Laurinavičius: G. Žiemelio ir oro bendrovės „Sky Gates“ paslaptys

MARIUS LAURINAVIČIUS, VYR. ANALITIKAS
20/04/2020
Tai, kad Vladimiro Putino režimas yra įpratęs „sveikinti” Lietuvą mūsų šaliai svarbių švenčių ir atmintinų dienų proga, ko gero, žinome jau seniai. Iki šiol dažniausiai šie „sveikinimai” buvo siunčiami iš Rusijos atvykstančių aršiausių Kremliaus politikos rėmėjų koncertų ar kitų scenos pasirodymų Lietuvos miestuose būdu. Ir būtent minėtų švenčių arba atmintinų datų išvakarėse.
Pasaulinės pandemijos akivaizdoje Kremlius, ko gero, buvo suplanavęs „pasveikinti” Lietuvą kiek kitaip. Kovo 29 d. Lietuva minėjo narystės NATO 16 metų sukaktį. Pasaulinės pandemijos akivaizdoje „iš Rusijos – su meile” šia proga Lietuvai, atrodo, buvo parengtas maždaug tokio turinio dezinformacijos kampanijos sveikinimas: „Rusija gabena Lietuvai apsaugines kaukes ir kitas žmonių gyvybes gelbėti būtinas medicinines apsaugos priemones, o NATO (arba JAV – žinutės formos šia prasme galėjo skirtis) – nieko (arba „tik ginklus” – vėl priklausomai nuo žinutės tikslo ši forma irgi galėjo kiek skirtis)”.
Šį sveikinimą Lietuvai, pagal tikėtiną scenarijų, turėjo atskraidinti Rusijos karinio pramoninio komplekso oro vežėjui „Volga-Dnepr” priklausančios bendrovės „Atran” lėktuvas. Įstojimo į NATO metinių išvakarėse – kovo 28 d. šis lėktuvas nusileido Kaune su iš Kinijos atskraidintu medicininių prekių siuntos kroviniu. Apie galimą Rusijos specialiąją operaciją susijusią su šiuo „Volga-Dnepr” Lietuvai atgabentu kroviniu esu rašęs anksčiau.
Tačiau nuo to laiko Kremlius tarsi nusprendė akivaizdžiai įrodyti, kad jo ketinimai buvo būtent tokie. Kai visuomeninis transliuotojas pranešė, kad pandemijos akivaizdoje Lietuvai būtiną siuntą atskraidino rusų oligarcho lėktuvas ir Lietuvoje kilo diskusijos, privertusios viešai aiškintis net premjerą Saulių Skvernelį, Maskva savo „sveikinimo” Lietuvai, panašu, atsisakė. Turbūt paklausite, kuo remiantis tuomet galima spręsti, kad tokių ketinimų iš viso būta? Spręsti tikrai galima, o pagrindą tokiai bent jau analitinei išvadai suteikė pati Maskva, lygiai tokį pat scenarijų ir net su tais pačiais veikėjais vos po kelių dienų įgyvendinusi kitoje Baltijos šalyje – Estijoje.
Balandžio 2 d. Talino oro uoste nusileido jau minėtos Rusijos karinio pramoninio komplekso bendrovės „Volga-Dnepr” lėktuvas. Jis irgi atskraidino medicininių apsaugos priemonių siuntą iš Kinijos. Ir tos pačios dienos vakarą prieš Estiją prasidėjo dezinformacijos ataka, kurios svarbiausia žinutė (cituoju iš Rusijos karinio pramoninio komplekso informacinio portalo vpk-news.ru) buvo: „Rusija veža Estijai kaukes ir pirštines, o JAV – raketas „Javelin”.
Ši dezinformacijos ataka buvo sustiprinta ir visiškai melagingais pranešimais, kad tai neva – netgi Rusijos humanitarinė parama Estijai. Į dezinformacijos kampaniją įsitraukė net oficialiu Rusijos vyriausybės leidiniu laikomas laikraštis „Rossijskaja Gazeta”. Dezinformaciją demaskuojantis Estijos portalas Propastop.org šį atvejį apibūdino taip: „Incidentas stoja į vieną gretą su Kremliaus propagandine parama Italijai, Jungtinėms Valstijoms, Iranui ir kitoms valstybėms. Į faktą, kad „labdara” iš tikrųjų yra propagandinė V. Putino režimo žinutė, kurios tikslas sugriauti tarptautinę izoliaciją, buvo atkreipę dėmesį tokie Vakarų žiniasklaidos šaltiniai, kaip BBC, „Coda” ir „Foreign Policy”.
Tačiau šis mano komentaras nėra skirtas tolesnei Rusijos tikslų, kurių siekiama tokiomis specialiosiomis operacijomis, analizei. Apie tuos tikslus plačiau taip pat rašiau praėjusį kartą. Vis dėlto praėjusį kartą liko neatskleista kita istorijos su „Volga-Dnepr” lėktuvo atskridimu į Lietuvą susijusi dalis. Ją tik vėliau atskleidė „Volga-Dnepr” vizitą Lietuvai „padovanojusi” bendrovė „Hoptrans”. Mat „Hoptrans” savo „Facebook” paskyroje pranešė, jog „V Volkevičius („Hoptrans” bendrasavininkis Vytas Volkevičius – aut. past.) informavo, kad visas krovinys iš Kinijos iki Vokietijos skraidintas lėktuvu Boeing 747-467(F) priklausančiu kompanijai „Sky Gates“.
Būtent apie bendrovę „Sky Gates”, apie kurią Lietuvoje informacijos, mano manymu, labai trūksta, o ypač apie jos savininkus, šį kartą ir ketinu atskleisti plačiau. Mat šis anglišką, o ne rusišką pavadinimą pasirinkęs oro vežėjas – taip pat Rusijos bendrovė.
Tiesa, ir „Sky Gates”, kaip ir „Volga-Dnepr” nėra eilinė Rusijos bendrovė. Tik jau kita prasme, nes beveik pusė „Sky Gates” akcijų priklauso asmeninio V. Putino draugo šeimai. Bet Lietuvai, nors mano nagrinėjamame kontekste tai ir atrodo svarbu, svarbiausia yra kitkas. Mat vienas kitų didžiųjų „Sky Gates” akcininkų yra su Kremliaus režimu ne kartą sieto verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama bendrovė „Vertas Management”.
Tiksliau schema yra tokia: „Vertas Management” priklauso 100 proc. Rusijoje registruotos bendrovės „Vertas” (originalo kalba – ООО „ВЕРТАС“), Rusijoje registruotai bendrovei „Vertas” priklauso 20 proc. bendrovės „Skai Geits Rus” (originalo kalba – ООО „СКАЙ ГЕЙТС РУС“), o „Skai Geits Rus” priklauso 100 proc. bendrovės „Aviakompanija „Skai Geits Eirlains” (originalo kalba – ООО „АВИАКОМПАНИЯ „СКАЙ ГЕЙТС ЭЙРЛАЙНС“), kuriai ir priklauso anglišku vardu „Sky Gates” (kartais oficialiai vadinami „Sky Gates Airlines”) pasipuošę po pasaulį skraidantys lėktuvai.
Kam reikia tokios kelių pakopų nuosavybės schemos, geriau paaiškinti galbūt galėtų pats G. Žiemelis, bet šis komentaras ir ne apie tai. Jis – netgi ne apie tai, kad G. Žiemelio valdoma bendrovė yra viena didžiųjų Rusijos krovininės oro bendrovės „Sky Gates” akcininkių, nes tokia informacija net ir Lietuvoje gana seniai yra vieša. Nebent daug kas ją pamiršo. Daug mažiau bent jau Lietuvoje vieša yra informacija apie tai, kas yra G. Žiemelio verslo partneriai minėtoje krovininių oro linijų bendrovėje „Sky Gates”. O būtent ši partnerystė, bent jau mano manymu, ir nusipelno daugiausia dėmesio, nes, kaip minėta, beveik pusė „Sky Gates” akcijų priklauso V. Putino asmeninio draugo šeimai.
Oficialiai 45 proc. „Skai Geits Rus”, kuri kaip minėta, valdo oro bendrovę „Sky Gates”, akcijų priklauso turbūt ne vien Lietuvoje, bet ir Rusijoje nedaug kam žinomai moteriai vardu Sabina Ilham Kyzy Rahimova-Mechdijeva. Tačiau nesuklyskite – tai nėra atsitiktinis arba tiesiog priedangai pasirinktas asmuo. Ši moteris – dabar oficialiai dažniausiai Azerbaidžano teisininku vadinamo, tačiau milžinišką verslą savo arba savo šeimos narių vardu Rusijoje turinčio Ilhamo Rahimovo duktė. I. Rahimovas – ne tik V. Putino kurso draugas iš Leningrado universiteto laikų, ne tik tuometis dziudo treniruočių partneris, bet ir asmeninis Rusijos prezidento bičiulis iki šių dienų.
„Susitinkame, kai jis (V. Putinas – aut. past.) turi laiko, taip pat ir su kitais kursiokais. Ir ne tik Maskvoje arba Sankt Peterburge, bet ir Baku. Viktoras Chmarinas, Vitalijus Moziakovas, Igoris Sobolevskis, Aleksandras Bastrykinas ir daugelis kitų labai dažnai atvažiuoja pas mane į svečius. Apie politiką, žinoma, kalbame – kaip gi be to. Bet daugiausia apie studentiškus metus ir mūsų dėstytojus”, – tai interviu ne bet kam, o Rusijos įtakos įrankiui „Sputnik Azerbaižan” atvirai pasakojo pats I. Rahimovas. Tiesa, šis interviu skelbtas kiek daugiau negu prieš 4 metus – 65-ojo I.Rahimovo gimtadienio proga.
Tačiau tai, kad toks interviu buvo skelbiamas „Sputnik” būtent šio veikėjo gimtadienio proga, ko gero, irgi daug pasako. Be to, tikrai nepanašu, kad nuo to laiko kas nors pasikeitė. Pavyzdžiui, 2019 metų lapkričio pabaigoje jau pačios Rusijos laikraštis „Komersant” skelbė, kad I. Rahimovas tapo Antipinsko naftos perdirbimo gamyklos, dėl kurios, panašu buvo užvirusi Rusijos mafijos valstybei būdinga kova be taisyklių (gamyklai net buvo paskelbtas bankrotas, o buvęs pagrindinis savininkas areštuotas), bendrasavininkiu.
Tačiau verta atkreipti dėmesį ir į tai, kas yra paties I. Rahimovo, kurio šeima, kaip minėta yra G. Žiemelio verslo partneriai, draugai. Pabrėšiu, kad tai – paties I. Rahimovo viešai įvardinti jo draugai. Štai A. Bastrykinas Rusijoje oficialiai užima vadinamojo Tyrimų komiteto vadovo pareigas. Tyrimų komitetas oficialiai yra šios šalies teisėsaugos struktūros dalis. Vakaruose kartais jis net pavadinamas kovos su korupcija valdžioje agentūra. Rusijos opozicija šią struktūrą vadina vienu pagrindinių represinių organų šalyje.
Tačiau svarbiausia net ne tai. Mano manymu, svarbiausia žinoti, kad  vadinamojoje „Rusijos mafijos” byloje Ispanijoje buvo nedviprasmiškai įvardinta, kad už paskyrimą į Tyrimų komiteto postą A. Bastrykinas turi būti dėkingas Tambovo mafijos grupuotės vadeivai Genadijui Petrovui. I. Rahimovo minėtam I. Sobolevskiui, kuris yra buvęs A. Bastrykino pavaduotojas, kai Tyrimų komitetas dar buvo Rusijos generalinės prokuratūros dalis, „Rusijos mafijos” byloje Ispanijoje net buvo išduotas tarptautinis arešto orderis. Viename Ispanijos teisėsaugos slapta įrašytame telefoniniame pokalbyje su G. Petrovu I. Sobolevskis atviru tekstu sako, kad A. Bastrykinas dėkoja už paskyrimą Tyrimų komiteto vadovu būtent G. Petrovui. V. Moziakovas – buvęs Rusijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas, vėliau – tuomečio V. Putino administracijos vadovo, o dabar Maskvos mero Sergejaus Sobianino padėjėjas.
Tačiau grįžkime prie I. Rahimovo, nes būtent Rahimovo (tiesa, ne tiesiogiai Ilhamo, o jo brolio Džangiro) pavardė buvo minima viename garsiausiu tiesiogiai su pačiu V. Putinu susijusių mafijos valstybės, kuria tapo Rusija, skandalų – vadinamojoje „Marinos Saljė ataskaitoje”.
Marina Saljė – tuomečio Sankt Peterburgo liaudies deputatų tarybos narė, tyrusi V. Putino veiklą. Ji tapo 1992 metais sukurtos specialios komisijos Sankt Peterburgo merijos užsienio ryšių komiteto V. Putino veiklai tirti pirmininke kartu su dar vienu vietos politiku. Politikė visiškai ištyrė vadinamąją „Žaliavos mainais už maistą” aferą, tačiau iš karto atsirado įtakingų V. Putino užtarėjų ir tyrimas neturėjo jokių pasekmių. Dabar jau žinoma, kad V. Putinas tuo metu su daugybe kitų KGB agentų, jiems lojalių „verslininkų”, politikų, kolegų valdininkų ir net tikrosios mafijos grupuočių atstovų paprasčiausiai itin stambiu mastu apiplėšinėjo tiek miestą, tiek ir visą šalį, taip be kita ko kurdami „pradinį kapitalą” tai mafijos valstybei, kuri dabar yra visiškai sukurta Rusijoje. „Žaliavos mainais už maistą” aferos esmė buvo paprasta.
V. Putinas pasirūpino leidimu pardavinėti į užsienį valstybės rezervo „prekes” – nuo naftos iki retųjų metalų. Jis pats (oficialiai – jo vadovaujamas komitetas) išdavinėjo licencijas tokiai prekybai, o už gautus pinigus esą turėjo būti perkamas maistas kone badaujančiam miestui. Tačiau maisto miestas, aišku, negavo, o pinigai dingo. Teigiama, kad vien dėl šios aferos buvo pavogta 100 milijonų dolerių tuomečių kursu. O viską puikiai atspindi  pačios M. Saljė citata apie Džangiro Rahimovo firmos „Džikop” vaidmenį aferoje. „Užsienio ryšių komiteto sutartyje su „Džikop”, kuriai licenciją išvežti 13997 kilogramus retųjų metalų išdavė tas pats užsienio ryšių komitetas, metalų kainos sumažintos 7,10, 20 ir net 2000 kartų. Pavyzdžiui, už 1 kilogramą skandžio sutartis nustatė 72,6 Vokietijos markės kainą, nors pasaulinėje rinkoje kaina viršija 150 tūkstančių Vokietijos markių”, – teigė M. Saljė.
Įdomu ir tai, kad dar paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje užsimezgusi S. Sobianino pažintis su V. Putinu taip pat bent jau iš dalies siejama su Tambovo organizuota nusikalstama grupuote. Nors S. Sobianinas yra iš Tiumenės srities, o ne iš Sankt Peterburgo, jo padėjėju, kaip minėta, kurį laiką, buvo dar vienas V. Putino ir I. Rahimovo draugas iš Leningrado universiteto V. Moziakovas. Iš kur šie ryšiai? Štai ką 2010 metų spalį rašė JAV žurnalo „Newsweek” rusiškoji versija „Ruskij Newsweek”: „Buvę Piterio (Sankt Peterburgo – aut. past.) merijos valdininkai prisimena, kad tuomet Naftos perdirbimo gamykla Kirišuose (miestas Leningrado srityje – aut. past.) krito į akį Tambovo nusikalstamai grupuotei, kuri kontroliavo praktiškai visą Sankt Peterburgą ir pradėjo ekspansiją aplinkui. V. Bogdanovas („Surgutneftegaz” vadovas Vladimiras Bogdanovas – aut. past.) pasiuntė aiškintis S. Sobianiną.
Būtent tada esą šis susipažino su V. Putinu ir pastarasis padėjo jam išspręsti gamyklos problemas su nusikalstamu pasauliu. Kaip tvirtina politologas Stanislavas Belkovskis (S. Belkovskis anksčiau buvo laikomas itin gerai informuotu Kremliaus įrankiu, viena jo analitinė studija net buvo naudojama, kaip pretekstas susidoroti su naftos bendrove „Jukos” – aut. past.) S. Sobianinas apskritai buvo V. Putino ir jo bendražygio Genadijaus Timčenkos partneris Piterio naftos versle. V. Putinas ir G. Timčenka užtikrino operatyvinį gamyklos valdymą, S. Sobianinas atsakė už tiekimą. G. Timčenkos struktūros pradėjo pardavinėti Kirišų gamyklos produkciją į užsienį”.
Tačiau tai – dar ne viskas, ką verta žinoti apie G. Žiemelio verslo partnerių Rahimovų šeimą. Mat S.Rahimova-Mechdijeva „Sky Gates” bendrovėje, ko gero, atsidūrė ne vien dėl savo tėvo ir jo asmeninio ryšio su V. Putinu. Įdomi aplinkybė, kad jos vyras Arazas Mechdijevas investavo į tą patį Žukovskio oro uostą, kurį statė G. Žiemelio kontroliuojama „Avia Solutions Group”, bet iš kurio G. Žiemelio verslas bent jau oficialiai pasitraukė. A. Mechdijevas, be to, yra tokių Rusijos verslo grupių, kaip Rusijos holdingas „Sistema” ir „Sberbank” partneris. Priminsiu, kad, kaip viešai skelbė Lietuvos žvalgyba, mūsų šalis užkirto kelią Rusijos holdingui „Sistema“ investuoti į įmonę „Laserpas”, anksčiau priklausiusią „Avia Solutions Group”, nes „Laserpas” galėjo būti naudojamasi renkant informaciją apie valstybės kartografinius duomenis Rusijos kariuomene.
„Sberbank” vadovas Germanas Grefas yra „Rostech” korporacijos, su kuria G. Žiemelio bendrovė statė Žukovskio oro uostą, vadovo Sergejaus Čemezovo verslo partneris. 2019 gegužės pabaigoje „Sky Gates” verslo partneriu tapo Aleksandras Udodovas. Tiksliau jam priklausanti logistikos bendrovė „VG Cargo”, kuri pasirašė sutartį su „Sky Gates”, kad aptarnaus šios krovinius. Informacija gal ir nebūtų verta daug dėmesio, jei Rusijos premjeru tapus Michailui Mišustinui nebūtų paaiškėję, kad A. Udodovas yra vyriausybės vadovo žentas. Maža to, ne šiaip žentas, o toks apie kurį verta žinoti šiek tiek daugiau. Šių metų kovo pradžioje pranešta, kad Vokietijoje iškelta baudžiamoji byla dėl pinigų plovimo, kurioje figuruoja tiek A. Udodovas, tiek ir jau minėtoji „Sky Gates” oficiali partnerė „VG Cargo”. Vokietijos prokuratūra šią informaciją kovo pabaigoje oficialiai patvirtino.
Manau, kad visą šią informaciją tikrai būtina žinoti ir Lietuvoje. Ją žinodami tikrai galite patys spręsti, kiek galima tikėti G. Žiemeliu, kuris nuolat bando sudaryti įspūdį, kad iš Rusijos jo verslai esą traukiasi. Galėsite spręsti, ar reikia tikėti G. Žiemelio samdiniu tapusiu buvusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku, kuris savo darbdavio verslą vadina „pažangiausiu, moderniausiu ir skaidriausiu”. O gal vietoj to verta kelti klausimą, ar G. Žiemelis Rusijoje nedirba ne tik su V. Putino artimiausia aplinka bet ir su įtariamais nusikaltėliais arba jų aplinkos žmonėmis? Žinant visą aukščiau išvardintą informaciją, ko gero, lengviau gali būti ir spręsti, ar šio komentaro pradžioje minėtą tikėtiną specialiąją operaciją prieš Lietuvą galėjo norėti surengti tik V. Putinas, ar prie to sąmoningai galėjo prisidėti ir jo artimiausiai aplinkai toli gražu ne svetimi Lietuvos verslininkai.
O jei prie visos išvardintos informacijos apie G. Žiemelio verslo ryšius Rusijoje dar prisiminsime, kad pats šis verslininkas turėjo privilegiją būti net oficialios Rusijos delegacijos nariu, tikriausiai vėl kils klausimų ir dėl Lietuvos nacionalinio saugumo. Į visus šiuos klausimus, ko gero, geriausiai galėtų atsakyti pats G. Žiemelis. Bet, nors ir neįteikta, mano minėta V. Putino paruošta dovana Lietuvai galbūt padės šiek tiek labiau dėl Rusijos keliamų grėsmių atmerkti akis tiek mūsų šalies valdžiai, tiek visuomenei.
Straipsnį taip pat galite rasti: TV3