2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Gariūnų nuovažos į A1 platinimas: pradedami 3,5 mln. Eur darbai, pabaiga – 2027 m. pavasarį

Gariūnų nuovažos į A1 platinimas: pradedami 3,5 mln. Eur darbai, pabaiga – 2027 m. pavasarį
Asociatyvi nuotrauka „Gariūnų nuovažos į A1 platinimas: pradedami 3,5 mln. Eur darbai, pabaiga – 2027 m. pavasarį“ (Boris Busorgin / Unsplash)

Pradedami išvažiavimo iš Vilniaus link Kauno ties Gariūnais platinimo darbai. Nors ši kelio atkarpa priklauso valstybei, matydama neatidėliotiną poreikį gerinti susisiekimą šioje sostinės transporto arterijoje, darbų savo lėšomis imasi Vilniaus miesto savivaldybė. Magistralinio kelio A1 nuovažos platinimo darbai kainuos apie 3,5 mln. Eur, pagrindinius darbus planuojama atlikti dar šiemet, viso projekto pabaiga numatoma pavasarį.

„Išvažiavimas iš Vilniaus link Kauno ties Gariūnais yra it butelio kaklelis. Ties šia jungtimi kartais stovi didelė dalis miesto, tai taip pat yra kritinis taškas sostinės evakuacijos plane. Pagaliau pradedame darbus šioje itin svarbioje vilniečiams transporto jungtyje.

Džiaugiuosi, kad praėjusį rudenį su „Via Lietuva“ pasiekėme susitarimą dėl bendradarbiavimo, kuriam pritarė ir sostinės Taryba. Per pastaruosius metus vyko projektavimo, derinimo ir kitų darbams pradėti būtinų procedūrų etapas. Darbai Gariūnų gatvėje jau artėja prie pabaigos, greitai užbaigsime asfaltavimo darbus ir pereisime prie nuovažos į magistralinį kelią A1 platinimo“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Siekiant užtikrinti sklandų transporto srautų judėjimą pietvakarinėje Vilniaus dalyje, būtina atlikti darbus tiek Gariūnų gatvėje ir magistraliniame kelyje A1, tiek juos jungiančiame išvažiavime.

Remiantis 2025 m. atliktais transporto srautų tyrimais, nuovaža į magistralinį kelią A1 per vakarinio piko valandą pasinaudoja apie 1,35 tūkst. transporto priemonių. Prognozuojama, kad per artimiausius dvidešimt metų šis skaičius dar išaugs trečdaliu. Intensyviai augant nuovažos naudojimui, kelio pertvarkymas patenkins ne tik šiandieninius, bet ir ateities keliautojų poreikius.

Praėjusį rudenį pasirašydama bendradarbiavimo sutartį su „Via Lietuva“ Vilniaus miesto savivaldybė prisiėmė atsakomybę parengti išvažiavimo iš Gariūnų g. link Kauno projektą ir jį įgyvendinti savo lėšomis.

Skaičiuojama, kad tam iš Vilniaus biudžeto bus skirta 3,49 mln. lėšų. Iš jų 1,14 mln. Eur numatyta skirti darbams Gariūnų gatvėje, o 2,34 mln. Eur – darbams magistralinio kelio dalyje.

Esamas išvažiavimo kelias yra asfaltbetonio dangos vienos eismo juostos, jungiamojo kelio plotis šiuo metu siekia apie 4,8 m.

Vykdant darbus bus maksimaliai prailginamas transporto priemonių įsiliejimas iš Gariūnų g. link Kauno sukuriant papildomą greitėjimo juostą, dėl to reikės prailginti magistralinį kelią A1 kertantį pėsčiųjų-dviratininkų tunelį. Užtikrinant saugų automobilių sustojimą, kartu bus pertvarkoma ir poilsio aikštelė, kurioje dabar įsikūrusi kavinė. Greitėjimo juosta – papildoma eismo juosta, kurioje vairuotojas gali pasiekti magistralės srauto greitį ir saugiai įsilieti į pagrindinį srautą.

Pagrindinius nuovažos platinimo darbus 1,35 km ilgio ruože atliks UAB „Grinda“. Atsižvelgiant į tai, kad darbai vyks ir šaltuoju metų laiku, dalis baigiamųjų darbų nusikels į 2027-ųjų pavasarį.

Užbaigus darbus projekto priežiūra bus perduota AB „Via Lietuva“, kuriai ir priklauso magistralinis kelias A1 „Vilnius–Kaunas–Klaipėda“. AB „Via Lietuva“ yra valstybės įmonė, administruojanti magistralinius ir krašto kelius bei atsakinga už jų priežiūrą; informacijos apie kelius galima rasti eismoinfo.lt svetainėje.

Šviesoforais reguliuojamoje Gariūnų–Paneriškių g. sankryžoje pertvarkymo darbai įrengiant papildomą eismo juostą artėja prie pabaigos. Vairuotojams bus sudaroma galimybė tiesiai važiuoti 4 eismo juostomis – po dvi juostas Marijampolės ir Kauno kryptimi, bei paliekant atskiro posūkio į kairę galimybę.

Perspektyvoje, įrengus Gariūnų–Paneriškių g. dviejų lygių mazgą, šviesoforinis eismo reguliavimas bus panaikintas. Šiuo metu jau inicijuotos paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, kurias užbaigus iki 2027-ųjų pabaigos tikimasi gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pradėti rangos darbų pirkimus dviejų lygių sankryžai per Gariūnų gatvę įrengti. Paėmimas visuomenės poreikiams – teisinė procedūra, kai valstybė už teisingą atlyginimą išperka privačią žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą svarbiems visuomenei statiniams, pavyzdžiui, keliams, įrengti.

Komunikacijos skyrius, [email protected]

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.