Pietų Korėjos grėsmių ir sėkmės istorija

Vilniaus politikos analizės institutas tęsia specialų projektą „Koronaviruso atlasas”, kurio tikslas – pateikti skaičius ir faktus apie kitų pasaulio valstybių patirtį dabartinės krizės akivaizdoje.
Šios dienos šalis – Pietų Korėja. Jos patirtis vertinama prieštaringai. Nepaisant to, kad regiono valstybių kontekste Pietų Korėjos padėtis tikrai atrodo gerokai blogesnė negu kaimynių, o vienu metu ji net laikyta antru didžiausiu viruso paplitimo židiniu pasaulyje po Kinijos, šios šalies atsakas į krizę užsienyje dažniausiai vertinamas, kaip tas, iš kurios verta mokytis. Ypač po to, kai vienos dienos patvirtintų užsikrėtimų skaičių nuo 909 vasario 29 d. ji vos per porą savaičių sugebėjo sumažinti iki 70-80 kovo viduryje. Tiesa, pastarosiomis dienomis naujų patvirtintų atvejų vėl daugėja – kovo 19 d, pranešta apie 152 naujus užsikrėtimo atvejus per parą. Vis dėlto šalies patirtis įdomi dar ir dėl to, kad ji iki šiol nesiėmė daugelių ribojimo priemonių, kurių ėmėsi kitos šalys, tačiau ėmėsi to, ko kitos valstybės nesiėmė.

GYVENTOJŲ IR TURISTŲ SKAIČIAI

Gyventojų – apie 51,2 milijono, turistų skaičius per metus – kiek daugiau kaip 17,5 milijono, iš jų daugiau kaip 6 milijonai per metus atvykusių iš Kinijos (visi duomenys – 2019 metų). Net jau pasauliniu mastu pranešus apie koronaviruso protrūkį Kinijoje – 2020 metų sausį (vėlesni duomenys dar neskelbiami) – Pietų Korėją aplankė daugiau kaip 481 tūkstantis atvykėlių iš Kinijos.
Užsikrėtusiųjų koronavirusu: 8565
Testuotų asmenų – beveik 300 tūkstančių
Ligotumas: 16,7 (100 tūkstančių gyventojų), palyginimui Japonijoje- 0,7, Honkonge – 2,8, Malaizijoje – 2,8, Singapūre – 5,9, Indonezijoje – 0,1, Tailande – 0,4, Filipinuose – 0,2, Vietname – 0,08, Lietuvoje kol kas – maždaug 1,3, Italijoje – daugiau kaip 59, Kinijoje – apie 5,6.
Mirčių – 91

PRIEMONĖS, KURIŲ IMTASI:

IŠMOKTOS MERS* VIRUSO PAMOKOS

Patys Pietų Korėjos atstovai dabar teigia, kad jie naudojasi patirtimi, sukaupta per MERS protrūkį šalyje 2015 metais. Tuomet virusu užsikrėtė 186 žmonės, bet net 38 iš jų mirė. Ši epidemija laikoma didžiausiu šio viruso protrūkiu pasaulyje už Artimųjų Rytų ribų. Korėjiečiai teigia, kad pagrindinė to protrūkio pamoka buvo ta, kad sunkias pasekmes lemia testų trūkumas. Tuomet net 83 proc. užsikrėtusiųjų virusą perdavė vos 5 “superplatintojai”. Taip pat net 44 proc. užsikrėtusiųjų virusas perduotas ne įprastų visuomeninių kontaktų metu, o ligoninėse. Iš viso tuomet karantinuota beveik 17 tūkstančių Pietų Korėjos gyventojų. Antra pamoka, kurią Pietų Korėja išmoko po MERS epidemijos – būtinybė stebėti infekuotus asmenis ir tiksliai nustatyti visas jų lankymosi vietas visomis įmanomomis šiuolaikinėmis priemonėmis. Tam pritaikyti šalies įstatymai. Tačiau šalies gyventojai, atrodo, nemano, kad pamokos išmoktos tikrai gerai ir krizė valdoma sėkmingai. Net 1,5 milijono šalies gyventojų pasirašė peticiją reikalaujančią apkaltos prezidentui Moon Jae-in dėl krizės nesuvaldymo.
*Middle East Respiratory Syndrome – Artimųjų Rytų respiracinis sindromas, pirmą kartą užfiksuotas Saudo Arabijoje 2012 metais.

KELIAUTOJŲ PATIKRA IR KELIONIŲ RIBOJIMAI

Nors daugiau kaip 760 tūkstančių šalies gyventojų pasirašė specialią peticiją, kuria reikalaujama uždrausti į šalį atvykti žmonėms iš Kinijos, Pietų Korėja iki šiol beveik netaiko jokių kelionių draudimų. Vienintelis apribojimas – į šalį neįleidžiami asmenys per praėjusias 14 dienų iki atvykimo į Pietų Korėją lankęsis Kinijos Hubėjaus provincijoje, kurioje yra ir pradinis šio koronaviruso protrūkio centras – Uhano miestas, ir šios provincijos gyventojai. Tiesa, Pietų Korėja įsivėlė į “kelionių karą” su Japonija, kai pastaroji įvedė karantiną iš Pietų Korėjos atvykstantiems asmenims. Tačiau tiesiogiai su bandymu tokiu būdu stabdyti viruso plitimą šie Pietų Korėjos veiksmai nesusiję. Visiems kitiems asmenims iš viso pasaulio toliau leidžiama atvykti į šalį be apribojimų. Tiesa, jie tikrinami dėl ligos požymių, jei tokių požymių randama, turi atlikti testus ir karantinuojami. Kiti registruojami, turi užpildyti specialius karantino dokumentus, pateikti gyvenamosios vietos šalyje adresą ir kitus duomenis bei mobiliajame telefone įdiegti specialią programėlę, kuri padeda stebėti, toliau tikrinti ir specialiam duomenų centrui pateikti atvykusiojo duomenis apie galimus ligos požymius.

KARANTINUOTŲ ASMENŲ STEBĖJIMAS

Pietų Korėja taiko lengvai sergančių asmenų karantinavimą net namuose. Tik sunkiai sergantys gydomi ligoninėse, o dalis nukreipiami į specialius centrus, kuriems patalpas suteikė įvairios visuomeninės organizacijos. Ten nesunkiai sergantiems suteikiama minimali medicininė pagalba. Tačiau kai karantinas taikomas ne ligoninėje speciali GPS programėlė seka visą tokių asmenų judėjimą. Patiems karantinuotis nurodyta ir 9000 religinės bendruomenės, kuri tapo pirminiu viruso plitimo židiniu Pietų Korėjoje, nariams. Už karantino pažeidimus gali būti taikomos iki 2500 JAV dolerių sumą atitinkančios baudos, bet dabar norima maksimalias baudas didinti daugiau kaip 3 kartus ir net numatyti vienerių metų kalėjimo bausmę. Taip pat šiuolaikinėmis priemonėmis (pagal mobiliojo ryšio, mokėjimo kortelių, stebėjimo kamerų gatvėse ir kitus panašius duomenis) detaliai nustatomas visas asmenų, kuriems naujai patvirtinamas virusas, judėjimas – net iki konkrečios vietos kino teatre. Ši (nuasmeninta) informacija skelbiama gyventojams.

MEDICININĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Šalies valdžia ragina gyventojus dėvėti kaukes, tačiau jų ėmė trūkti. Todėl, vyriausybės sprendimu, visiškai uždraustas kaukių eksportas į užsienį (anksčiau kaukių gamintojams galiojo reikalavimas eksportuoti ne daugiau 10 proc. produkcijos), o šalyje įvestos kaukių prekybos normos – vienas žmogus per savaitę gali įsigyti dvi kaukes. Kaukių gamybos apimtys dabar siekia apie 10 milijonų per dieną. Tuo pačiu pati vyriausybė investuoja į kaukių gamybą. Neseniai pranešta, kad vienas šalies universitetas sukūrė daugkartinio naudojimo kaukę. Nepaisant vis dar egzistuojančio kaukių trūkumo, paskelbtos apklausos duomenimis, į valdžios raginimą dėvėti šias apsaugos priemones Pietų Korėjos žmonės atsiliepė labai drausmingai – 70 proc. gyventojų teigia pradėję nuolat dėvėti kaukes prasidejus epidemijos protrūkiui šalyje. Dar 11 proc. teigia tai darę dar prieš epidemijos protrūkio šalyje pradžią. Ir tik 19 proc. prisipažįsta kaukių nedėvintys, nepaisant grėsmės. Tarp medicininių priemonių paminėtinas ir masinis termovizorių naudojimas. Jie įrengti net daugelyje įstaigų. Gatvėms dezinfekuoti pasitelkta ne kariuomenė.

GYVENTOJŲ TESTAVIMAS DĖL KORONAVIRUSO

Masinis gyventojų testavimas yra bene pagrindinis Pietų Korėjos atsako į epidemiją išskirtinumas pasaulyje. Šalis, kovo 19 d. duomenimis jau įvykdė beveik 300 tūkstančių testų, o pagal testuotų asmenų skaičių milijonui gyventojų yra pirmoje vietoje pasaulyje.

GYVENIMO APRIBOJIMAI

Pietų Korėjoje uždarytos mokyklos, vyriausybė rekomenduoja dirbti iš namų, tačiau specialiosiomis zonomis paskelbti ir iš esmės ištuštėjo, panašiai kaip daug kur Europoje, tik du šalies miestai, laikomi epidemijos židiniais. Kitur veikia ne tik parduotuvės, bet ir restoranai, kitos laisvalaikio leidimo įstaigos ir įprastas gyvenimas nesustojo.

EKONOMIKOS SKATINIMO PLANAS IR EKONOMINĖS PROGNOZĖS

Dar kovo 3 d. šalies vyriausybė priėmė 9,8 milijardo JAV dolerių vertės krizės įveikimo ir ekonomikos skatinimo planą, tačiau kovo 17 d. paskelbta, kad, reaguojant į blogėjančią padėtį pasaulyje, šalyje kuriama Nepaprastosios ekonominės padėties taryba, kuri operatyviai analizuos besikeičiančią ekonominę padėtį ir teiks pasiūlymus. Užsimenama, kad gali būti priimtas ir papildomas krizės įveikimo bei ekonomikos skatinimo paketas. Naujausios ekonominio augimo prognozės Pietų Korėjoje skelbtos vasario pabaigoje, kai dar nebuvo įsibėgėjusi pasaulinė krizė. Tuomet įvairios finansinės institucijos BVP augimą mažino nuo 2,2-2,3 iki 1,7-1,8 proc. Pietų Korėjos centrinis bankas tuomet dar prognozavo 2,1 proc. augimą.