Pagal dabartinę ligotumo 100 tūkst. gyventojų statistiką, Lietuvos rodikliai kol kas yra geresni už EBPO šalių vidurkį (atitinkamai, 667,9 ir 1419,2 COVID-19 atvejo 100 tūkst. gyventojų), tačiau ligotumo augimo greitis dramatiškas ir tai paaiškina, kodėl Lietuvoje įvestas antrasis karantinas.
Nuo 2020 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo atšaukti karantiną iki lapkričio 5 d. COVID-19 ligotumo (užsikrėtusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų) rodiklis pasaulyje išaugo beveik 6 kartus, EBPO šalyse – šiek tiek daugiau nei 5 kartus.
Įvertinus ligotumo 100 tūkst. gyventojų rodiklius ir ligotumo pokyčių dinamiką (ligotumo pokytį 2020 m. birželio 17 – lapkričio 5 d.), labiausiai neigiamos tendencijos stebimos Slovakijoje ir Čekijoje (ligotumas išaugo, atitinkamai, 45 ir 37 kartus), Slovėnijoje (26 kartus), Vengrijoje (22 kartus), Izraelyje (16), Graikijoje (15), Lenkijoje (15). Lietuva ir Prancūzija taip pat patenka į šalių, kuriose ligotumas per analizuojama laikotarpį išaugo 10 kartų.
Gerokai nuosaikesnės COVID-19 ligotumo augimo tendencijos stebimos Airijoje, Kanadoje, Suomijoje, Pietų Korėjoje, Turkijoje. Šiose šalyse nuo 2020 m. birželio 17 d. iki lapkričio 5 d. ligotumo rodikliai padidėjo santykinai mažiau – apie 2 kartus. Absoliuti COVID-19 pandemijos suvaldymo čempionė – Naujoji Zelandija, kurioje ligotumo rodikliai per minėtą laikotarpį padidėjo labai nežymiai – nuo 30,1 iki 39,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Aprašyti skaičiai atspindi tik ligotumo augimo tendencijas. Pagal dabartinę ligotumo 100 tūkst. gyventojų statistiką, Lietuvos rodikliai kol kas yra geresni už EBPO šalių vidurkį (atitinkamai, 667,9 ir 1419,2 COVID-19 atvejo 100 tūkst. gyventojų), tačiau ligotumo augimo tendencijas dramatiškos ir tai paaiškina, kodėl Lietuvoje įvestas antrasis karantinas.
Parengė dr. G. Šumskas, VPAI