RINKĖJŲ PORTRETAS

Kokie buvo rinkėjų antrieji kandidatų į prezidentus pasirinkimai prieš prasidedant rinkiminių kampanijai? Prieš rinkimus kiekvienas renkamas politikas rinkėjus bando paveikti, tam skiriamos pompastiškos rinkimų kampanijos, kelionės pas rinkėjus, išdailinami kandidatų portretai, išleidžiami milijonai. Tikrasis kandidatų į Prezidentus rinkėjo portretas geriausiai atsiskleidžia dar prieš prasidedant rinkimų maratonui. Šis Vilniaus politikos analizės instituto „Rinkėjų portretas“ sudarytas remiantis Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu „Baltijos tyrimų“ 2019 vasario mėnesį atlikta apklausa, kai rinkėjų pasirinkimų dar nebuvo paveikusios rinkiminės kandidatų į prezidentus kampanijos.

RINKĖJŲ POŽIŪRIS Į DEMOKRATIJĄ

Demokratija Lietuvoje patenkintų daugiau tarp Ingridos Šimonytės rinkėjų (58 proc.) nei Gitano Nausėdos (50 proc.), todėl daugiau protesto balsų būtų gavęs G. Nausėda, jei būtų kalbėjęs apie demokratijos problemas, tačiau daug kalbos apie tai nebuvo.

RINKĖJŲ POŽIŪRIAI Į VALDŽIĄ IR ĮSTATYMUS

Už I. Šimonytę pasisakė daugiau rinkėjų, manančių, kad Lietuvoje turi būti griežtesni įstatymai, taigi, „griežtos rankos“ šalininkai. Tai galėjo būti kandidatės I. Šimonytės papildomai mobilizuoti rinkėjai, pirmame ture rėmę kitus kandidatus, pretendavusius į „griežtos rankos“ prezidento įvaizdį. Tačiau I. Šimonytė nei pirmame rinkiminės kampanijos etape, nei antrame nekūrė „griežtos politikės“, „stiprios rankos“ būsimosios prezidentės įvaizdžio.
G. Nausėdos potencialūs rinkėjai labiau nei I. Šimonytės rinkėjai pasisakė už prezidento galių stiprinimą, tačiau kandidatas G. Nausėda komunikavo priešingas idėjas. Abiejų kandidatų rinkėjų mažuma, tik 25-27 proc. pasisako už didesnių galių suteikimą Seimui ir Vyriausybei. Taigi, susitikimas su valdančiais Seimo politikais, tikėtina, daug dividendų kandidatui neatneš.

KANDIDATŲ ABĖCĖLĖ

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai išanalizavo kandidatams į prezidentus rinkėjų priskiriamas savybes (įvaizdį) ir jų rinkėjų socio – demografinius ypatumus. Kandidatų portretus buvo paskelbti pagal abėcėlę.

[* Vilniaus politikos analizės instituto užsakymu „Baltijos tyrimai“ vasario 15 – 25 d. atliko reprezentatyvią 18 m. ir vyresnių Lietuvos gyventojų apklausą. Viso apklausti 1035 respondentai.]

INGRIDA ŠIMONYTĖ – MIESTIEČIŲ IR INFORMUOTŲ OPTIMISTŲ KANDIDATĖ

I. Šimonytei priskiriamos savybės labai artimos G. Nausėdos įvaizdžiui. Respondentai ją suvokia kaip ekonomikos reikalų ekspertę, šiuolaikišką ir profesionalią politikę. Rečiausiai Šimonytei priskiriamos savybės – prorusiškumas, gebėjimas vienyti ir rūpestis paprastais žmonėmis.

Prezidento rinkimuose už Ingridą Šimonytę dažniau balsuos moterys, jaunesni, gaunantys didesnes pajamas, didžiųjų miestų respondentai. Kandidatės potencialius rinkėjus galima pavadinti ekonominiais optimistais – jie dažniau teigiamai vertina ir šeimos, ir visos šalies ekonominę situaciją. I. Šimonytės rinkėjai taip pat yra gerai informuoti apie politikos reikalus.
Rinkėjų antrųjų pasirikimų analizė dar sykį patvirtina, jog Ingridos Šimonytės elektoratas ne tik panašus į G. Nausėdos, bet jei dėl tam tikrų priežasčių I. Šimonytė pasitrauktų iš rinkimų (arba nepatektų į antrąjį rinkimų turą), dauguma jos rinkėjų (net 68 proc.) taptų G. Nausėdos donorais – balsuotų už šį kandidatą. S. Skvernelį paremtų apie 13 proc. I.Šimonytės rinkėjų.

SAULIAUS SKVERNELIO ELEKTORATAS NE MIESTUOSE

Lyginant su pagrindiniais konkurentais, I. Šimonyte ir G. Nausėda, kurie turi labai stiprią elektorato paramą didžiuosiuose miestuose, Saulius Skvernelis gali tikėtis didesnės kaimo rinkėjų (vietovių iki 2 tūkst. gyventojų) paramos. Už Skvernelį dažniau ketina balsuoti vyresni nei 50 metų respondentai ir respondentai, kurių vieno šeimos nario pajamos vidutiniškai mažesnės nei G. Nausėdos ir I. Šimonytės rinkėjų.

Sauliui Skverneliui pasitraukus iš rinkimų kovos, jo elektoratas dosniausiai paremtų jo pagrindinius konkurentus: G. Nausėdą – 35 proc., I.Šimonytę – 20 proc., A. Juozaitį – 11 proc.
Kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis rinkėjų matomas kaip ryžtingas, geras lyderis, atstovaujantis elitui ir lietuviškas vertybes ginantis kandidatas. Rečiausiai kandidatui priskiriamos savybės – patrauklumas, prorusiškumas, gebėjimas vienyti.

NAGLIO PUTEIKIO ELEKTORATAS

Nagliui Puteikiui, panašiai kaip ir jau anksčiau aprašytam M. Puidokui, priskiriamos rūpinimosi paprastais žmonėmis ir lietuviškumo puoselėjimo savybės. Mažiausiai žmonių kandidatą mato kaip gerą lyderį ir siekiantį gilesnės eurointegracijos.

Prezidento rinkimuose kandidatą dažniau remtų jaunesni nei 50 m. respondentai. Puteikio elektoratui būdingas stiprus protesto komponentas. Didžioji dalis kandidato rėmėjų nepatenkinti bendra dabartine situacija Lietuvoje, neigiamai vertina tiek Lietuvos, tiek savo šeimos ekonominę situaciją, taip pat nėra patenkinti tuo, kaip veikia demokratija šalyje.
N. Puteikiui pasitraukus iš rinkimų kovos, beveik trečdalis kandidato rėmėjų balsuotų už G. Nausėdą. Likęs elektoratas beveik lygiomis dalimis (po 17 – 19 proc.) paremtų A. Juozaitį, S. Skvernelį ir I. Šimonytę.

MINDAUGO PUIDOKO ELEKTORATAS

Dažniausiai Mindaugui Puidokui priskiriamos savybės – šiuolaikiškumas, rūpinimasis paprastais žmonėmis ir lietuviškų vertybių gynimas. Lyderystė ir ekonomikos išmanymas, respondentų nuomone, kandidatui mažiausiai būdingos savybės.

Už Mindaugą Puidoką dažniau balsuotų mažiausias pajamas (iki 300 EUR vienam šeimos nariui) gaunantys respondentai. Dėl per mažo už Puidoką ketinančių balsuoti respondentų skaičiaus kitų statistiškai reikšmingų elektorato savybių išskirti negalima. Vis dėlto, pastebimos bendros tendencijos: už M. Puidoką dažniau balsuotų moterys, didmiesčių ir rajono centrų gyventojai, mažai politika besidomintys žmonės.

Dauguma už kandidatą ketinančių balsuoti respondentų teigė, kad Lietuvos ekonominė situacija per paskutinius 12 mėnesių pablogėjo. Įdomu, kad savo šeimos ekonominę situaciją per tą patį laikotarpį Puidoko rinkėjai vertina gerokai palankiau – dauguma teigė, jog situacija pagerėjo.

GITANO NAUSĖDOS ELEKTORATAS – PLATUS

Ekonomikos išmanymas yra pagrindinė Gitanui Nausėdai rinkėjų priskiriama savybė. Tai, be abejonės, yra ilgamečio buvimo vieno iš skandinaviškų bankų „veidu“ pasekmė. Finansų analitiko karjera turėjo įtakos ir kitiems kandidatui priskiriamiems bruožams – elito atstovavimui, profesionalumui, šiuolaikiškumui. Fizinis patrauklumas taip pat yra dažniau nei kitiems kandidatams priskiriamas bruožas. Elito atstovo įvaizdis yra pakankamai stiprus – labai mažai respondentų G. Nausėdai priskiria rūpinimosi paprastais žmonėmis savybę. Rečiausiai kandidatui priskiriama savybė – prorusiškumas.

Gitanas Nausėda gali pretenduoti į visų kandidato titulą. Nausėdos elektoratas, lyginant su kitais kandidatais, yra labai platus – kandidato parama įvairiose demografinėse grupėse yra gana tolygi. Pagal respondentų asmeninės ir šalies ekonominės situacijos vertinimus G. Nausėdos rinkėjai yra optimistai – dauguma jų teigė, kad jų šeimos ir šalies situacija per paskutinius metus pagerėjo. G. Nausėdai nepatekus į antrą rinkimų turą, jo rinkėjų balsų „liūto dalis“ atitektų I. Šimonytei – 50 proc.

VALENTINO MAZURONIO RINKĖJAI – NUSIVYLĘ, PROTESTO RINKĖJAI

Kandidato į Prezidentus V. Mazuronio įvaizdis labai kontrastingas. Galbūt dėl to, kad kandidatas yra Europos Parlamento narys, jam priskiriamas užsienio politikos išmanymas, atstovavimas elitui ir gilesnės eurointegracijos siekimas. Kita vertus, nemažai žmonių V.Mazuronį mato kaip prorusišką kandidatą. Nemaža dalis apklaustųjų šį politiką vertina kaip kandidatą, atstovaujantį paprastiems žmonėms. Apklaustųjų nuomone, mažiausiai kandidatui būdingos savybės – lyderystė, patrauklumas ir skaidrumas.

Dėl mažo respondentų – Valentino Mazuronio rėmėjų – skaičiaus statistiškai reikšmingų išvadų apie kandidato elektoratą daryti negalima. Visgi pastebimas vienas išskirtinis bendras V. Mazuronio respondento bruožas – nepasitenkinimas šeimos ir Lietuvos ekonomine situacija bei pačiu demokratijos veikimu Lietuvoje. Mazuronio elektoratas neigiamu Lietuvos ir savo šeimos ekonominės situacijos vertinimu nusileidžia tik dar pesimistiškesniam V.Tomaševskio elektoratui. Paradoksalu, tačiau rinkėjai nemano, kad kandidatas gerai išmano ekonomikos reikalus.

ARVYDO JUOZAIČIO ELEKTORATAS

A. Juozaitis ryškiausiai suvokiamas kaip lietuviškumo gynėjas. Jam taip pat priskiriamos sąžiningumo, šiuolaikiškumo ir skaidrumo savybės. Nuo vadovavimo neatsiejamos lyderystės savybės (lyderystė, ryžtas, atsakingumas) kandidatui priskiriamos rečiau. Mažiausiai žmones įtikina Juozaičio ekonomikos reikalų išmanymas.

Pagrindiniai Juozaičio rėmėjai rinkimuose būtų 50 – 69 metų rinkėjai (kandidato bendraamžiai), pakankamai gerai išmanantys Lietuvos politiką (mažiau užsienio), tačiau patys retai komentuojantys politikos įvykius respondentai.

A. Juozaičiui nepatekus į antrąjį prezidento rinkimų turą (vasario pabaigoje prognozuota 4,4 proc. parama), antrame ture kandidato rinkėjai linkę paremti Saulių Skvernelį – 33 proc., Gitaną Nausėdą – 30 proc., Ingridą Šimonytę – 19 proc.

VYTENIO POVILO ANDRIUKAIČIO RINKĖJŲ SAVYBĖS

Dažniausiai Vyteniui Povilui Andriukaičiui žmonių priskiriamos savybės – užsienio politikos išmanymas, profesionalumas ir europinė orientacija. Rečiausiai kandidatui priskiriamos savybės – patrauklumas, geros lyderystės ir gebėjimo vienyti savybės.

Pagrindinis V.P. Andriukaičio elektoratas – vyresni nei 50 metų respondentai, vienam šeimos nariui 300 – 600 EUR gaunantys respondentai. Šio kandidato rinkėjai, lyginant su kitų kandidatų elektoratu, gerai išmano politikos klausimus. Jie vidutiniškai dažniau nei likusių kandidatų elektoratas domisi politika, gerai vertina savo politikos išmanymą bei geba atsakyti į kontrolinius klausimus politikos tema.

Jei neturėtų galimybės balsuoti už Andriukaitį, šio kandidato rinkėjai beveik lygiomis (23-25%) dalimis balsuotų už V.Mazuronį, A. Juozaitį ir G. Nausėdą. Kitiems dviem rinkiminių reitingų lyderiams S.Skverneliui ir I. Šimonytei tektų, atitinkamai, 15,9% ir 5,6% Andriukaičio elektorato balsų.

KAIP DAŽNAI ŽINIASKLAIDOJE MINIMI KANDIDATAI Į PREZIDENTUS?

Praėjusią savaitę nuskambėjus ne favoritų kandidatų į prezidentus pasisakymams esą šiems trūksta žiniasklaidos dėmesio, Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) atlikta analizė rodo, kad jų teiginiuose tiesos yra. Anot VPAI, dažniausiai spaudoje minimi trys favoritai laimėti šalies vadovo postą – Saulius Skvernelis, Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. VPAI analizavo 101 lietuvišką internetinį portalą ir straipsnius, kuriuose kandidatai buvo paminėti bent vieną kartą.

Pasak VPAI tyrimų vadovo Gintaro Šumsko, „Yra labai aiškūs lyderiai. Tarkime net komercinės žiniasklaidos priemonės dažnai argumentuoja, kad pasiremia visuomenės nuomonės apklausomis, mato tris aiškius lyderius. Aukštas S. Skvernelio paminėjimo dažnis yra natūralus pagal jo užimamas pareigas ir yra sudėtinga atskirti, kur jis vaizduojamas kaip premjeras, o kur kaip prezidentas. Jis taip pat pažymi, kad dažniausiai žiniasklaidoje vaizduojami trys kandidatai yra ir dėl pačios žiniasklaidos veikimo principų. Yra trys lyderiai, todėl apie juos kalba; apie juos kalba, todėl yra trys lyderiai“, – sakė G. Šumskas

SKAITYKITE DAUGIAU: LRYTAS.LT