MARIUS LAURINAVIČIUS, VYR. ANALITIKAS
08/04/2021

Pasaulinė pandemija keičia ne tik kasdienį žmonių gyvenimą, turi didelės įtakos ekonomikai, bet ir lemia naujus tarptautinių santykių reiškinius bei tendencijas.

Viena pagrindinių pastarojo meto tarptautinių santykių tendencijų – “vakcinų karai”, kuriuos intensyviai kariauja ne tik Rusija, bet ir Kinija.

Tai, kad pandemija – puiki proga sustiprinti savo tarptautines pozicijas, galingiausios pasaulio autoritarinės valstybės įvertino nuo pat jos pradžios. Todėl netruko atsirasti net naujas tarptautinių santykių terminas – “kaukių diplomatija”.

Kinija nedelsdama ėmėsi “kaukių diplomatijos”, kurios dėka, tiekdama įvairioms šalims medicinines kaukes, respiratorius bei kitą pandemijos akivaizdoje itin svarbią medicinos prekių produkciją (tiek parduodama tiek siųsdama jas kaip pagalbą) tikėjosi sustiprinti savo įtaką bei nukreipti dėmesį nuo kaltinimų, kad dėl pandemijos kalta komunistinė Kinijos valdžia.

Tuo tarpu Vakarų pasaulis akivaizdžiai pajuto savo priklausomybės nuo produkcijos iš Kinijos nulemtą pažeidžiamumą bei tų tiekimo grandinių nepatikimumą krizės sąlygomis.

Rusija taip pat ėmėsi “pagalbos diplomatijos” bandydama įrodyti pasauliui, kad pandemijos akivaizdoje ji gali tapti gelbėtoja. Ryškiausias tokios diplomatijos epizodas buvo Rusijos kariuomenės atgabenta pagalba nuo pandemijos kenčiančiai Italijai ir tos kariuomenės triumfo žygis per Italiją 2020 metų kovą. Tačiau pasaulinė Rusijos įtakos operacija nuo pat pradžių buvo dar gerokai didesnė ir kompleksiškesnė.

Nuo pat pandemijos pradžios Kinija ir Rusija ėmėsi ir aktyvios dezinformacijos kampanijos.

Tačiau tik kovos dėl vakcinių kontekste imtas naudoti “karo” terminas.

Tiesa, nors net Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas Kinijos ir Rusijos veiksmus “vakcinų fronte” tiesiai įvardijo, kaip “naujo tipo pasaulinį karą”, paradoksalu, bet būtent “karo” terminas vakcinų kontekste vis dar dažniausiai naudojamas apibūdinti tik Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos konfliktui dėl “AstraZeneca” bendrovės nevykdytų įsipareigojimų ir Europos Sąjungos grasinimų dėl to imtis eksporto ribojimų. Šio “karo” Europos Sąjungai ir neseniai iš jos pasitraukusiai Didžiajai Britanijai pavyko išvengti.

Kita vertus, tuo, kas vadinama “vakcinų diplomatija” užsiima ne vien Kinija ir Rusija. Remiantis žinomos JAV idėjų kalvės “Atlantic Council” pateikiamais duomenimis, tarp aktyviausių “vakcinų diplomatijos” vykdytojų – ir Indija.  Ši šalis, jos pačios pateikiamais duomenimis, jau eksportavo savo šalyje pagamintas vakcinas (tiesa, didžioji dalis jų Indijoje gaminamos “AstraZeneca” vakcinos) į beveik 80 šalių. Beje, keliolikai valstybių Indija suteikė vakcinų nemokamai – kaip humanitarinę pagalbą.

Tiesa, kovo pabaigoje pranešta, kad Indija stabdo vakcinų eksportą dideliais kiekiais, motyvuodama vakcinų trūkumu savo šalies gyventojams. Beje, Indija teigia, kad jų gamintojai susidūrė su vakcinų gamybai būtinų komponentų trūkumu ir kaltina dėl to JAV draudimą eksportuoti tam tikrus elementus, būtinus vakcinų gamybai. Todėl ši situacija taip pat bent jau iš dalies atitinka “vakcinų karų” termino esmę.

Tarp valstybių užsiimančių “vakcinų diplomatija”, “Atlantic Council” išskiria be Kinijos, Rusijos,  Indijos dar ir Jungtinius Arabų Emyratus ir JAV. Tiesa Jungtinės Valstijos minimos tik dėl nemokamo 2,5 milijono dozių vakcinų perdavimo Meksikai ir 1,5 milijono dozių – Kanadai. O Jungtiniai Arabų Emyratai šiame sąraše atsidūrė dėl dar menkesnės pagalbos – nemokamo 50 tūkstančių vakcinų dozių perdavimo Egiptui ir 20 tūkstančių dozių – Palestinai.

Beje, JAV idėjų kalvė “The German Marshall Fund” savo paskelbtame tyrime be Rusijos ir Kinijos tarp tokią veiklą vykdančių valstybių priskiria ir Iraną. Vis dėlto, nors Iranas paskelbė, kad netrukus turės net kelias savo sukurtas vakcinas, kol kas jis vakcinas pats perka iš Kinijos, Rusijos ir Indijos, todėl pilnaverčiu savarankišku “vakcinų karų” dalyviu bent jau dabar laikomas būti negali.

Informacinėje erdvėje Rusijos kariaujamas “vakcinų karas” – ypač daugialypis ir kompleksiškas. Tuo pačiu ir propaguojama “Sputnik V” vakcina ir skleidžiama dezinformacija apie vakarietiškas vakcinas.

Nuo bendro sąmokslų teorijų skleidimo pandemijos kontekste konkrečiai į vakarietiškas vakcinas Kremliaus dezinformacija pirmą kartą viešai pastebėta nusitaikiusi dar 2020 metų liepą, kai net pati Rusija dar nebuvo patvirtinusi savo “Sputnik V” vakcinos. 2020 metų spalį Didžiosios Britanijos dienraščio “The Times” tyrimas atskleidė Rusijos dezinformacijos kampaniją prieš “AstraZeneca” vakciną. 2020 metų pabaigoje jau buvo skelbiami tyrimais paremti pranešimai apie masinę Rusijos dezinformacijos kampaniją prieš vakarietiškas vakcinas,  ypač ES Rytų partnerystės šalyse.  2021 metų kovą oficialūs JAV pareigūnai viešai apkaltino Rusijos žvalgybos tarnybas vykdant dezinformacijos kampaniją prieš vakarietiškas vakcinas.

Galbūt ne tokią agresyvią ir kompleksinę, kaip Rusija, tačiau taip pat masinę dezinformacijos kampaniją prieš vakarietiškas vakcinas vykdo ir Kinija. Beje, Kinijos dezinformacijos kampanijos laukas toli gražu neapsiriboja Jungtinėmis Valstijomis, kurios tapo pagrindiniu šios Kinijos dezinformacijos kampanijos taikiniu.

Nepaisydamas to, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas viešai agituoja už tarptautinį bendradarbiavimą pandemijos akivaizdoje, bet tuo pačiu, kaip ir Rusijos prezidentas V.Putinas, nepasirašė bendro grupės pasaulio lyderių laiško, raginančio pasaulį sudaryti specialią pandemijos sutartį, kuri padėtų efektyviau pasauliniu mastu kovoti su šiuo iššūkiu tiek dabar, tiek ir ateityje.

“Carnegie Europe” ekspertė A.Carragher taikliai pastebi, kad Kinija ir Rusija pandemijos apskritai ir vakcinavimo konkrečiai akivaizdoje stengiasi perrašyti tarptautines taisykles, todėl tikėtis, kad padėtis gali keisti ir “vakcinų karų” fronte būtų naivu.

Juo labiau kad tiek Rusija, tiek ir Kinija šiuose karuose jau yra panaudojusi ne vien dezinformacijos, bet ir kibernetinių atakų ginklą.

Dar 2020 metų vasarą JAV, Didžiosios Britanijos ir Kanados vyriausybės įspėjo apie tai, jog su Rusijos slaptosiomis tarnybomis siejamos kompiuterinių įsilaužėlių grupuotės taikosi į vakarietiškų vakcinų gamintojus. 2020 metų lapkričio mėnesį bendrovė “Microsof” pranešė, kad nustatė jog kompiuteriniai įsilaužėliai iš Rusijos bei Šiaurės Korėjos bandė įsilaužti į septynių farmacijos kampanijų, kuriančių vakcinas, kompiuterines sistemas.

Dar 2020 metų liepą JAV Teisingumo departamentas pateikė net kaltinimus dviem su Kinijos vyriausybe susijusiems kompiuteriniams įsilaužėliams, tarp kurių taikinių, kaip teigiama, buvo ir su vakcinomis susijusi informacija.

2020 metų spalio mėnesį JAV informacinio saugumo bendrovė “CrowdStrike” pranešė apie, kaip įtariama, Kinijos kompiuterinių įsilaužėliai buvo nusitaikę į Japonijos laboratorijas, susijusias su vakcinų kūrimo programomis. Šių metų kovą Singapūro informacinio saugumo bendrovė „Cyfirma” pranešė apie tai, kad Kinijos kompiuteriniai įsilaužėliai taikėsi į Indijos vakcinų gamintojus.

Tyrėjai mano, kad Rusijos ir Kinijos kompiuteriniai įsilaužėliai 2020 metais surengė kibernetines atakas ir prieš Europos vaistų agentūrą, kuri turi įgaliojimus patvirtinti arba ne vakcinas Europos Sąjungoje. Atakų metu galėjo būti pavogti agentūros sukaupti duomenys.

Tiek Rusija, tiek ir Kinija vykdo intensyvią Europos skaldymo kampaniją, pasinaudodamos vakcinų trūkumu.