VIRGINIJA BŪDIENĖ, VILNIAUS POLITIKOS ANALIZĖS INSTITUTO DIREKTORĖ
23/10/2020
Ar kinta mūsų vertybės COVID 19 akivaizdoje? Per karantiną atsiskleidė žmonių, kaimynų geranoriškumas, o daugybė savanorių ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) nuveikė didžiulį darbą, teikdami socialinę, emocinę ir kitokią pagalbą.
Deja, valstybinis sektorius neparodė telkiančios lyderystės, nepasitelkė nevyriausybininkų (tą rodo ir NVO apklausa) ir nekoordinavo bendros veiklos, nesistengė veikti kartu. O mes, kiekvienas iš mūsų, bandėme bent socialiniuose tinkluose vienas kitą drąsinti, protinti visokius antivakserius, sąmokslo teorijų apie virusą kūrėjus ir skleidėjus.
Mandagiai priminėme užsimiršusiems, kad viešosiose erdvėse reikia dėvėti apsaugos priemones. Ar tai naujos vertybės? Kažin, nes tai tiesiog bendrabūvio kultūra.
O kokie lyderiai turėtų mus vesti per pandemijos negandą? Viename moterų lyderystės forume, paklausta apie reikiamus lyderio gebėjimus, lyderio charizmos būtinumą COVID 19 akivaizdoje, išsakiau nuogąstavimus dėl charizmatiškų, gebančių užhipnotizuoti minią, lyderių iškilimo pavojų, jų bandymo uzurpuoti tiesą ir valdžią.
Prisiminkim prieškario Didžiąją depresiją (Didžioji depresija – tai didžioji ekonomikos krizė, tapusi pasauline, kuri labiausiai palietė JAV ir Vokietiją), Hitlerio iškilimą ir kokiomis baisybėmis tai baigėsi, prisiminkime dabarties Baltąją Rusią. Charizma be žmoniškumo pavojinga.
Žmogaus teisės Lietuvoje yra konstitucinė vertybė. Ar žmogaus teisės nepažeidžiamos prisidengus pandemija? Pandemijos akivaizdoje kyla žmogaus teisių dilema, kai vieno žmogaus teisė nebūti „prievarta” uždarytam namuose kertasi su kito teise į sveikatą ir gyvybę. Čia reikia balanso, kurį lemia žmoniškumas ir atsakomybė. O iš kur ji ateina? Iš bendruomenės, švietimo, šeimos ir kultūros.
Antrame rinkimų ture spręsime, kas ir į kokią ateitį ves Lietuvą. Kokios bus po rinkimų suformuotos koalicijos vertybės. Ar dėl kokio nors vieno balso, papildomo mandato bus einama obuoliauti nors ir su velniu? Ar pandemijos valdymas nebus politizuotas? Ar pandemijos padariniams švelninti skirti milijardai bus dalijami skaidriai? Ar bendradarbiaus valstybinės institucijos su visuomeninėmis organizacijomis?
Ar neliksim be ilgalaikio pandemijos valdymo plano, nes „po mūsų nors ir tvanas“, arba „kam jo reikia, nes gal mūsų neišrinks“?
Ar laisvė nevirs anarchija? Ne tik pandemija kelia grėsmę, yra ir kitų išorinių grėsmių, o kaip jas valdysime? Ar tėvai galės būti ramūs, kad jų vaikų mokykla yra labai gera, o gal priešingai – bus stiprinamos elitinės gimnazijos? Ar ir vėl šimtai milijonų biudžeto pinigų bus skirti viešinimui, o žiniasklaidos rėmimui teks tik trupiniai? Ar neklestės veidmainystė, kai viešai sakoma viena, o pamiršus išjungti mikrofoną – visai priešingai.
Taip, kyla daugybė klausimų, į kuriuos iš dalies atsakysime balsuodami. Bet stebuklų nebūna net ir per rinkimus. Teks rinktis iš dviejų tandemų, kurie valdys pragmatikų koalicijas – Ingridos su Gabrieliumi arba Sauliaus su Agne. Juk tarp pirmojo ir antrojo turo nė vienas kandidatas ar kultūrą dabar valdantis politikas nekalbėjo apie kultūros politiką nei siaurąja, nei plačiąją prasme.
Straipsnį taip pat galite rasti: LRT