Liekis: Lietuva savo apsimestine ramybe remia agresiją Kalnų Karabache-Arcache

ŠARŪNAS LIEKIS, VPAI TARYBOS PIRMININKAS, VDU POLITIKOS MOKSLŲ IR DIPLOMATIJOS FAKULTETO DEKANAS, POLITOLOGIJOS KATEDROS PROFESORIUS
07/10/2020
Lietuvos žmonės žino, ką reiškia būti tremiamiems, naikinamiems ir persekiojamiems. Tie, kurie mano, kad Kalnų Karabachas-Arcachas formaliai priklauso autoritariniam Azerbaidžanui, mąsto labai nelietuviškai – be užuojautos persekiojamiems, apšaudomiems ir bombarduojamiems žmonėms. 
Kalnų Karabacho-Arcacho problemos sureguliavimas „Madrido principuose“, Ciuricho protokoluose, atnaujintuose „Madrido principuose“, Kazanės forume ir kitose iniciatyvose taip ir liko paskutiniais dešimtmečiais deklaratyvus. Galime kaltinti abiejų pusių nenorą, sąlygų nebuvimą ar negebėjimą susitarti. Nemažą vaidmenį vaidina ir Armėnijos, daugiau kaip prieš šimtą metų išgyvenusios genocidą, baimė vėl tapti Turkijos ir jų sąjungininkų auka.
Karas dėl Kalnų Karabacho-Arcacho skiriasi nuo kitų konfliktų. Dažnos analogijos ir palyginimai su Donbaso ar Krymo okupacija nėra tinkami vien dėl politinės sistemos skirtumų. Armėnija yra demokratinė respublika, o Azerbaidžanas velkasi visų reitingų, apibūdinančių spaudos laisves ir demokratijos būklę valstybėje, gale. Pvz., pasauliniame spaudos laisvės indekse Azerbaidžanas yra 168 vietoje, o Armėnija – 61-oje, viena pozicija aukščiau už mūsų kaimynę Lenkiją.
Lietuvoje dažnai karą prieš armėnus vertina kaip Azerbaidžano, remiamo Turkijos, ir Rusijos konfliktą. Jis mums turėtų būti naudingas, nes susilpnintų Rusijos pusę. Deja, nepastebima, kad Rusija bando šiuo karu aktyviai susilpninti pačią Armėniją ir padaryti ją priklausomą nuo Rusijos užsienio politikos. Ant Kalnų Karabacho-Arcacho sostinės Stepanakerto krenta Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintos raketos. Informacija, kad Azerbaidžano arsenalas papildytas jau pradėjus puolimą prieš armėnus, nėra įtikinamai paneigta.
Kita vertus, Armėnija nepripažino 2014 m. Krymo okupacijos. Nuo 2018 m. Armėnijoje valdžioje esanti Nikolo Pašiniano vyriausybė kėlė susierzinimą Maskvoje kaip vakarietiškas vertybes palaikanti valdžia. Be to, Nikolo Pašiniano vyriausybė abejojo savo naryste Rusijos vadovaujamoje Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje ir vykdė Vakarams palankią politinę liniją. Ir dar, Nikolo Pašiniano vyriausybė smerkė Rusijos vykdytą politiką bendradarbiauti su agresyvia Turkija ir ginkluoti Azerbaidžaną.
Rusijos vaidmuo buvo ir liko nevienareikšmis. Net artimiausi Rusijos sąjungininkai – Baltarusija ir Kazachstanas – kalbėjo apie grėsmę iš Rusijos pusės. Šią vasarą tapome Baltarusijos įvykių liudininkais ir pamatėme, ką ši grėsmė gali reikšti praktiškai. Armėnija, kaip ir kiti Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos nariai, buvo paskelbusi užsienio politikos daugiavektoriškumą ir balansavo tarp ES, JAV, Kinijos, Turkijos, Irano ir kt.
Rusijai naujas karas dėl Kalnų Karabacho yra naudingas. O ar naudingas ES ir JAV? Lietuva ir kitos ES valstybės nepasmerkė Turkijos įsiveržimo į kurdų kontroliuojamą Šiaurės Siriją. ES iki šiol rimtai net nesiima ginti savo narių, Kipro ir Graikijos, teritorinio integralumo prieš Turkijos užmačias. Jeigu rusai agresyviai elgiasi Rytų Centrinėje Europoje, tai Turkija yra analogiškas trikdis Vidurio Rytuose, Rytų Viduržemio jūros baseine ir Šiaurės Afrikoje. Nereikia užmiršti ir Rusijos bei Turkijos bendradarbiavimo, kuris turi labai konkrečias pasekmes tarptautinei tvarkai.
Dalis analitikų (pvz., Witoldas Repetowiczius ir kt.) Azerbaidžano ir Turkijos puolimą prieš Armėniją interpretuoja kaip Rusijos plano dalį, viešai paskelbtą prieš pat karą susitikime su Azerbaidžano parlamento pirmininke Sahiba Gafarova 2020 m. rugsėjo 23 d. Susitikime Sergejus Lavrovas pasiūlė sugrąžinti Azerbaidžanui Armėnijos kontroliuojamą teritoriją aplink Kalnų Karabachą-Arcachą ir įvesti Rusijos „taikdarius“. Tokių veiksmų pasekmė būtų dar didesnė Rusijos įtaka Armėnijoje.
Rusijos vadovybė supranta, kad, jeigu ES ir JAV nesuteiks pagalbos Armėnijai, ji taps visiškai priklausoma nuo Rusijos. Be Kalnų Karabacho-Arcacho Armėnija nepajėgs apsiginti nuo Azerbaidžano ir Turkijos karinio aljanso puolimo.
Armėnijai praradus Kalnų Karabachą-Arcachą, Rusija ims galutinai kontroliuoti visą Armėniją ir bendradarbiaus su Turkija. Pasitelkiant daugiaplanį manipuliavimą, Rusijos aukų kaimynės dažnai buvo panaudojamos Rusijos strateginiams tikslams pasiekti. Panašią užvaldymo taktiką ir scenarijų Rusija naudoja Sirijoje, Libijoje ir Baltarusijoje. Taip Armėnijai jau kartą nutiko 1920 metais, kai Turkijos puolimo akivaizdoje Pirmoji Armėnijos Respublika buvo priversta pasiduoti Sovietų Rusijai kaip mažesniam blogiui nei Turkija.
Ir visa tai įvyko dėl Vakarų apatijos, naivumo ir politinės valios stokos. Atkreiptinas dėmesys, kad JAV Laisvės palaikymo akto (Freedom Support Act) 907 straipsnis, numatantis sankcijas Azerbaidžanui, jei šis imtųsi agresijos, JAV nebuvo aktyvuotas. Nesitiki, kad apie jį užmiršo.
Lietuvai šis karas taip pat turės pasekmių. Lietuva, kaip ir kitos valstybės, savo apsimestine ramybe remia agresiją Kalnų Karabache-Arcache. Tylėjimu Lietuva praranda moralinę teisę reikalauti sankcijų prieš Rusiją dėl agresijos Ukrainoje, Gruzijoje, Moldovoje ar kitur. Kiekvienas racionaliai mąstantis gali paklausti, kodėl vieniems agresija leidžiama, o kitiems – ne? Sankcijos už agresiją ir sutarčių laužymą turėtų būti taikomos visiems vienodai.
Tačiau svarbiausia – valstybių lyderiai, priimdami sprendimus, nustojo vadovautis vertybėmis ir idealais. Jeigu jau remiame Azerbaidžaną su jo neskaidria diplomatija, kiekvieną dieną pažeidinėjantį savų ir kitų piliečių teises, gal galėtume remti ir A. Lukašenką? Šis klausimas – ne provokacija.
Trečią dieną vykstant karui Kalnų Karabache-Arcache, šio klausimo Lietuvos politikos apžvalgininkai nesugeba užduoti Vilniuje vykstančioje spaudos konferencijoje nei Lietuvos, nei Prancūzijos prezidentui. Suprantama, vengiame tokių ir kitokių nepatogių klausimų aukščiausiajai valdžiai.
Šito naujo karo pamoka Lietuvai paprasta. Armėnija jau dešimt dienų kovoja viena. Ar Lietuva bus pasirengusi pasitikėti tiktai savimi, kai, neduok Dieve, ateis valanda X? Leiskite tuo suabejoti…
Straipsnį taip pat galite rasti: LRT