Kompiuterio įkroviklio gedimas – taisyti ar keisti?

Kai kompiuteris nebenori įsijungti – kas iš tikrųjų vyksta

Rytas prasideda kaip įprasta – paimi nešiojamąjį kompiuterį, pajungi įkroviklį, paspaudžiai maitinimo mygtuką ir… nieko. Arba baterija rodo, kad kraunasi, bet po valandos indikatoriaus lygis nepakilo nė per vieną procentą. Arba įkroviklis veikia tik tada, kai laidas užlenktas tam tikru kampu. Šios situacijos pažįstamos daugeliui, ir dažniausiai kaltininkas yra būtent įkroviklis.

Tačiau čia prasideda tikrasis galvosūkis: ar verta bandyti taisyti sugedusį įkroviklį, ar geriau tiesiog nusipirkti naują? Atsakymas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Priklauso nuo gedimo pobūdžio, įkroviklio tipo, kompiuterio modelio ir, žinoma, jūsų noro bei gebėjimų kažką daryti rankomis.

Kaip atpažinti, kad problema tikrai įkroviklyje, o ne kitur

Prieš kaltinant įkroviklį, verta įsitikinti, kad problema iš tikrųjų jame. Kartais tai, ką manome esant įkroviklio gedimu, pasirodo esanti visiškai kita istorija – sugedęs maitinimo lizdas kompiuteryje, pažeista baterija arba net programinės įrangos klaida.

Pirmiausia patikrinkite patį laidą vizualiai. Ar nėra matomų įtrūkimų, nupjautų vietų, ypač prie jungčių – ten, kur laidas jungiasi prie adapterio ir kur jungiasi prie kompiuterio? Tai dažniausiai pažeidžiamos vietos, nes laidai nuolat lenkiami, vyniojami, traukiami.

Antra, pabandykite pajungti įkroviklį į kitą elektros lizdą. Skamba trivialiai, bet kartais problema būna pačiame elektros tinkle arba prailgintuve. Jei turite galimybę, išbandykite įkroviklį su kitu to paties modelio kompiuteriu arba pasiskolinkite draugo įkroviklį savo kompiuteriui – tai greičiausias būdas nustatyti, kur slypi problema.

Jei kompiuteris veikia nuo baterijos, bet nebesikreia, o su kitu įkrovikliu kraunasi normaliai – diagnozė aiški. Jei kompiuteris neveikia net su žinoma geru įkrovikliu, problema gali būti gilesnė ir susijusi su pačiu kompiuteriu.

Taip pat atkreipkite dėmesį į šiuos požymius:

• Įkroviklis labai kaista (šiek tiek šilti – normalu, bet deginti – ne)
• Girdimas cypsėjimas ar traškėjimas iš adapterio
• Maitinimo indikatoriaus lemputė mirksčioja arba visai nedega
• Kompiuteris rodo, kad kraunasi, bet baterijos lygis nemažėja
• Įkroviklis veikia tik tam tikroje padėtyje

Dažniausiai pasitaikantys įkroviklių gedimai

Įkrovikliai gali sugesti įvairiai, ir nuo gedimo tipo labai priklauso, ar jį verta taisyti. Pažvelkime į tai, su kuo dažniausiai susiduriama.

Laido pažeidimai – tai pats dažniausias atvejis. Laidas įtrūksta arba persitraukia, dažniausiai prie jungties su adapteriu arba prie kompiuterio kištukinės dalies. Vizualiai gali būti nematoma, bet viduje laidininkai jau pertraukti. Šis gedimas techniškai yra taisomas – galima perpjauti pažeistą vietą, sujungti laidus ir apvynioti izoliacija. Tačiau tai reikalauja tam tikrų įgūdžių ir žinių apie elektrą.

Sugedusi jungtis – kištukinė dalis, kuri jungiasi į kompiuterį, gali sulūžti, sulinkti kontaktai arba susidėvėti. Tai irgi taisoma, bet reikia lituoklio ir šiek tiek patirties.

Adapterio vidaus gedimai – tai jau rimtesnė situacija. Adapterio viduje yra elektroninės schemos, kondensatoriai, transformatorius. Jei sugedęs kondensatorius ar kitas komponentas, teoriškai galima pakeisti, bet tai jau specializuotas darbas. Be to, atidaryti adapterį nėra taip paprasta – dauguma jų yra sulipinti arba susukti taip, kad atidarymas praktiškai reiškia sunaikinimą.

USB-C įkroviklių atveju situacija šiek tiek kitokia – daugelis modernių nešiojamųjų kompiuterių naudoja universalius USB-C įkroviklius, kuriuos galima rasti parduotuvėse už prieinamą kainą, todėl taisymas retai apsimoka.

Taisymas savo rankomis – kada tai realu ir kada per drąsu

Jei esate šiek tiek techniškai išprusęs ir jums nebaisu dirbti su elektronika, kai kuriuos gedimus tikrai galite pašalinti patys. Tačiau čia svarbu būti sąžiningam su savimi dėl savo gebėjimų ir žinoti ribas.

Ką galima daryti patiems:

Laido pažeidimą ties jungtimi galima taisyti, jei turite multimetrą patikrinti, kur tiksliai nutrūkęs kontaktas, ir mokate saugiai dirbti su žemos įtampos elektros grandinėmis. Svarbu žinoti, kad įkroviklio adapterio išėjime paprastai būna 19–20 voltų nuolatinė srovė – tai nėra pavojinga gyvybei, bet gali sugadinti kompiuterį, jei sujungsite laidus neteisingai.

Jei laidas pertrauktas prie adapterio, galima perpjauti tą vietą, atidengti laidus, sujungti ir apsaugoti termo-susitraukiančia žarna arba elektros izoliacija. Tai nėra raketų mokslas, bet reikia kruopštumo.

Ko geriau neliesti patiems:

Adapterio vidaus – tikrai ne. Net jei jis atrodo paprastas dėžutė, viduje yra kondensatoriai, kurie gali išlaikyti pavojingą įkrovą net ir atjungus nuo tinklo. 230 voltų kintamoji srovė, kuri patenka į adapterio pirminę grandinę, yra tikrai pavojinga. Jei problema adapterio viduje – geriau jį pakeisti.

Taip pat neverta eksperimentuoti, jei nesate tikri dėl poliariškumo. Neteisingai sujungti laidai gali akimirksniu sugadinti kompiuterio maitinimo grandinę, o tai jau kur kas brangesnė problema nei naujas įkroviklis.

Meistras ar parduotuvė – kaip pasirinkti teisingai

Jei patys taisyti nenorite arba nedrįstate, lieka dvi alternatyvos: kreiptis į kompiuterių remonto meistrą arba tiesiog pirkti naują įkroviklį. Ir čia prasideda ekonominis skaičiavimas.

Meistras už laido taisymą paprastai imtų 10–20 eurų, priklausomai nuo darbo sudėtingumo ir regiono. Jei gedimas paprastas – tai gali apsimokėti, ypač jei originalus įkroviklis kainuoja 60–100 eurų ar daugiau. Tačiau jei meistras ims 20 eurų, o naujas neoriginalus įkroviklis kainuoja 15–25 eurus, skaičiai jau atrodo kitaip.

Svarbu žinoti, kad daugelis kompiuterių remonto vietų neima imtis įkroviklių taisymo – tiesiog neapsimoka jų laiko požiūriu. Todėl prieš važiuojant pas meistrą, verta paskambinti ir paklausti.

Jei vis dėlto kreipiatės į meistrą, paprašykite, kad įvertintų gedimą prieš imdamiesi darbo. Geras specialistas pasakys, ar taisymas apsimoka, ar geriau pirkti naują.

Originalus ar neoriginalus įkroviklis – amžinas klausimas

Jei jau nusprendėte pirkti naują, iškyla kitas klausimas: mokėti už originalų gamintojo įkroviklį ar sutaupyti su neoriginaliu? Čia nuomonės skiriasi, ir abiejose pusėse yra argumentų.

Originalūs įkrovikliai – „Apple”, „Dell”, „Lenovo”, „HP” ir kitų gamintojų – yra brangūs. „MacBook” įkroviklis gali kainuoti 80–100 eurų, „Dell” originalas – 60–80 eurų. Tačiau jie yra tiksliai sukalibruoti konkrečiam modeliui, turi visas apsaugos funkcijas ir paprastai tarnauja ilgai.

Neoriginalūs analogai, kurių pilna internetinėse parduotuvėse už 15–30 eurų, atrodo viliojančiai. Ir daugelis jų veikia visiškai gerai. Tačiau čia slypi keletas spąstų:

• Pigūs analogai dažnai neturi tinkamų apsaugos nuo perkrovos ar trumpojo jungimo grandinių
• Jų deklaruojama galia dažnai neatitinka realios – 65W parašyta, bet realiai duoda 45W
• Blogiausiu atveju gali sugadinti bateriją arba net kompiuterio maitinimo grandinę
• Kai kurie pigūs įkrovikliai neatitinka saugos standartų ir gali kelti gaisro pavojų

Kompromisinis sprendimas – ieškoti patikimų trečiųjų šalių gamintojų, tokių kaip „Anker”, „Belkin” ar „Ugreen”. Jie nėra originalai, bet yra žymiai patikimesni nei nežinomi Kinijos gamintojai, turi atitinkamus sertifikatus ir kainuoja vidutiniškai – 30–50 eurų.

Jei naudojate kompiuterį intensyviai darbui ir jame laikote svarbius duomenis, originalas arba patikimas analogas yra protingesnis pasirinkimas. Sutaupyti 40 eurų ir po metų turėti problemų su baterija – abejotina ekonomija.

Kaip prailginti įkroviklio tarnavimo laiką

Kad ir ką nuspręstumėte – taisyti ar keisti – verta žinoti, kaip elgtis su įkrovikliu, kad jis tarnautų kuo ilgiau. Dauguma gedimų atsiranda dėl netinkamo naudojimo, o ne dėl gamyklinių defektų.

Pats svarbiausias dalykas – laido vyniojimas. Daugelis žmonių vynioja laidą kuo kompaktiškiau, sukdami jį aplink adapterį. Tai greitai pažeidžia laidą ties jungties vietomis. Teisingas būdas – vynioti laisvais kilpomis, nesudarant aštrių kampų.

Niekada netraukite įkroviklio iš lizdo laikydami už laido – tik už kištuką. Tai skamba kaip akivaizdu, bet praktikoje dauguma žmonių to nesilaikė nė karto gyvenime.

Jei nešiojate įkroviklį kuprinėje, pasirūpinkite, kad jis nebūtų suspaustų sunkių daiktų. Adapteris yra gana atsparus, bet jungtys ir laidas – ne.

Stenkitės nepalikti įkroviklio nuolat įjungto į tinklą, kai jo nenaudojate. Tai ne tik taupo elektrą (nors ir nedaug), bet ir mažina adapterio vidinių komponentų apkrovą.

Jei pastebite, kad įkroviklis labai kaista – tai signalas. Šiek tiek šiltas adapteris yra norma, bet jei negalite jo laikyti rankoje – kažkas negerai. Tokiu atveju geriau nustoti naudoti ir ištirti problemą, kol ji netapo rimtesnė.

Taisyti, keisti ar… pergalvoti viską iš naujo

Grįžtant prie pradinio klausimo – taisyti ar keisti – universalaus atsakymo nėra, bet yra logika, kuria galima vadovautis.

Jei gedimas yra laido mechaninis pažeidimas ir jūs arba meistras gali jį pataisyti už 10–15 eurų, o originalus įkroviklis kainuoja 80 eurų – taisymas akivaizdžiai apsimoka. Jei gedimas adapterio viduje ir taisymas kainuotų beveik tiek pat, kiek naujas – keiskite.

Jei jūsų kompiuteris jau senas ir pats netrukus bus keičiamas, galbūt nėra prasmės investuoti į brangų originalų įkroviklį – tiks ir patikimas analogas. Jei kompiuteris naujas ir branginamas – originalas arba kokybiškas pakaitinis yra protingesnis sprendimas.

Ir dar vienas dalykas, apie kurį retai kalbama: kartais įkroviklio gedimas yra signalas, kad reikia peržiūrėti savo įpročius. Jei įkrovikliai pas jus genda kas pusantrų metų – tai nėra normalu. Tai reiškia, kad kažkas negerai su tuo, kaip jie naudojami arba laikomi. Naujas įkroviklis be įpročių keitimo greitai pakartos savo pirmtako likimą.

Galiausiai – nesibijokite klausti. Kompiuterių parduotuvėse ir remonto centruose dirbantys žmonės kasdien susiduria su tokiomis situacijomis ir dažniausiai gali greitai pasakyti, ar verta taisyti, ar ne. Kartais penkių minučių konsultacija sutaupo ir pinigų, ir nervų.