ES gyventojai, labiau pasitikintys oficialiais informacijos apie COVID-19 šaltiniais, taip pat labiau linkę pateisinti laikinus asmens laisvės suvaržymus karantino metu.

I dalyje matėme, kad Europos Parlamento užsakymu atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad respondentai, pirmenybę teikiantys informacijai, nesusijusiai su oficialiomis institucijomis, labiau prieštarauja bet kokiems asmens laisvės apribojimams dėl pandemijos.

Pasitikėjimas oficialių Sveikatos Apsaugos institucijų informacija apie COVID-19 virusą lemia žmonių pritarimą laikiniems asmens laisvės apribojimams pandemijos laikotarpiu. Čia rezultatai rodo „veidrodinę“ situaciją, lyginant su anksčiau (I dalis) aptartu pasitikėjimu neformalia informacija. Danijos, Švedijos, Suomijos, Airijos, Maltos, gyventojai linkę pasitikėti (55 – 70 proc.) oficialių šalies sveikatos institucijų informacija.

Tuo tarpu, Slovėnijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Lenkijos gyventojų pasitikėjimas oficialių su Sveikatos apsauga susijusių institucijų informacija tesiekia 20 proc. Šių šalių gyventojų pritarimas dėl pandemijos laikinai riboti asmens laisves taip pat yra mažiausias ES.

Kipro situacija iškrenta iš bendros tendencijos. Šios šalies piliečiai bene mažiausiai prieštarauja asmens laisvių ribojimams COVID-19 situacijos kontekste, tačiau jie taip pat nelinkę pasitikėti politinėmis šalies Sveikatos Apsaugos institucijomis. Tuo tarpu Kipro ir Graikijos respondentai patikimiausiu šaltiniu apie COVID-19 įvardino mokslininkus ir PSO.

Apklausa vyko 2020 metų birželio mėn.

Apžvalgą rengia dr. Gintaras Šumskas, VPAI

2 Diagrama. Ryšys tarp pasitikėjimo šalių Sveikatos apsaugos ministerijos informacija ir požiūris į asmens laisvių suvaržymus pandemijos metu.