Nepasitikėjimas naujomis vakcinomis ar adatos baimė?
GINTARAS ŠUMSKAS, TYRIMŲ VADOVAS 03/08/2021
Metų pradžioje skiepų nuo COVID-19 trūko, bet dabar kiekvienas gali gauti skiepą, vienintelis kliuvinys pasiekti reikiamą vakcinacijos mastą yra menka skiepijimosi motyvacija. Jei vakcinos naujumas yra svarus skiepų neigėjų argumentas, tai ar galima tikėtis, kad po kurio laiko vakcinai „pasenus“ abejojančiųjų skaičius ims mažėti? Europos Komisijos užsakymu 2021 m. gegužės pabaigoje atliktos ES gyventojų apklausos (Flash Eurobarometer 494) duomenimis, prieš skiepus nusiteikę Lietuvos gyventojai dažniausiai baiminasi tikėtino pašalinio naujų vakcinų poveikio: 61 proc. respondentų šią grėsmę laiko labai svarbia nesiskiepijimo priežastimi (ES – vidutiniškai 57 proc.). Nenorą skiepytis skiepų priešininkai grindžia ir atseit nepakankamu COVID-19 vakcinų testavimu: net 70 proc. skiepų priešininkų Lietuvoje labai svarbiu laiko būtent šį argumentą (ES – vidutiniškai 63 proc.).
Tyrime domimasi ir požiūriu į skiepus apskritai. Tik 45 proc. Lietuvos respondentų teigia, kad bent kartą nuo kurios nors ligos skiepijosi savo sprendimu (t. y. sulaukę pilnametystės, neskaitant skiepijimosi vaikystėje ir paauglystėje) . Vienintelėje Rumunijoje šis rodiklis yra dar prastesnis: 41 proc., tuo tarpu Europos Sąjungoje net 70 proc. respondentų bent kartą skiepijosi būdami suaugę (šis rodiklis žymimas diagramos gulsčiojoje ašyje). Ar galima tikėtis, kad pakeitus požiūrį į vakcinacijos naudą, šis skaičius taps bendras visoms ES šalims?
Analizuojant apklausų duomenis neįmanoma išvengti tam tikro subjektyvumo: žmonių atsakymai nebūtinai sutampa su oficialiąja, medicininiais įrašais paremta, nacionaline statistika. Taigi rengiant tyrimo išvadas, būtina duomenis kalibruoti, t. y. palyginti su kitų šaltinių teikiamais duomenimis. Liepos 29 d. Ourworldindata.org duomenimis, nuo COVID-19 visiškai pasiskiepijo beveik 48 proc. ES gyventojų, o Lietuvoje – šiek tiek daugiau nei 45 proc. Taigi pagal šią, naujausią oficialiąją statistiką, einame tuo pačiu tempu, kaip ir visa ES. Tokią pat tendenciją rodo ir kiek ankstesni, gegužės mėnesio, apklausos rezultatai, iš kurių matyti panašus ES ir Lietuvos pasiskiepijusių gyventojų skaičiaus santykis: Lietuvoje – 39 proc., ES – 37 proc.
Taigi ką rodo apklausos rezultatai? Turint mintyje, kad nebeliko kliūčių gauti skiepą, vienintelis kliuvinys pasiekti reikiamą vakcinacijos mastą yra silpna skiepijimosi motyvacija. Gyventojų, ketinančių kuo skubiau pasiskiepyti nuo COVID-19, dalis (diagramoje jos dydį atitinka burbulo dydis) ES šalyse skatina išvadą, kad vakcinacijos tikslai kai kuriose šalyse bus pasiekiami sunkiau. Gegužės mėnesio vakcinacijos lyderių – Maltos ir Vengrijos – gyventojų, nuo COVID-19 ketinančių pasiskiepyti kuo skubiau, procentas yra natūraliai mažas, nes jose jau pasiskiepijo labai didelė gyventojų dalis. Tačiau kitose šalyse, ypač tose, kuriose vakcinacijos lygis žemesnis už ES vidurkį, maža motyvuotų skiepytis gyventojų dalis gali sutrikdyti ES kolektyvinio imuniteto planus. Šią prielaidą patvirtina ir naujausia vakcinacijos statistika: tos šalys, kuriose gegužės mėnesį buvo daugiausia žmonių, ketinusių nuo COVID-19 skiepytis kuo greičiau, liepos pabaigoje pagal paskiepytų gyventojų skaičių atsidūrė tarp ES lyderių (Portugalija, Ispanija, Suomija, Italija). Deja, veikia ir atvirkštinis ryšys: Bulgarijoje, Rumunijoje ir Latvijoje menka žmonių motyvacija skiepytis (gegužės mėnesio duomenimis, Bulgarijoje – 11 proc., Rumunijoje – 12 proc., Latvijoje – 15 proc.) nepadidėjo, ir liepos pabaigoje šios šalys vis dar toli nuo ES vakcinacijos vidurkio (pavyzdžiui, Ourworldindata.orgduomenimis, Bulgarijoje iki liepos 30 d. pasiskiepijo tik 14 proc. gyventojų).
Lietuvoje motyvacija skiepytis nuo COVID-19 yra kiek didesnė: minėto Flash Eurobarometer 494 tyrimo duomenimis, Lietuvoje ketinančiųjų kuo skubiau skiepytis nuo COVID-19 gegužę buvo 22 proc. Sudėję jau pasiskiepijusių ir labiausiai motyvuotų skiepytis Lietuvos respondentų procentus, gausime 61 proc. Tikėkimės, kad COVID-19 pandemijos eiga ir aktyvi skiepijimosi skatinimo kampanija pakeis bendrą Lietuvos bei visos ES gyventojų požiūrį į skiepijimąsi.
Metodologija: Europos Komisijos užsakymu apklausą visose ES šalyse atliko IPSOS European Public Affairs. Apklausa vyko 2021 m. gegužės 21 – 26 d. ES šalyse apklausta 26 106 penkiolikos metų ir vyresnių gyventojų (Maltoje, Kipre ir Liuksemburge po 500, likusiose šalyse po 1000 respondentų).
Diagramoje ašių susikirtimo taškas atitinka ES šalių vidurkį. Diagramos X ašyje – sulaukusių pilnametystės gyventojų, bent kartą pasiskiepijusių bet kuriuo skiepu, procentai ES šalyse. Diagramos Y ašyje – jau pasiskiepijusių nuo COVID-19 procentai ES šalyse. Diagramoje skritulių dydis atitinka ketinančių kuo skubiau skiepytis nuo COVID-19 procentus ES šalyse. Visi skaičiai paremti 2021 m. gegužės mėn. gyventojų apklausų duomenimis.
Slapukai padeda užtikrinti, kad ateityje Jūsų apsilankymai šioje svetainėje būtų patogesni. Toliau naršydami šiame puslapyje Jūs sutinkate su šio puslapio slapukų taisyklėmis.Sutinku
