2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Pirmasis moterų DI hakatonas Vilniuje: laimėjo finansų planavimo įrankis karjeros pertraukai

Pirmasis moterų DI hakatonas Vilniuje: laimėjo finansų planavimo įrankis karjeros pertraukai
Asociatyvi nuotrauka „Pirmasis moterų DI hakatonas Vilniuje: laimėjo finansų planavimo įrankis karjeros pertraukai“ (fran innocenti / Unsplash)

Dvi dienos verslo idėjai išbandyti – tokį iššūkį priėmė spalio 16–17 d. Vilniuje vykusio pirmojo „Vienaragės in AI“ hakatono dalyvės. Moterų verslumui skatinti skirta iniciatyva per mažiau nei tris savaites sulaukė susidomėjimo iš beveik 200 kandidačių, iš jų pirmajai programos laidai buvo atrinkta 60 dalyvių ir suformuota 19 komandų. Pasitelkusios dirbtinio intelekto (DI) įrankius ir mentorių pagalbą, moterų suburtos komandos sukūrė veikiančius skaitmeninių produktų prototipus – nuo pasirengimo sesijose pradėtų gryninti idėjų iki jų pristatymo vertinimo komisijai. Ypatingai išsiskyrė sprendimų įvairovė: tarp kuriamų produktų – sveikatos, finansų, verslo operacijų, švietimo, mitybos, mados, apsipirkimo bei karjeros platformos.

Hakatonas – trumpas intensyvus renginys, per kurį komandos riboto laiko ribose kuria produkto ar paslaugos prototipą ir pristato jį vertinimo komisijai. Tokiuose renginiuose dažnai svarbiausia ne tobulas galutinis produktas, o idėjos patikrinimas ir naujos pažintys.

Pirmąją vietą „Vienaragės in AI“ hakatone pelnė finansų planavimo įrankio idėja, padedanti moterims pasirengti karjeros pertraukai, pavyzdžiui, vaiko priežiūrai. Sprendimas leidžia įvertinti jos poveikį pajamoms ir santaupoms bei numatyti, kiek reikėtų sukaupti iš anksto. Antroji vieta atiteko platformos idėjai, kuri kardinaliai keičia įprastą kainų medžiojimo modelį ir atėjus laikui pati suranda geriausias kainas nuolat naudojamoms prekėms, kaip kosmetika ir pan.

Renginio organizatorių teigimu, Lietuvoje yra daug talentingų ir ambicingų moterų, tačiau ne visos ryžtasi savo idėjas paversti skaitmeniniu verslu. Iniciatyva siekia parodyti, kad pradžia nebūtinai reikalauja didelių investicijų, išsamaus verslo plano, techninių žinių ar ilgametės patirties.

„Kartais pirmam žingsniui reikia tinkamos aplinkos, padrąsinimo, bendraminčių ir galimybės praktiškai išbandyti sumanymą. Nors DI gali sumažinti kai kuriuos techninius barjerus, tačiau didžiausia vertė – nauji ryšiai, žinios ir pasitikėjimas savo galimybėmis“, – sako „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė.

Siekiant užtikrinti vienodas galimybes kuriant sprendimus su DI, visos hakatono dalyvės dalyvavo specialiuose mokymuose. Juos vedusi asociacijos „Women in AI Lithuania“ narė Odeta Isevičiūtė pabrėžia hakatono metu sukurtų sprendimų inovatyvumas.

„Mane nustebino prototipų kokybė, funkcijų gylis, gerai apgalvotos naudotojų kelionės ir tai, kiek komandos nuveikė per palyginti trumpą laiką. Kai kurios sujungė savo sprendimus su serveriais ir duomenų bazėmis. Tokio lygio pirmosios veikiančios produkto versijos (MVP) dar prieš porą metų būtų kainavusios ne vieną tūkstantį eurų ir užtrukusios bent kelis mėnesius“, – sako O. Isevičiūtė. MVP (angl. minimum viable product) – minimali veikianti produkto versija, kurią galima parodyti naudotojams ir iš jų reakcijos suprasti, ar idėją verta tobulinti.

Nuo ilgai brandintos idėjos – iki pirmųjų klientų tą pačią dieną

Vieną komandų subūrusi „Telia“ Dirbtinio intelekto, duomenų ir analitikos skyriaus vadovė Asta Bagdonavičienė pasakoja mintį sukurti DI paremtą verslą turėjusi jau seniai, tačiau vis pritrūkdavusi paskatos. Pamačiusi kvietimą dalyvauti hakatone, ji pasiūlė prisijungti dviem draugėms – Dianai ir Editai.

Komanda ėmėsi kurti vedlį, padedantį išmokti praktiškai naudotis DI. Jis skirtas žmonėms, neturintiems laiko savarankiškai gilintis į technologijas ir kol kas išnaudojantiems tik nedidelę DI galimybių dalį.

„Čia gavome ne tik progą išbandyti savo verslo idėją, bet ir užmezgėme ryšius su mentoriais – keli jų pasiūlė padėti ir net bendradarbiauti vystant sprendimą toliau. Tad jaučiamės laimėjusios“, – pasakoja Asta.

Hakatono metu moterys jau galėjo pristatyti veikiantį prototipą ir gavo pirmąjį apčiuopiamą susidomėjimo įrodymą. Pasak dalyvių, du žmonės, tą rytą sužinoję apie jų kuriamą įrankį, iš karto už jį sumokėjo, nes tiki jo sėkme ir nori naudoti.

Sukūrė virtualią drabužių spintą

Specialųjį žiuri prizą pelniusios Živilė, Judita ir Audra iki iniciatyvos viena kitos nepažinojo. Finansų ir projektų valdymo srityse dirbančios moterys buvo suburtos į komandą ir kartu pirmą kartą kūrė programėlės prototipą.

Živilės pasiūlyta idėja gimė iš daugeliui moterų pažįstamos situacijos: spintoje drabužių yra, tačiau vis tiek atrodo, kad nėra ką apsirengti. Komandos kuriama virtuali drabužių spinta, įvertinusi turimus drabužius, orus ir dienos planus, pasiūlo du aprangos derinius. Taip siekiama sutaupyti laiko ir padėti iš naujo atrasti primirštus ar sunkiai priderinamus drabužius.

Komanda prototipą jau išbandė su savo drabužiais, o pirmąja potencialia rinka pasirinko Jungtinę Karalystę. Vertindamos hakatono patirtį, dalyvės išskiria mentorių indėlį.

„Tarp mentorių turėjome žmonių, kurie jau buvo pagalvoję apie tokią idėją. Jie nepabijojo pasidalyti savo nesėkmėmis ir pasiūlė prisidėti, padėti. Mūsų sprendimas yra išskirtinis, tokio rinkoje dar nėra, todėl matome potencialą jį vystyti ir toliau“, – sako Judita.

Tarp pristatytų idėjų – potencialūs verslai

Šeštadienio popietę komandos turėjo po penkias minutes savo sprendimo pristatymui ir komisijos klausimams. „Unicorns Lithuania“ vadovės teigimu, vertinant buvo svarbus per programą pasiektas progresas, DI įrankių pritaikymas, sprendžiamos problemos ir tikslinės rinkos supratimas bei tolesni planai.

„Išrinkti geriausias idėjas nebuvo lengva – komisija diskutavo apie valandą. Tarp pristatytų idėjų tikrai yra ne viena, kuri galėtų pakankamai greitai pradėti generuoti pajamas. Smagu matyti tokį platų idėjų spektrą ir tai, kad moterys ieško sprendimų aktualioms problemoms“, – sako G. Verbickaitė.

Jai antrina ir komisijos narė, rizikos kapitalo fondo „Coinvest Capital“ vadovė Viktorija Trimbel – komisija įžvelgė idėjų potencialą ir diskutavo, kaip jas būtų galima plėtoti toliau. Rizikos kapitalo fondai investuoja į ankstyvos stadijos augančias įmones mainais į dalį jų nuosavybės, todėl paprastai vertina rinkos dydį, komandos pasirengimą ir galimybę greitai plėstis.

„Labai smagu, kad renginyje dalyvavo tiek daug iniciatyvių, drąsių ir veržlių moterų, ir dar labiau žavi jų entuziazmas. Sukurti ir pristatyti sprendimai atskleidė, su kokiomis aktualiomis problemomis susiduria pačios moterys, jų aplinka, draugai, profesionalai. Tad iš verslo idėjų galime daryti išvadas apie tai, kas iš tikrųjų rūpi žmonėms“, – teigia V. Trimbel.

Svarbu ir patikėti savo jėgomis

Kita komisijos narė, „Nasdaq“ Europos rinkų viceprezidentė Arminta Saladžienė pabrėžia, kad asmeninis ryšys su problema suteikia stiprų pagrindą idėjai, tačiau jį svarbu papildyti tyrimais ir duomenimis – įsitikinti, kad sprendimo reikia ir platesniam klientų ratui. Renkant nugalėtojas komisijai rūpėjo ir komandų pasirengimas tęsti pradėtą darbą.

Jos vertinimu, renginys suteikė dalyvėms patirties, reikalingos tolesniems žingsniams. „Dažnai viskas prasideda nuo patikėjimo, kad aš galiu. Tokiame formate, kur dauguma moterų savo verslo idėjas pristatė pirmą kartą, įgyji saugumo jausmą, drąsos ir pradedi tikėti savo jėgomis“, – teigia ji.

Organizatorės planuoja moterų verslumą skatinantį hakatoną organizuoti ir ateityje. Iniciatyvos sėkmę rodo ne tik sukurti sprendimai ar ilgainiui įsteigti verslai, bet ir tai, kiek moterų išdrįso pradėti, atrado bendraminčių ir ryžosi tęsti pradėtą veiklą.

„Unicorns Lithuania“ ir „Women in AI Lithuania“ organizuotame hakatone komandas konsultavo 30 mentorių ir vertino 8 komisijos nariai: „Coinvest Capital“ vadovė V. Trimbel, „Nasdaq“ Europos rinkų viceprezidentė A. Saladžienė, „Unicorns Lithuania“ vadovė G. Verbickaitė, advokatų kontoros WALLESS Lietuvos biuro vadovaujančioji partnerė Dovilė Burgienė, „Corner Case Technologies“ bendraįkūrėja Vaida Greičiūtė, „Blue Flight“ įkūrėjas ir vadovas Martynas Kandzeras, „Aneli Capital“ vadovaujančioji partnerė Daiva Rakauskaitė ir „Nexos.ai“ produkto vadovė Aida Skrebutėnė.

Viktoras Žukauskas – žurnalistas, rašantis apie tai, kaip Vilnius veikia: tiltus, požemius, transportą, statybas ir sprendimus, kurie keičia miestą. Jis mėgsta klausti paprasto klausimo „kodėl čia taip?“ ir ieškoti atsakymo archyvuose, brėžiniuose bei pokalbiuose su žmonėmis, kurie miestą prižiūri.Istorija:Viktoras gimė 1978 m. Vilniuje, Karoliniškėse, ką tik pastatytame devynaukštyje. Jo tėvas buvo troleibusų vairuotojas, tad vaikystėje Viktoras mintinai žinojo visus maršrutus ir galėjo valandų valandas važinėti nuo vienos galinės stotelės iki kitos. Mama dirbo braižytoja projektavimo institute, o namuose ant spintos gulėjo susukti miesto planai, kuriuos jis slapčia išvyniodavo ant grindų.Vilniaus Gedimino technikos universitete jis pradėjo studijuoti statybos inžineriją, bet po trejų metų suprato, kad jam įdomiau ne skaičiuoti konstrukcijas, o pasakoti, kodėl jos atsiranda. Perėjo į žurnalistiką, tačiau inžinerinis mąstymas liko: jo tekstuose visada yra skaičiai, schemos ir nuorodos į dokumentus.Pirmąjį ryškesnį straipsnį parašė 2004 m. apie tai, kodėl vienas Vilniaus tiltas buvo remontuojamas trigubai ilgiau nei planuota. Tekstas sukėlė diskusiją savivaldybės taryboje, ir nuo tada Viktoras tapo žinomas kaip žurnalistas, kuris skaito projektų sąmatas. Ilgą laiką dirbo dienraščio miesto skyriuje, vėliau jam vadovavo, o pastaruosius penkerius metus rašo savarankiškai ir veda podkastą apie Vilniaus infrastruktūrą.Jo darbas kartais tampa kitokios žurnalistikos priešingybe: kur kolegos rašo apie miesto nuotaiką, Viktoras rašo apie vamzdynus. Bet būtent dėl to jo tekstus skaito ir valdininkai, ir architektai, ir gyventojai, norintys suprasti, kodėl jų gatvė jau antrus metus rausiama.Temos, kurioms jis ištikimas:viešasis transportas ir jo istorija (nuo arklių tramvajaus iki elektrinių autobusų) Vilniaus tiltai, požemiai, kolektoriai ir užmiršti inžineriniai statiniai didieji miesto projektai: kiek kainavo, kas nusprendė, kas pavyko sovietinių mikrorajonų renovacija ir jų ateitisAsmeniškai: Viktoras gyvena Antakalnyje su žmona ir dviem paaugliais sūnumis, savaitgaliais vaikšto senomis geležinkelio atšakomis, o jo stalčiuje saugomas tėvo troleibuso bilietų kompostatorius.