Apie
Vilniaus politikos analizės institutas inicijavo ir palaiko neformalų įvairių Lietuvos pilietinių ir nevyriausybinių iniciatyvų, skirtų medijų ir informaciniam raštingumui plėtoti, tinklą (MIRT). Jį sudaro šioje srityje dirbančios PVO ir NVO, o prie tinklo veiklos prisideda bei jį remia Lietuvos Švietimo, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Kultūros ministerijų strateginės komunikacijos bei susiję padaliniai.
MIRT veikla yra strateginės svarbos Lietuvai, nes padeda susieti Valstybės institucijų bei nevyriausybinių bei pilietinių organizacijų inciatyvas, kuriomis medijų ar informacinio raštingumo gebėjimai yra susiejami su pilietinio dalyvavimo bei demokratinių principų raštingumo elementais.
Iš viso tinkle yra virš 20 įvairių organizacijų ir įstaigų. Aktyviausi dalyviai yra VšĮ Saugesnio interneto centras, VšĮ Meno avilys, VšĮ Nepatogus kinas, VšĮ Nanook, VšĮ Lietuvos žurnalistikos centras, VU, VGTU ir VDU komunikacijos tyrėjai bei specialistai, Lietuvos valstybinių įstaigų strateginės bei viešosios komunikacijos padaliniai. Tinklo paskirtis yra koordinuoti, dalytis informacija ir veiklos bei bendradarbiavimo galimybėmis tarp narių. Tinklas yra atviras naujoms narėms-organizacijoms pagal jų pageidavimą, jei jos vykdo ar ketina vykdyti tematiškai susijusias veiklas bei projektus.
Toks koordinavimas padeda sustiprinti tiek Lietuvos demokratijos institucijų, tiek ir plačiosiosios visuomenės saugumą priešiškos ES bei Lietuvai dezinformacijos bei hibridinės karybos pavojaus sąlygomis.
Šioje skiltyje skelbiame aktualias MIRT naujienas.
2022
AR KRITINIO MĄSTYMO UGDYMAS PASIEKIA REZULTATŲ LIETUVOJE?
Diskutuoja Viktoras Bachmetjevas ir Daiva Penkauskienė, moderuoja Algis Davidavičius.
PANIKA, BUDRUMAS AR RIMTIS? KAS PILIEČIAMS REIKALINGIAUSIA KARO NAUJIENŲ IR PROPAGANDOS SRAUTE?
Kas svarbu žinoti ir daryti piliečiams tiesioginio informacinio karo, nukreipto prieš demokratines valstybes ir jų demokratinę kultūrą, atveju? Kaip geriausia skaityti, kaip kritiškai vertinti ir nebūti prislėgtiems ar visiškai suglumintiems žinių internete apie karą Ukrainoje ir dėl to kylančią pasaulio ūkio krizę? Apie tai pasakoja ir diskutuoja LR KAM Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento ekspertai Ramūnas Trimakas ir Gintautas Jakščys. Pokalbį moderuoja MIRT koordinatorius Algis Davidavičius.
Infokaras ir akademiniai darbuotojai: koks jų vaidmuo demokratijos gynyboje?
Ar universitetai ir kiti moksliniai centrai gali padėti dabartinėje demokratijų nesaugumo krizėje išlikti ir sutvirtėtipačioms demokratijoms? Apie tai Algis Davidavičius kalbina dr. Kristiną Juraitę iš VDU Viešosios komunikacijos katedros ir toje katedroje viešintį tyrėją iš Ukrainos – dr. Dimytro Jarovyi.
AR TURI BŪTI LIETUVOJE ĮTAKŪNŲ/INFLUENCERIŲ ETIKOS KODEKSAS, BENT INFOKARO, JEI NE INFOTAIKOS METU?
Žinomas FB ir kitokio interneto įtakūnas Ričardas Savukynas („Rokiškis Rabinovičius“) ir filosofijos mokslų daktarė Renata Bikauskaitė diskutuoja apie etikos bei moralės iššūkius, keliamas įtakūnų vaidmens. Ar jie padeda demokratinei viešumai plėstis ir stiprėti, ypač karo krizės sąlygomis, ar trukdo – ir ar turėtų būti saistomi bent jau pačių priimto etikos kodekso, šalia įstatyminių apribojimų? Moderuoja Algis Davidavičius.
KAIP KURIAMA RUSIŠKOJI INFORMACINIO BLOGIO VIEŠPATIJA INTERNETE?
Jauna tyrėja Asta Zelenkauskaitė pristato savo naujausią studiją anglų kalba – „Creating Chaos Online / Disinformation and Subverted Post-Publics“. Ką ji atrado ir kokias išvadas daro apie Rusijos federacijos dizinformacijos ir melagienų strategijas bei turinį – kalbina Algis Davidavičius
2021
Tyrimo „Lietuvos visuomenės paveikumas dezinformacijai. Naratyvų analizė“ pristatymas | KOVO 25 D.
Vilniaus politikos analizės institutas kviečia jus į tyrimo „Lietuvos visuomenės paveikumas dezinformacijai. Naratyvų analizė“ pristatymą. Analizuojant dezinformacijos veikimą, svarbu atkreipti dėmesį į tris esmines dedamąsias – išpuolio vykdytoją, kuris skleidžia dezinformaciją, veikiamąją aplinką, kurią apibūdina prieinamų instrumentų dezinformacijai skleisti visuma, ir išpuolio taikinį, t.y. priežastis, kurios daro šį taikinį pažeidžiamą. Būtent pastarajam dėmeniui analizuoti ir buvo skirtas pristatomas tyrimas. Kas daro mus pažeidžiamus dezinformacijai? Kokie skirtingose tikslinėse grupėse prigiję su vidaus ir užsienio politika bei istorine atmintimi susiję naratyvai gali būti išnaudojami dezinformacijos tikslais siekiant kurstyti nusivylimą demokratija, pasirinkta euroatlantinės integracijos kryptimi, bandant kurstyti nostalgiją sovietmečiui ar siekiant klijuoti kolektyvinės atsakomybės etiketes? Į šiuos klausimus Vilniaus politikos analizės instituto tyrime atsakymo ieškoma pasitelkiant kokybinių ir kiekybinių apklausų duomenis. Tyrimą pristatys instituto tyrimų vadovas Gintaras Šumskas ir Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys.
Parsisiųsti tyrimą galite čia: https://bit.ly/3eoZjhe
Play Video
Regioninės žiniasklaidos atskaitingumo problemos: įtakos, grėsmės, auditorijos pasitikėjimas | KOVO 4 D.
Kaip regioninės žiniasklaidos atstovai apibūdina savo misiją? Kaip patys regioninės žiniasklaidos atstovai vertina konkurencinę aplinką, kurioje veikia? Kaip jie suvokia savo atsakomybę? Koks yra pasitikėjimo lygis regionine žiniasklaida? Kokie regioninės žiniasklaidos santykiai su vietos savivalda ir ar pastebima atvejų, kai vietos valdžios struktūros diskriminuoja žiniasklaidos priemones pasirinkdamos, kam teikti ar neteikti informaciją? Kas ir kokiomis priemonėmis bando paveikti žurnalistų darbą ir kaip patys žurnalistai vertina darbe identifikuojamas grėsmes?
Visus šiuos klausimus pagal Vilniaus politikos analizės instituto užsakymą atliktame tyrime „Regioninės žiniasklaidos atskaitingumo problemos: įtakos, grėsmės, auditorijos pasitikėjimas“ analizuoja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentė Jolanta Mažylė.
Parsisiųsti studiją galite čia: https://bit.ly/3q7ZIas
Dalyviai: Jolanta Mažylė, Dainius Radzevičius, Vilija Bitkuvienė, Sergejus Muravjovas
Moderatoriai: Donatas Puslys
Play Video
Kariuomenė demokratijoje: tarp ištikimybės ir nepasitikėjimo | KOVO 2 D.
Šaltojo karo epocha praėjo kaip niūrus sapnas, tačiau praėjo ir sąlygiškai ramus „istorijos pabaigos“ dešimtmetis ir Vakarų civilizaciją užgriuvo nauji arba atgimę seni pavojai ir globalaus karo grėsmė vėl ima atrodyti įmanoma. Nelengva pabusti iš saldaus sapno ir išlįsti iš šilto guolio į šaltą ir brutalią tikrovę. Kažin ar tai yra apskritai įmanoma šiuolaikinėse Vakarų pasaulio visuomenėse?
Ar mes, vakariečiai, dar galime priimti karo grėsmę? Ar mes galime vėl tikėti savo kariuomenėmis, kaip mūsų svarbiu įrankiu kuris mums yra nepaprastai reikalingas apsiginti nuo realių išorės grėsmių. Ar vis dar gajus nuo Šaltojo karo laikų kilęs priešiškas požiūris į savo pačių kariuomenes?Gal Vakarai tiesiog turi toliau prekiauti su sau vertybiškai svetimais autoritariniais, totalitariniais, režimais ir tikėtis, kad globali pusiausvyra bus išlaikyta vardan vardan ekonominio stabilumo. O gal Vakarų demokratijos jau yra pasmerktos būti naujų (ar atgimstančių) energingų autokratijų aukomis?
Dalyviai: Deividas Šlekys, Aurimas Švedas, Paulius Saudargas
Moderatoriai: Karolis Zikaras
Play Video
Grėsmė demokratijai? Socialinių tinklų įtaka visuomenės poliarizacijai ir radikalėjimui | VASARIO 25 D.
“Grėsmė demokratijai? Socialinių tinklų įtaka visuomenės poliarizacijai ir radikalėjimui”. Ar tikrai vertybių ir nuomonių susipriešinimas socialiniuose tinkluose, kelia grėsmę demokratijai. Kaip tai veikia visuomenę ir valstybę?
Dalyviai: Džina Danauskaitė, Karolis Jonutis, Vytautas Bruveris
Moderatoriai: Indrė Vareikytė
Play Video
Kokia interneto nuomonės formuotojų atsakomybė? | VASARIO 18 D.
Vadinamiesiems „infliuenceriams“ (angl. influencers) – viešosios nuomonės formuotojams – vis gausėjant ir jų įtakai vis didėjant daug kam demokratinėse valstybėse kyla klausimas, ar šie asmenys neturėtų paklusti bendriems etikos standartams. Ar formuotojų įtaka turi būti apribota teisiškai ar neformaliai, pavyzdžiui kaip tokių asmenų bendruomenės etikos kodeksas? Ar nuomonės formuotojas prilygintinas žiniasklaidos profesionalui ir jam taikytini tie patys viešos priežiūros ir atsakomybės standartai?
Dalyviai: Skaidra Trilupaitytė, Ričardas Savukynas, Donatas Puslys
Moderatoriai: Algis Davidavičius
Play Video
Istorija ir paveldas informaciniuose karuose | VASARIO 15 D.
Kas savaitę žiniasklaidoje ir socialinėse medijose randame diskusijų apie istorinę atmintį, paveldą ir skirtingus tapatumus. Žmonės nuoširdžiai diskutuoja, įsitraukia, bet tokie aptarimai neretai išvirsta į pokalbį su informacinio karo atspalviais. Šviežiai paviešinta NATO Strateginės komunikacijos centro ataskaita apie istorijos falsifikavimą kaip įrankį daryti poveikiui tik patvirtina šios problemos mastą.
Dažnai ši tema ekspertų yra aptariama iš istorinės perspektyvos ir argumentacijos. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ekspertai kviečia pasikalbėti apie istoriją ir paveldą informaciniuose karuose iš komunikacijos mokslų perspektyvos.
Dalyviai: Rimvydas Laužikas, Viktor Denisenko, Rita Repšienė
Moderatoriai: Vincas Grigas
Play Video
Tik pramoga? Vaizdo žaidimai ir švelnioji galia | VASARIO 11 D.
Prasidėję nuo stalo ar lauko žaidimų kopijų, „gyvatėlių“, kompiuteriniai žaidimai užaugo iki kūrinių, prilygstančių ar net pralenkiančių kino filmus ne tik savo biudžetais, bet ir siužeto linijomis bei sukuriamomis patirtimis. Žaidimai leidžia nusikelti į nematytas erdves, išbandyti tai, ko realiame gyvenime nesi daręs ir tikriausiai nedarysi. Įdomiausia, kad įvykdęs slaptą pavojingą misiją, pasimėgavęs galimybe daryti įtaką pasauliui, gali be jokių pasekmių, nė kiek nepasikeitęs grįžti į realybę. Juk tai tik žaidimas. Bet ar tikrai? Ar kartais už įtraukiančio naratyvo ir daugybės specialiųjų efektų neslypi tai, ką analitikai vadina švelniosios galios instrumentais?
Dalyviai: Aivaras Žukauskas
Moderatoriai: Edvardas Mikalauskas
Play Video