Kadangi Švedijoje nei mirčių, nei naujų užsikrėtimų kreivė nesileidžia žemyn taip sparčiai kaip kitose šalyse, visai tikėtina, kad galutiniai bent jau šios viruso bangos rezultatai rodys dar blogesnius Švedijos rodiklius. Tiesa, Švedija ir toliau tvirtina, kad jos strategija – ilgalaikė ir jau orientuota į kitas galimas COVID-19 bangas, kad dabar pagaliau išryškės šios strategijos pranašumai ir skaičių prasme.

Kita vertus, palyginimų gali būti įvairių. Taip pat ir patvirtinančių, kad griežtesni suvaržymai nebūtinai lemia geresnį viruso protrūkio suvaldymą. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė iš pradžių laikėsi panašios į Švediją strategijos, tačiau kovo 23 d. įvedė itin griežtus apribojimus. Nepaisant to, visą tą laiką iki pat dabar net Jungtinės Karalystės rodiklių kreivė (nekalbant jau apie pačius skaičius) netapo nė kiek plokštesnė negu Švedijos. O Švedijos rodikliai dabar vis dar gerokai geresni negu Jungtinės Karalystės.

Vertinant santykinius rodiklius, o ne absoliučius skaičius JAV padėtis visuomet buvo gerokai geresnė negu labai didelės dalies Europos šalių. Tačiau panašu, kad Europos šalyse viruso bangai pakankamai sparčiai slūgstant, JAV yra nebent pasiekusi tik epidemijos piką. Todėl visai įmanoma, jog galutiniai šios COVID-19 epidemijos bangos rodikliai JAV pakankamai smarkiai priartės prie labiausiai nukentėjusių Europos šalių.

Daugiau skaičių ir galimų palyginimų – čia pateikiamose diagramose.