Dar prieš dešimtmetį, jei kas nors būtų pasakęs, kad Vilnius taps vienu svarbiausių Europos fintech miestų, dauguma tik nusišypsotų. Maža valstybė, nedidelė ekonomika, jokios ypatingos finansų tradicijos – kas čia gali atsirasti? O dabar situacija tokia, kad Lietuvoje elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų licencijas turi šimtai kompanijų, tarp jų ir tokie milžinai kaip Revolut ar Google Payment Lithuania. Kaip taip atsitiko? Atsakymas – ne vienas laimingas atsitiktinumas, o visa eilė sprendimų, kurie susidėliojo į vieną paveikslą.
Lietuvos bankas – netikėtas herojus
Iš pirmo žvilgsnio centrinis bankas ir startuoliai skamba kaip du skirtingi pasauliai. Bet būtent Lietuvos bankas tapo tuo veiksniu, dėl kurio fintech kompanijos pradėjo žiūrėti į Vilnių rimtai. Kai 2016-2017 metais Britanija balsavo už Brexit, dešimtys finansinių technologijų įmonių Londone pradėjo ieškoti, kur perkelti dalį veiklos, kad išsaugotų prieigą prie ES rinkos. Lietuvos bankas tuo metu pasiūlė kažką, ko niekas kitas Europoje nedarė tokiu mastu – greitą, skaidrų ir suprantamą licencijavimo procesą.
Kol kitose šalyse elektroninių pinigų įstaigos licenciją reikėdavo laukti metus ar net ilgiau, Lietuvoje procesas užtrukdavo kelis mėnesius. Buvo sukurta ir speciali „Newcomer“ programa – konsultacijos naujoms fintech kompanijoms dar prieš joms oficialiai pateikiant paraišką. Tai reiškė, kad įmonė galėjo iš anksto sužinoti, ko iš jos bus tikimasi, ir nešvaistyti laiko klaidoms taisyti.
Ką tai reiškia praktiškai
Jei planuojate steigti fintech verslą Lietuvoje, verta žinoti kelis dalykus:
- Elektroninių pinigų įstaigos (EMI) licencijos gavimas paprastai trunka 3-6 mėnesius, jei dokumentai sutvarkyti tinkamai.
- Lietuvos bankas turi atskirą padalinį, dirbantį būtent su fintech sektoriumi – tai reiškia, kad kalbatės ne su bendro profilio valdininkais, o su žmonėmis, kurie supranta jūsų verslo modelį.
- Pradinis kapitalas mažesnėms mokėjimo įstaigoms yra gerokai mažesnis nei bankų atveju – tai leidžia startuoliams įeiti į rinką be milžiniškų investicijų.
Brexit kaip katalizatorius
Sunku pervertinti, kiek Brexit paveikė Vilniaus fintech sceną. Kai tapo aišku, kad Britanija paliks bendrąją rinką, dešimtys kompanijų pradėjo skubotai ieškoti alternatyvos, iš kur galėtų pasiekti visą Europos Sąjungą. Vilnius pasirodė esąs patogus pasirinkimas dėl kelių priežasčių – geografiškai netoli, laiko juosta beveik tokia pati, anglų kalba plačiai naudojama versle, o svarbiausia – reguliatorius atviras naujiems žaidėjams.
Revolut savo Europos banko licenciją gavo būtent Lietuvoje, o ne kur kitur – tai buvo simbolinis momentas, po kurio žiniasklaida visame pasaulyje pradėjo rašyti apie „Lietuvos fintech stebuklą“. Po to sekė ir kitos kompanijos, mažiau žinomos plačiajai visuomenei, bet nemažiau svarbios sektoriui.
Talentai, universitetai ir kalbų barjero nebuvimas
Reguliavimas – tik pusė istorijos. Antra pusė – žmonės. Vilniuje veikia keli universitetai, ruošiantys IT ir finansų specialistus, o svarbiausia – jaunimas čia beveik be išimties kalba angliškai, dažnai ir dar viena-dviem užsienio kalbomis. Tai leidžia tarptautinėms kompanijoms steigti biurus, nesibaiminant, kad teks investuoti metus į kalbos mokymus.
Be to, Vilniuje darbo jėga vis dar pigesnė nei Londone, Berlyne ar Amsterdame, nors atotrūkis sparčiai mažėja. Kompanijos gali pasamdyti kvalifikuotą backend developerį ar compliance specialistą už atlyginimą, kuris Vakarų Europoje būtų laikomas juniorišku. Tai leidžia startuoliams tempti biudžetą ilgiau, o didesnėms kompanijoms – atidaryti visus operacijų centrus, o ne tik mažus atstovybės biurus.
Ko ieškoti, jei norite dirbti fintech sektoriuje Vilniuje
- Compliance ir AML specialistai šiuo metu vieni labiausiai ieškomų – jei turite teisinį ar finansinį išsilavinimą, verta pasidomėti šia kryptimi.
- Daug kompanijų siūlo vidinius mokymus ir sertifikavimo programas, tad net neturint tiesioginės patirties, galima pradėti nuo žemesnės pozicijos ir augti.
- Anglų kalba – privaloma, bet vis dažniau vertinama ir rusų ar vokiečių kalbos žinojimas, ypač kompanijose, dirbančiose su Rytų Europos ar Vokietijos rinkomis.
Ekosistema, kuri savaime traukia daugiau žaidėjų
Kai vienas didelis žaidėjas įsikuria, po jo dažniausiai atsiranda visas šleifas – advokatų kontoros, specializuojasi fintech teisėje, konsultacinės įmonės, coworking erdvės, orientuotos į finansų technologijas, renginiai ir konferencijos. Vilniuje šiandien vyksta keliolika su fintech susijusių renginių per metus, o miestas tapo populiaria vieta ir tarptautinėms konferencijoms – dalyviai pastebi, kad čia lengva susitikti su reguliatoriumi asmeniškai, o ne tik per formalius kanalus.
Taip pat svarbu paminėti valstybės palaikymą – „Invest Lithuania“ agentūra aktyviai dirba su fintech kompanijomis, padeda joms orientuotis biurokratijoje, susirasti biuro patalpas, net rekomenduoja potencialius darbuotojus. Tai smulkmena, bet kompanijoms, kurios persikelia iš kitos šalies, tokia parama sutaupo mėnesius laiko.
Ne viskas taip rožinė – iššūkiai, apie kuriuos retai kalbama
Nors istorija skamba gražiai, verta paminėti ir sunkumus. Sparčiai augant sektoriui, atsirado ir problemų – kai kurios kompanijos naudojosi lengvu licencijavimu, bet nesugebėjo užtikrinti tinkamos pinigų plovimo prevencijos, todėl Lietuvos bankas per pastaruosius metus sugriežtino priežiūrą ir kai kurioms įmonėms atšaukė licencijas. Tai natūralus rinkos brendimo etapas, bet primena, kad greitis ir kokybė ne visada eina koja kojon.
Kitas iššūkis – būsto kainos ir infrastruktūra. Kai į miestą atvyksta tūkstančiai naujų specialistų, augantis atlyginimų lygis kelia ir nuomos kainas, o tai jaučia ne tik fintech darbuotojai, bet ir visi vilniečiai. Miestas dar tik mokosi susitvarkyti su tokiu augimo tempu, tad transporto spūstys ar vietų trūkumas darželiuose – realios kasdienybės detalės, apie kurias tarptautinės žinutės retai užsimena.
Ką tai reiškia miestui ir kaip tuo pasinaudoti
Jei gyvenate Vilniuje ar planuojate čia persikelti, fintech bumas paliečia jus net jei niekada nedirbsite finansų sektoriuje. Miestas keičiasi – atsiranda daugiau tarptautinių restoranų, kavinių, kur galima dirbti su nešiojamu kompiuteriu, daugiau anglakalbių paslaugų teikėjų, nuo gydytojų iki kirpėjų. Nekilnojamo turto rinka tapo aktyvesnė, ypač Naujamiesčio ir Žirmūnų rajonuose, kur nuomojasi daug atvykusių specialistų.
Norintiems patiems įsilieti į šią sceną, patarimas paprastas – sekite Lietuvos banko skelbiamus licencijų sąrašus, jie vieši ir atnaujinami reguliariai, tai puikus būdas sužinoti, kokios naujos kompanijos atėjo į rinką ir galbūt ieško darbuotojų dar prieš oficialiai paskelbdamos apie tai. Taip pat verta sekti „Fintech Lithuania“ asociacijos veiklą – jie reguliariai organizuoja atvirus renginius, kuriuose galima susipažinti su sektoriaus žmonėmis be jokio formalaus filtro.
Galiausiai, jei esate verslininkas ir svarstote, ar Vilnius tinkama vieta jūsų idėjai – atsakymas priklauso nuo to, ką tiksliai darote. Mokėjimų, e-pinigų, kriptovaliutų srityse miestas tikrai turi pranašumą prieš daugelį Europos sostinių. Bet jei jūsų verslas nesusijęs su griežtai reguliuojama finansų veikla, kiti veiksniai – biuro kaina, talentų prieinamumas, mokesčių sistema – gali būti svarbesni už patį fintech statusą.
Vietoj pabaigos: miestas, kuris išmoko žaisti pagal savo taisykles
Vilniaus atvejis įdomus tuo, kad jis neturėjo nei didelio kapitalo, nei ilgametės finansų istorijos, bet sugebėjo rasti savo nišą – būti greitas, lankstus ir draugiškas ten, kur didieji žaidėjai buvo lėti ir biurokratiški. Tai pamoka, kuri tinka ne tik miestams, bet ir bet kokiam verslui – kartais konkuruoti su gigantais reiškia ne bandyti juos pralenkti tuo pačiu keliu, o rasti kitą, kuriuo jie tiesiog nenorėjo eiti.
Ateityje, žinoma, atsiras naujų konkurentų – Talinas, Varšuva ar net kitos šalys gali nukopijuoti panašų modelį. Bet kol kas Vilnius turi pranašumą, susikaupusį per pastarąjį dešimtmetį – patirtį, reputaciją ir tinklą žmonių, kurie žino, kaip čia veikia sistema. Jei norite pamatyti, kaip atrodo šiuolaikinis Europos finansų startuolis iš vidaus, geresnės vietos nei Vilnius šiuo metu sunkiai rastumėte.
