2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Popiežius atleido Tadą Švedavičių iš dvasininkų luomo: baudžiamasis procesas tęsiasi

Popiežius atleido Tadą Švedavičių iš dvasininkų luomo: baudžiamasis procesas tęsiasi
Asociatyvi nuotrauka „Popiežius atleido Tadą Švedavičių iš dvasininkų luomo: baudžiamasis procesas tęsiasi“ (Tama66 / Pixabay)

Popiežius patenkino Tado Švedavičiaus prašymą atleisti jį iš dvasininkų luomo. Šiuo sprendimu T. Švedavičius neteko dvasininko statuso, bažnytinių įgaliojimų ir nebegali vykdyti kunigiškos tarnystės. Atleidimas iš dvasininkų luomo nenutraukia baudžiamojo proceso ir neatleidžia nuo atsakomybės pagal valstybės įstatymus.

Dvasininkų luomas – Katalikų Bažnyčios kunigų, diakonų ir vyskupų grupė, gavusi šventimus. Atleidimas iš jo yra bažnytinė, o ne valstybinė procedūra, todėl valstybės teismo vykdomo proceso nekeičia.

Dvasininko luomo netekimas pakeičia asmens teisinį statusą Bažnyčioje. T. Švedavičius nebegali vykdyti kunigiškosios tarnystės, aukoti šv. Mišių ir teikti kunigo šventimų reikalaujančių sakramentų (Kanonų teisės kodekso 290 kan. 3° ir 292 kan.), išskyrus nuodėmių atleidimą žmogui, esančiam mirties pavojuje.

Po kaltinimų dėl nusikaltimų, susijusių su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografija ir vaikų įtraukimu į girtavimą, T. Švedavičius nušalintas nuo pareigų. Pats kreipęsis į Apaštalų Sostą ir pasiprašęs atleidžiamas iš kunigystės, jis taip pat prisiėmė asmeninę atsakomybę už žalos atlyginimą nukentėjusiesiems.

Oficialią informaciją apie prokuratūros sprendimą perduoti teismui T. Švedavičiaus bylą, kurioje pareikšti kaltinimai dėl nepilnamečiams padarytų nusikalstamų veikų, prokuratūra paskelbė rugpjūtį.

Apie nusikaltimus vaikams būtina pranešti teisėsaugos institucijoms – akcentuoja Vilniaus arkivyskupija.

Įtarimus dėl nusikaltimų vaikams galima pranešti policijai bendruoju pagalbos numeriu arba kreipiantis į artimiausią policijos komisariatą. Informaciją apie policiją skelbia policija.lrv.lt.

Kiekvieną, patyrusį seksualinę prievartą ar kitą nederamą elgesį bažnytinėje aplinkoje, taip pat turintį žinių apie tokius atvejus, kviečiame kreiptis ir į Vilniaus arkivyskupijoje veikiančią Patyrusiųjų išnaudojimą išklausymo tarnystę el. paštu https://sc.bns.lt/cdn-cgi/l/email-protection#94fafbe6fde1e4f5e7f5ffede0fdd4e2fdf8faf1fae7fde7baf8e0.

Vilniaus arkivyskupija ir toliau stiprins nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų asmenų apsaugą, tobulins prevencijos priemones ir dės visas pastangas, kad tikinčiųjų bendruomenė būtų saugi vieta kiekvienam žmogui. https://vilnensis.lt/spalio-menesi-kvieciame-dalyvauti-mokymuose-seksualinis-smurtas-pries-vaikus-atpazinimas-ir-reagavimas/.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.