Kas trukdo susitarti dėl lyčiai neutralios partnerystės?

MATAS BALTRUKEVIČIUS, VILNIAUS POLITIKOS ANALIZĖS INSTITUTO ASOCIJUOTASIS ANALITIKAS 
07/06/2022
Seime po pateikimo priimtas įstatymo projektas, kuriuo siekiama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, šį kartą tai apibrėžiant kaip civilinę sąjungą. Lietuva yra viena iš šešių ES šalių, kuriose tos pačios lyties poros negali tuoktis ar sudaryti partnerystės. Paskutinį kartą partnerystės įstatymas Seime buvo atmestas praėjusį pavasarį.

Dabartinį savo pasiūlymą jį teikiantys politikai laiko švelnesniu ir kompromisiniu. Civilines sąjungas registruotų notaras, jos nebūtų laikomos šeimomis. Tarp pagrindinių teisių, numatytų projekte, yra teisė gauti informaciją sveikatos priežiūros įstaigose, veikti vienas kito vardu, paveldėti vienas kito turtą nemokant mokesčių. Liberalesni balsai naujame projekte pasigenda teisės pasikeisti pavardę, įstatyme nekalbama apie vaikus, kuriuos augina civilinę sąjungą sudarę poros, nenumatyta galimybė įsivaikinti. Eugenijus Gentvilas sakė, kad projektas sušvelnintas tikintis, kad tai padės sulaukti daugiau paramos Seime ir apsaugos nuo prezidento veto. Kol kas tai veikia – po pateikimo įstatymo projektas priimtas, o Gitanas Nausėda pasidžiaugė, kad iniciatoriai atsižvelgė į pastabas, kurių jis turėjo praėjusį pavasarį teiktam projektui.

Dabartinio projekto oponentai siūlo klausimą išspręsti numatant artimo ryšio susitarimus, kurie teisines pasekmes sukeltų tik įstatymų numatytais atvejais. Panašios praktikos yra įteisintos Lenkijoje ir Slovakijoje. Artimo ryšio sąvoka būtų įvesta į daugelį teisės aktų, kuriuose ir būtų reguliuojamos konkrečios situacijos, kai artimas asmuo turi išskirtines teises (teisė neliudyti prieš artimąjį teisme, teisė lankyti įkalinimo įstaigose, susižinojimo teisė gydymo įstaigose ir pan.). Seimas po pateikimo pritarė ir šiam projektui.

Pasiekti bendrą susitarimą dėl partnerystės trukdo ir tai, kad visuomenė labai susiskaldžiusi. Lyčiai neutralią partnerystę palaiko 30 proc., nepritaria 65 proc. gyventojų (LRT/ „Norstat“). 2020 m. VU TSPMI užsakymu atliktos porinkiminės apklausos duomenys parodo ir atskirų partijų elektorato poziciją LGBT teisių klausimais. Čia respondentų buvo klausima apie tai ar tos pačios lyties asmenų poros gali turėti tokias pat teises tuoktis, kaip ir heteroseksualios poros. Su šia nuostata sutiko 67 proc. Laisvės partijos (LP), 37 proc. Tėvynės sąjungos (TS-LKD), kiek daugiau negu ketvirtadalis Liberalų sąjūdžio (LRLS) rinkėjų.

Dabartinės opozicijos rinkėjų nuostatos buvo radikaliai kitokios – palaikė vos po 13 proc. socialdemokratų (LSDP) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkėjų bei apie dešimtadalį Darbo partijos (DP) elektorato. Tik LP gretose pritariančiųjų tos pačios lyties asmenų santuokoms buvo daugiau negu prieštaraujančių. Du trečdaliai LVŽS ir DP elektorato pasirinko atsakymą, kad su tos pačios lyties asmenų santuokomis „visiškai nesutinka“ (apskritai penkiuose iš šešių tirtų elektoratų populiariausias atsakymas buvo „visiškai nesutinku“). Tuo tarpu pritariančiųjų stovykloje nuotaikos kiek nuosaikesnės. Visų partijų, išskyrus LP, elektorate buvo daugiau „greičiau sutinkančių“ negu „visiškai sutinkančių“.

Tokios elektorato nuotaikos daro didelę įtaką ir partijų pozicijoms. Vienintelė LP besąlygiškai palaikė naująjį civilinių sąjungų projektą. LP lyderiai pabrėžia, kad jie nėra patenkinti savo remiamu projektu, bet tai yra geriau negu visiškai nespręsti klausimo. A. Armonaitė pabrėžė, kad daugiau kompromisų ir nuolaidų iš LP tikėtis neverta – jie sušvelnino savo poziciją maksimaliai.

Iš dalies partija tapo savo pažadų įkaite – rinkimų kampanijoje skelbė, jog lyčiai neutralios partnerystės klausimas bus išspręstas per 100 dienų, vėliau žadėta, kad per tą laiką bus bent jau įregistruotas įstatymo projektas. Tai ne pirmas partijai itin svarbus klausimas, kuris Seime stringa. Tačiau koalicijos partneriai puikiai supranta, kad esamomis geopolitinėmis aplinkybėmis LP tikrai nerizikuos sukelti politinės krizės šalyje ir nesitrauks iš valdančiosios koalicijos. Dėl to gali sau leisti nespausti konservatyvesnių kolegų ir versti LP ieškoti paramos opozicijoje. TS-LKD frakcijoje partnerystės klausimu labai ryškiai išsiskiria dvi stovyklos. Frakcijos narių yra tiek tarp artimo ryšio susitarimo, tiek tarp civilinės sąjungos projekto teikėjų. Į gana apylyges dalis susikilęs ir partijos elektoratas. Porinkiminėje apklausoje 37 proc. respondentų palaikė tos pačios lyties asmenų santuokas, 48 proc. joms nepritarė. 11 proc. skirtumas tarp dviejų stovyklų yra pats mažiausias iš visų partijų.

Balsuojant Seime dėl civilinių sąjungų, LRLS gretose partnerystės vėl nepalaikė konservatyvusis flangas. Ričardas Juška ir Juozas Baublys palaikė artimo ryšio susitarimą, o V. Pranckietis abiejuose balsavimuose nutarė nedalyvauti, nors posėdyje buvo. Visgi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen išlaikė pažadą, kad 70 proc. frakcijos sprendimą dėl civilinių sąjungų palaikys. Porinkiminėje apklausoje net penktadalis LRLS palaikančių respondentų neturėjo nuomonės dėl LGBT santuokų (rekordas tarp visų partijų), palaikė ketvirtadalis. Partnerystės klausimas bene jautriausias yra socialdemokratams – skiriasi frakcijos ir jaunimo lyderių pozicijos. Pernai sprendimą palaikė tik 6 iš 13 frakcijos narių. Elektoratas nepritaria ir vienalytėms santuokoms (13 proc. prieš 69 proc.). Tačiau partnerystės įstatymo atmetimą pernai lydėjo partijos jaunimo lyderių pasitraukimo iš LSDP banga. Gintautas Paluckas žadėjo, kad šį kartą bent pusė frakcijos sprendimą palaikys – išties 7 iš 12 LSDP politikų pritarė civilinėms sąjungoms, tik du politikai palaikė artimo ryšio susitarimus.

Trečdalis Demokratų sąjungos (DS) frakcijos politikų – 5 iš 16 pritarė civilinėms sąjungoms. Tomo Tomilino, Rūtos Miliūtės ir Luko Savicko pernai pareikšta parama lyčiai neutralios partnerystės įteisinimui galiausiai ir lėmė tai, kad visi šie politikai paliko LVŽS frakciją. Dabar visi jie palaikė civilinės sąjungos įstatymo projektą, prie jų prisijungė Vytautas Bakas bei Domas Griškevičius. Tačiau gerokai tvirčiau DS frakcija remia susitarimus dėl artimo ryšio – palaikė 14 iš 16 frakcijos politikų. Nė vienas DP politikas nepalaikė civilinių sąjungų, beveik visa frakcija parėmė artimo ryšio susitarimus – susilaikė tik dvi politikės. Tai atspindi elektorato nuotaikas – tos pačios lyties asmenų santuokoms nepritaria 70 proc. DP rinkėjų.

Visgi daugiausiai aistrų dėl lyčiai neutralios partnerystės kelia LVŽS. Ramūnas Karbauskis dar pernai nedviprasmiškai pareiškė, kad šis klausimas jo partijai yra tarp esminių, o frakcija privalo būti vieninga (vienalyčių santuokų nepalaiko 76 proc. elektorato). Šį kartą jis gali būti patenkintas disciplina. Visi posėdyje dalyvavę politikai parėmė artimo ryšio susitarimus, nė vienas nebalsavo už civilines sąjungas. LVŽS grasina trauktis iš šiuo metu baigiamų derinti partijų susitarimų gynybos ir nacionalinio saugumo bei bendros užsienio politikos klausimais, jei Seimas priims Civilinės sąjungos įstatymą. Žinoma, kad partijų susitarimų nereiktų pervertinti – jie negarantuoja, jog visi politikai sutartinai balsuos Seime, kai reiks priimti svarbius sprendimus. Tačiau esamos geopolitinės padėties LVŽS elgesys atrodo neatsakingai.

Nors po pateikimo Seime pritarta abiem įstatymų projektams, sėkmė negarantuota nė vienam. Su kiekvienu svarstymo etapu visos suinteresuotos pusės maksimaliai mobilizuos reikalingą paramą, kad pasiektų savo tikslą. Labiausiai trukdo nepasitikėjimas oponentais. Pavyzdžiui Paulius Saudargas ne tiek kritikuoja patį civilinių sąjungų įstatymo projektą, bet potencialias jo pasekmes. Politikas argumentuoja, kad visose ES šalyse, kuriose viena ar kita forma buvo įteisinta tos pačios lyties partnerystė, vidutiniškai po 8,5 metų buvo pereita ir prie vienalyčių santuokų su įsivaikinimo galimybe, neretai su Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) įsikišimu.

Kad ir kaip baigtųsi šis mūšio dėl partnerystės etapas, klausimas dar kurį laiką išliks politinėje darbotvarkėje. Įteisinus civilines sąjungas, galima tikėtis, jog vertybiškai konservatyvesnės partijos į Seimo rinkimus eis su pažadu įstatymo projektą panaikinti. Jeigu būtų priimta artimo ryšio alternatyva, dabartinės valdančiosios koalicijos narės tikrai žadės kitoje kadencijoje partnerystę įteisinti. Kol visuomenė išliks susiskaldžiusi, tol vienalyčių porų partnerystės ir santuokos klausimai veiks kaip galingas mobilizacinis įrankis siekiant pritraukti rinkėjus. O tolimesni politiniai mūšiai bus ne mažiau intensyvus už dabartinius.

Straipsnį taip pat galite rasti: DELFI