Ateities scenarijai distopijų šešėlyje

DONATAS PUSLYS, MEDIJŲ IR DEMOKRATIJOS PROGRAMOS VADOVAS
31/03/20
Kuria kryptimi sukti – izoliacionizmo ar, priešingai, stiprinamo daugiašališkumo? Šis klausimas COVID-19 pandemijos akivaizdoje kyla tiek valstybių lyderiams, tiek krizės sprendinių ieškantiems analitikams. Panašu, kad kol kas vyrauja izoliacionistinės nuostatos – uždaromos sienos, stabdomas susisiekimas, o kai kas net kalba apie visų karą prieš visus kovojant dėl krizės metu būtiniausių dalykų – respiratorių, plaučių ventiliavimo aparatų, reagentų. 
Vis tik dalis analitikų perspėja, kad vien tokių priemonių, nors dalis jų kaip, pavyzdžiui, laikinas sienų užvėrimas, ir būtų reikalingos, vis tik nepakanka, o sprendimą galima rasti tik atsisakius vienašališkumo ir tarptautinių santykių kaip nulinės sumos žaidimo lentos suvokimo. Pasvarstykime argumentus ekspertų, kurie pasisako už daugiašalį atsaką ir bendradarbiavimo gilinimą.

GLOBALI BENDRUOMENĖ NĖRA PRAMANAS

Štai buvusi Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos vyriausioji įgaliotinė Federica Mogherini argumentuoja, kad šiandieninė krizė parodė, jog globali bendruomenė nėra pramanas, ji iš tiesų egzistuoja, o tai įrodo paprastas faktas, jog tai, kas nutinka toli nuo mūsų, turi reikšmės mums čia ir dabar – nusičiaudėjimas viename žemyne keičia situaciją už tūkstančių kilometrų. Anot jos, visi bandymai traktuoti sienas kaip neva galimybę atsitverti, rūpintis tik savimi ir taip neva užverti duris virusui, yra pasmerkti žlugti, nes pandemija nepaiso sienų.
F. Mogherini teigimu, tai reiškia, jog mano kaimyno problemos yra ir mano problemos. „Jei aš nesirūpinu jomis vardan kaimyno, tai tada bent jau turiu padaryti tai vardan savęs paties. Tokiame susaistytame pasaulyje vienintelis efektyvus būdas pasirūpinti savimi yra rūpintis ir kitu. Solidarumas yra naujas savanaudiškumo vardas“, – rašo diplomatė.