VIRGINIJA BŪDIENĖ, VILNIAUS POLITIKOS ANALIZĖS INSTITUTO DIREKTORĖ
25/01/2021

COVID-19 pandemijos krizė apėmė visas mūsų gyvenimo sritis, įskaitant ir švietimą. Jau beveik metus Lietuvoje švietimas veikia ypatingomis sąlygomis, tik keletą mėnesių buvome grįžę į mokyklas. Prabilta net apie naują prarastąją kartą.

Ši krizė patikrino viso pasaulio švietimo sistemų galimybes susidoroti su didelio masto veiklos sutrikimais. Sprendimas uždaryti mokyklas pasaulyje paveikė apie 1,5 mlrd. (apie 91 proc.) mokinių. Daugumai šalių perėjimas prie nuotolinio ugdymo buvo didžiulis iššūkis. Vienose šalyse ugdymui pasitelktas internetas, kitose – televizija, radijas, telefonai, o kai kur užduotys pristatomos į namus.

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų grupė atliko nuotolinio švietimo ekosistemos tyrimą „E-vaikai“, siekdami išsiaiškinti vaikų mokymosi, sveikatos, emocinės gerovės ir laiko prie ekranų pokyčius.

Kaip tėvai ir mokytojai vertina nuotolinį švietimą? Tyrimo duomenys rodo, kad nuotolinis ugdymas sukėlė didelių mokymosi ir vaikų socializacijos problemų. Beveik pusė pradinukų tėvų (46 proc.) ir daugiau nei trečdalis mokytojų (36 proc.) nepalankiai ar labai nepalankiai vertina nuotolinį mokymą.

Tarp penktų-aštuntų klasių mokinių tėvų nepalankiai ir labai nepalankiai nuotolinį mokymą vertinančių daugiau nei trečdalis (38 proc.) ir ketvirtadalis mokytojų (26 proc.).

Motyvacija mokytis. Nuotolinis ugdymas bei karantinas, apribojęs tiesioginį ryšį su mokytojais, mokinių bendravimo ir socialinio gyvenimo galimybes, net 50-iai proc. mokinių sumažino mokymosi motyvaciją.

Vaikų emocinė gerovė. Tyrimas taip pat parodė, kad nuotolinis ugdymas menkai suteikia galimybę ugdyti(s) asmenybines, socialines, emocines kompetencijas. Supratome, kad nuo mokymosi būdo smarkiai priklauso vaikų psichinė bei emocinė gerovė, nes tas pats tyrimas rodo, kad daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena ir / arba elgesys karantino metu pablogėjo. Šie vaikai daugiau laiko leido prie ekranų, buvo mažiau fiziškai aktyvūs, mažiau laiko buvo lauke, o tėvai jautė didesnę įtampą.

Vaikų laikas prie ekranų. Nuotolinio ugdymo dėl COVID-19 pandemijos metu smarkiai pailgėjo ne tik vaikų naudojimasis įvairiais skaitmeniniais prietaisais mokymuisi, bet ir laisvalaikiui skiriamas laikas prie ekranų. Bendras vaikų prie ekranų leidžiamas laikas, lyginant su ankstesniais metais, padvigubėjo. Ilgėjant bendram ekranų laikui padaugėjo vaikų sveikatos sutrikimų (galvos, pilvo, akių ir kitokių skausmų, nuovargio) bei sumažėjo miego trukmė ir bendra miego kokybė.

Mokymosi spragos. Tyrimas parodė, kad mokytojams trūksta skaitmeninių kompetencijų ir nuotolinio ugdymo metodikų ir nuotolinio mokymo priemonių, o mokykloms bei šeimoms – technologinių priemonių. Padidėjo atotrūkis tarp gerai besimokančių ir silpnesnių mokinių rezultatų, todėl tikėtinos nemažos dalies moksleivių mokymosi spragos, kurioms sušvelninti ateityje reikės individualios pagalbos ir dar didesnės mokytojų ir tėvų sąveikos.

Tėvų vaidmuo. Tėvams per pandemiją tenka didžiulis vaidmuo vaikų mokymesi. Jie tapo lyg antraisiais mokytojais. Pusė mokytojų sako, kad per pandemiją tėvai labiau pasitiki mokytojais (53,5 proc.), o du trečdaliai mokytojų (73,6 proc.) teigia, kad per pandemiją tėvai žymiai labiau įsitraukia į vaikų mokymosi veiklas.

Suaugusiųjų švietimas. Per pandemiją išryškėjo ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų švietimo problema. Vilniaus politikos analizės instituto duomenimis dėl pandemijos apribotų tiesioginės socializacijos galimybių, užsidarius socialinių tinklų ir medijų „burbuluose“, sumažėjo visuomenės atsparumas dezinformacijai, infodemijai, konspiracijos teorijoms, žmones kamuoja „pandeminis nuovargis“, todėl labai aktualizavosi nuotolinio suaugusiųjų švietimo/si problema, kurios sprendimo dar tik teks ieškoti.

Švietimas pandemijos aplinkybėmis dar kartą mums parodė kokią ypatingą vertę švietimas turi visuomenės gyvenime. Todėl tarptautinės organizacijos (PSO, UNESCO, PB) rekomenduoja valstybėms mokyklas uždaryti tik kraštutiniais atvejais, o po pandemijos jokiu būdu nemažinti švietimui skiriamos BVP dalies, kad jaunoji karta nebūtų prarasta.

VU mokslininkų rekomendacijas mokytojams, tėvams ir vaikams rasite čia.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Straipsnį taip pat galite rasti: LRT