Būdienė: Rinkimų cukrus ir matematika

VIRGINIJA BŪDIENĖ, VILNIAUS POLITIKOS ANALIZĖS INSTITUTO DIREKTORĖ
25/08/2020
Rinkimai artėja. Ir vėl politikai dosniai dalys cukrų. Pažadų cukrų. Cukrus – tai lengvai įsisavinamas greito veikimo energijos šaltinis, kurio perteklius išderina mūsų medžiagų apykaitą. Nutunkame, aptingstame. Kodėl vis dėlto jį vartojame? Nors ir žinome, kad cukraus perteklius sveikatos nepridės, bet neturim valios jo vartoti mažiau? 
O kaipgi kitaip, juk cukrus stimuliuoja serotonino – „laimės hormono“ gamybą. Lygiai taip pat ir politikoje – kuo arčiau rinkimų, tuo daugiau politinio cukraus mums tiekia politikai ir politinės partijos, mėtydamos tą cukrų net iš dangaus. Tai populizmas – gražūs, bet nerealūs politiniai pažadai. Ir mes tais pažadais tikime, už tuos pažadus balsuojame. Balsuojame už politinį cukrų. Nesveika! Nei mums, nei valstybei, jei nesame kritiški ir nesigiliname, ar partija, dalijanti cukrinius pažadus, laikosi tų savo rinkiminių pažadų.
Štai švietimas. Kas neturi kitų idėjų, tradiciškai prieš rinkimus pliekia švietimo sistemą ir žada ją gerinti. Po rinkimų šitie pažadai arba pamirštami, arba virsta tradicinėmis politinėmis maldelėmis – žadama vis tas pats – abstrakti švietimo kokybė ir tinklo optimizavimas. Po rinkimų finansų ministrai uoliai laikosi fiskalinės drausmės ir švietimo finansavimui daugiau lėšų neranda, tik optimizuoja ir optimizuoja. Ir kurgi ras, jei finansų ministras nori „mažiau valstybės”, premjeras reikalauja keisti švietimo sistemą, nes dabar ją finansuoti neefektyvu (BNS, 2017 09 28; 2019 11 13), vyriausybės vicekancleris praneša, kad dėl dėstytojų streiko studentai tik džiaugsis, premjero patarėjas (buvęs) palygina streikuojančius mokytojus su Kremliaus smogikais (ELTA, 2018 12 04), Prezidentas iškart po rinkimų nusprendžia, kad švietimo lėšos yra švaistomos (BNS, 2019 09 09), o jam tai pašnabždėjęs vyriausiasis valstybės auditorius (buvęs) taria, kad švietimas rengia pašalpų gavėjus (ELTA, 2019 12 11). Gal šiemet prieš artėjančius rinkimus politikai pasisiūlys pagerinti abiturientų matematikos pasiekimus? Bet po rinkimų paaiškės, kad tik „iš vidinių resursų“, kaip ir siūlė Prezidentas (BNS, 2019-09-02)!
Tuo pat metu valstybė taupo regionų vaikų sąskaita. Štai šiemet neišlaikiusieji valstybinio matematikos brandos egzamino moksleiviai brandos atestatą gaus, bet turės mokėti už studijas. Nors bendro priimtų studentų skaičiaus šio egzamino rezultatai, matyt, nepakeis, bet už studijas turės mokėti dar daugiau vaikų iš regionų, nes daugiausia jie neišlaikė to nelemto matematikos egzamino. Antra vertus, stojantieji į valstybės nefinansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę bent vieną valstybinį brandos egzaminą, o į valstybės finansuojamas vietas –tris. Tyrimai rodo, kad daugiausia balų surenka ir daugiausia korepetitorių samdo didmiesčių, elitinių gimnazijų, tėvų su aukštuoju išsilavinimu ir turtingų tėvų vaikai. Tą stojamieji balai ir atspindi. Jie ir daugumą valstybės „krepšiukų“ gauna.
Taigi akivaizdu, kad valstybė taupo regionų vaikų sąskaita, o visos Lietuvos aukštojo išsilavinimo statistika bus eilinį kartą pagerinta iš provincijos tėvų kišenės. Trečia, nors šiemet paskirtų studijų krepšelių būtų užtekę beveik visiems norintiems studijuoti, bet valstybės finansuojamo studijų krepšelio kartelė užkelta taip aukštai, kad tas krepšelių kiekis virto saldžia apgaule: daugybė abiturientų jos neperlips ir turės susimokėti už studijas. O politikai galės girtis, kad Lietuvoje studijos nemokamos, kaip „žadėta“. Tik mokėjimo už studijas sąlygas aprašys neįskaitomo dydžio šriftu.
Jeigu tikrai egzaminu tikrintume tai, ko mokome per matematikos pamokas, egzamino rezultatai būtų panašūs į kitų dalykų egzaminų rezultatus, kuriuos išlaikė apie 90 procentų laikiusiųjų, o anglų kalbos – net 99 procentai. Bet ydinga yra ne tik egzamino užduotis, bet ir pati ugdymo sistema. Dabar vadovėlių rengimas atiduotas leidykloms, programos kaitaliojamos, o egzamino užduotys perkamos per viešuosius pirkimus. Beje, matematikos programos yra net dvi – mokomoji ir egzamino!!! Mokytojas tegali stvertis už galvos, o tėvai – ieškoti korepetitoriaus.
Matematikos mokymo ir brandos egzamino problemų valstybės lygiu niekas iki šiol sistemiškai nesprendė ir nesprendžia. Juk pati ŠMSM pripažino, kad jau prieš dvejus metus tų pačių moksleivių, kurie šiemet laikė brandos egzaminą, tada buvusių dešimtokų, pažymiai buvo tokie pat žemi, tai kodėl valstybė nieko nedarė? Ar bent buvo išsiaiškinta, kodėl tų dešimtokų rezultatai buvo prasti? Nebuvo analizės, rekomendacijų, pagalbos mokiniams ir mokytojams. Tačiau tam reikia ir lėšų, o jų, kaip žinome švietimui siūloma ieškoti iš „vidinių rezervų“.
Bet svarbiausia, kad Lietuvoje nėra aiškios ugdymo turinio valdymo sistemos. Nėra vieno centro, kuris privalėtų ir gebėtų apibrėžti mokomųjų dalykų tikslus, kurtų ir tobulintų mokomųjų dalykų programas, mokymo ir mokymosi metodikas, prižiūrėtų mokomųjų priemonių kūrimą, tirtų moksleivių pažangą. Juk bet kurio mokomojo dalyko – matematikos, fizikos, kalbų ar istorijos – mokymas yra sistema, apimanti tikslus, turinį, metodus, vadovėlius ir kitas mokymo priemones, mokytojų rengimą, mokytojų kvalifikacijos kėlimą.
Niekas nežino, kokia yra, pavyzdžiui, mūsų matematikos mokytojų kompetencija, kokios jiems reikia paramos. Vienos kadencijos valdantieji sugriovė nacionalinę mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistemą, kitos kadencijos – mokytojų rengimo sistemą. Bendrųjų kompetencijų mokytojus pamoko savivaldybių švietimo centrai, bet dalykinių kompetencijų – matematikos, fizikos ar dailės – niekas. Valstybė tuo nesirūpina, sistemą griaudama manė, kad laisvojoje rinkoje savaime atsiras idealus mokytojų rengimas ir tobulinimas. Nė vienas universitetas sistemiškai to nedaro. Pavyzdžiui, pernai ar užpernai – buvo parengti keturi matematikos mokytojai. Taigi visų finansų ministrų svajonė – „mažiau valstybės“ virto „mažiau švietimo“ – biudžeto sutaupysim, o nekilnojamąjį turtą parduosim.
Jungtinėje Karalystėje taip pat verda aistros dėl priėmimo į universitetus – dėl COVID-19 šiais mokslo metais nebuvo brandos egzaminų, o mokykliniai pažymiai perskaičiuoti pagal naujai sukurtą formulę. Pagal tai universitetai jau priėmė studentus. Tačiau paaiškėjo, kad daugelio abiturientų pažymiai nepelnytai sumažėjo, ir ypač iš socialiai pažeidžiamesnės aplinkos. Balų skaičiavimo formulė atšaukta, o švietimo ministras atsiprašė. Kol kas Jungtinėje Karalystėje karštligiškai ieškoma būdų, kaip į universitetus priimti tuos nepelnytai nepriimtus abiturientus, ypač į tuos, kuriuose jau visos vietos užpildytos. (Jei priėmimo rezultatai būtų atšaukti, grėstų daug ieškinių.) Vis dėlto Jungtinės Karalystės vyriausybė pasielgė drąsiai pripažindama klaidą.
Lietuvoje negirdėti, kad atsiprašytų tie, kurie matematikos egzaminą padarė „pasirinktinai“ privalomą, bet nesuderino šių metų užduoties su tą egzaminą laikiusiųjų gebėjimų skale išplėtus laikančiųjų populiaciją. Sąžininga būtų nepanaudotus šių metų studijų krepšelius išdalyti įstojusiesiems į mokamas vietas, nors tai būtų tik dalinis žalos atitaisymas.
Rinkimų ruduo vėl žada daug politinio cukraus. Ar šie cukriniai pažadai ir vėl neapkars pasibaigus rinkimams, nes jau patvirtintos 2022 metų stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos su naujais siurprizais. Rinkėjai, būkime budrūs!
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
Komentarą taip pat galite rasti: LRT