išteklių valdymo tradicijos. Sveikatos technologijos (healthtech) taip pat pradeda rastis, nors ši sritis vis dar reikalauja daugiau reguliacinio aiškumo.
Įdomu tai, kad B2B SaaS sprendimai dominuoja labiau nei B2C. Priežastis paprasta – Lietuvos rinka per maža, kad būtų verta kurti produktą tik vietiniam vartotojui, todėl beveik visi startuoliai nuo pirmos dienos galvoja apie tarptautinę rinką. Tai iš karto formuoja kitokį mąstymą – produktas turi būti universalus, angliškai kalbantis, tinkantis skirtingoms rinkoms.
Ką reikia žinoti, jei nori pradėti savo verslą čia
Jei planuoji steigti startuolį Vilniuje, keletas praktinių dalykų, kurie palengvins gyvenimą.
Įmonės registracija Lietuvoje – vienas greičiausių procesų Europoje. Per elektroninę sistemą UAB galima įregistruoti per kelias dienas, jei visi dokumentai tvarkingi. Startup Visa programa taip pat veikia gerai – jei esi ne ES pilietis su inovatyvia verslo idėja, gali gauti leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje palyginti paprastai, jei tavo idėją patvirtina ekspertų komisija.
Mokesčių sistema startuoliams gana palanki – yra lengvatų IT sektoriui, taip pat galima pasinaudoti įvairiomis ES struktūrinės paramos programomis per „Invega” ar kitas institucijas. Tačiau čia reikia būti atsargiam – biurokratija, nors ir mažesnė nei kai kur kitur, vis dar egzistuoja, todėl gera buhalterinė ar teisinė konsultacija ankstyvoje stadijoje sutaupo daug nervų vėliau.
Talentų klausimas – kitas svarbus aspektas. Programuotojų rinka Vilniuje konkurencinga, atlyginimai kyla kasmet, tad jei planuoji samdyti komandą, verta iš anksto susipažinti su rinkos kainomis. Universitetai (VU, VGTU) ruošia nemažai IT specialistų, tačiau geriausi dažnai jau turi darbo pasiūlymus dar studijų metu.
Bendruomenė ir mentorystė – ko kartais trūksta
Nors bendruomenė atrodo šilta ir atvira, yra ir tam tikrų iššūkių, apie kuriuos reikėtų kalbėti atvirai. Kartais trūksta patyrusių mentorius, kurie jau būtų pastatę ir pardavę kompaniją už dešimtis milijonų – tokių žmonių Lietuvoje vis dar nedaug, palyginti su Silicio slėniu ar net Berlynu. Tai reiškia, kad daug žinių ateina iš knygų, internetinių kursų ar užsienio konsultantų, o ne iš vietinės patirties.
Kita pusė – konkurencija dėl talentų tampa vis aštresnė. Didelės tarptautinės kompanijos, kurios atidarė padalinius Vilniuje (pavyzdžiui, „Danske Bank”, „Nasdaq” ar kitos), moka aukštus atlyginimus ir dažnai „nusiurbia” talentą iš startuolių, kurie negali konkuruoti finansiškai. Todėl daugelis ankstyvos stadijos komandų vietoj atlyginimo siūlo akcijų dalį (equity) – tai standartinė praktika, bet ne visi kandidatai supranta, kaip tai vertinti.
Vietoj apibendrinimo – kelios mintys tiems, kas svarsto
Jei skaitai šitą straipsnį ir galvoji, ar verta atvažiuoti į Vilnių su savo idėja, arba tiesiog stebi iš šalies – keletas paskutinių minčių.
Vilnius nėra Silicio slėnis ir tikriausiai niekada juo netaps, bet tai ir nėra tikslas. Miestas rado savo nišą – pakankamai pigus, kad startuolis galėtų augti be per didelio spaudimo, pakankamai tarptautiškas, kad būtų galima siekti globalios rinkos, ir pakankamai mažas, kad ekosistema jaustųsi kaip bendruomenė, o ne anonimiškas biznio pasaulis.
Praktinis patarimas tiems, kas nori pradėti – pirmiausia nueik į kelis renginius, pabendrauk su žmonėmis, kurie jau kūrė verslą čia. Nepradėk nuo teisinių ar mokestinių klausimų – pradėk nuo tinklo (networking). Lietuviai retai atsisako pabendrauti prie kavos puodelio, ypač jei matai, kad tikrai domiesi, o ne tik ieškai pinigų.
Jei planuoji investuoti – žiūrėk į B2B SaaS ir fintech sritis, jos šiuo metu turi stipriausią pagrindą ir patirtį. Jei planuoji kurti – nebijok, kad rinka maža, nes beveik visi sėkmingi vietiniai projektai nuo pradžių galvojo apie eksportą, ne apie vietinę rinką.
Ir galiausiai – seki naujienas. Ši ekosistema keičiasi greitai, kas šiandien atrodo aktualu, po metų gali būti jau kitaip. Bet viena tikrai nesikeičia – Vilnius toliau auga kaip vieta, kur idėjos virsta verslais, o žmonės vieni kitiems padeda tą kelią nueiti šiek tiek lengviau.
