MATAS BALTRUKEVIČIUS, VILNIAUS POLITIKOS ANALIZĖS INSTITUTO ASOCIJUOTASIS ANALITIKAS
23/04/2021

Gegužės pradžioje bus pusmetis, kai visoje šalyje galioja karantinas. Jeigu pirmojo karantino metu netrūko karštų diskusijų medicininėmis temomis, tai šis laikotarpis pasižymi jau gerokai platesne klausimų geografija ir itin daug emocijų, kurios neretai peržengia visas ribas. Viena iš karštos reakcijos sulaukusių idėjų kaip tik ir skirta laido riteriams sutramdyti – kovos su neapykantos nusikaltimais griežtinimas.

Po kelių antisemitinių išpuolių 2019 m. lapkritį, policijos generalinis komisaras Rentas Požėla pažadėjo skirti daugiau dėmesio neapykantos nusikaltimams. Pernykščiame Nacionaliniame žmogaus teisų forume neapykantos kalba buvo viena iš pagrindinių diskusijų temų. Jo metu pristatyta statistika, pagal kurią 2019 m. užfiksuota 47 neapykantos nusikaltimai – 7 kartus mažiau negu 2011 m, tačiau ekspertai pabrėžė, kad realių apimčių šie skaičiai neparodo. Dabartinė Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė bei Europos žmogaus teisių fondo atstovė Monika Guliakaitė viešai iškėlė idėją, kad reiktų už neapykantos kalbą bausti administracine tvarka, nes šį dešimtmetį vos 7 proc. pradėtų tyrimų pasiekia teismus.

Sausio pabaigoje teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pranešė, kad pavasarį Seimui bus teikiamas įstatymo projektas, pagal kurį būtų praplėstas neapykantos apibrėžimas Baudžiamajame kodekse (BK) ir atsirastų galimybė už smulkesnius nusižengimus taikyti administracinę atsakomybė. Jeigu būtų galima bausti ir administracine tvarka, tai reikštų, kad bausti galėtų policija (BK atveju sprendimą gali priimti tik teismas).

Kol visuomenė aktyviai diskutavo šiuo klausimu, kovo pradžioje policija pristatė virtualaus patrulio idėją. Jis pristatytas kaip priemonė kovoti su sukčiavimu internete, stebėti ar nevyksta nelegali prekyba. Visuomenei karštai diskutuojant apie neapykantos kalbą, policijos vadovai kalbėjo, kad tai bus puiki priemonė ir kovai su neapykanta interneto komentaruose. Nors valdantieji ir atsitraukė nuo idėjos už neapykantos kalbą bausti administracine tvarka, tačiau daugelio akyse įsitvirtino policijos, kuri nuo šiol savo nuožiūra dalins baudas už komentarus „Facebook“ ir masiškai prašysis į vartotojų draugus, įvaizdis. Todėl dar iki kiberpatrulio veiklos pradžios, sulaukėme ir tariamų policijos profilių, kuriais buvo siekiama šią idėją diskredituoti, ir nemažos pasipiktinimo bangos visuomenėje. Tačiau reguliavimui nepasikeitus, bausti už neapykantos nusikaltimus gali tik teismai (kaip ir už grasinimą susidoroti, šmeižtą, garbės ir orumo pažeidimą).

Policija savo komunikaciją vėliau keitė ir akcentavo, kad virtualus patrulis koncentruosis į sukčiavimą ir kitus akivaizdžius pažeidimus, o diskusijose – į viešą ir nedviprasmišką neapykantos kurstymą. Tad per kelias virtualios policijos veikimo savaites, dangus Lietuvoje nesugriuvo. Išaiškinti keli sukčiavimo atvejai, tolesniam nagrinėjimui perduoti keli neapykantos kurstymo epizodai. Policijos „Facebook“ profilyje įspėjama ir apie naujus sukčiavimo būdus, kad visuomenė būtų budri. Tikėtina, kad dabartinį veikimo modelį lėmė ir išankstinio pasipiktinimo banga – policija natūraliai elgiasi atsargiau, nes nori, kad virtualus patrulis taptų sėkmės istorija, o ne keltų nuolatines kontraversijas.

Net ir įvertinus tai, kad skirtingose apklausose pasitikėjimas policija pastaruoju metu siekė apie 70 proc., o vasarą „Vilmorus“ fiksavo aukščiausią palankumo rodiklį per 22 metus, bet visuomenės atsargumas natūralus. Socialiniai tinklai daugeliu atvejų veikia savireguliacijos principu – galima pranešti apie smurtą kurstančius ar įžeidžiančius įrašus, interneto portalai taip pat skatina komentuoti neanonimiškai ir šalina netinkamas komentarus. Aišku, vien dėl didelio informacijos kiekio, tai ne visada vyksta taip greitai kaip norėtųsi. Net jeigu sugebėtume sutarti dėl to, kokios galėtų būti policijos veiklos ribos diskusijų stebėjime, ar esame tikri, kad pareigūnai sugebės tinkamai imtis tokios užduoties?

Viena yra akivaizdus smurto kurstymas, bet kartais riba tarp aštrios nuomonės ir nusižengimo gali būti labai trapi, o žodžio laisvė yra bet kokios demokratinės visuomenės pagrindas. Būtent dėl to į šią idėją (ypač galimų teisinio reguliavimo pokyčių kontekste) atsargiai žvelgė tiek Lietuvos žurnalistų sąjunga, tiek teisininkų bendruomenė. Be to, Lietuvoje dažnai pamirštame, kad įstatymai yra ilgaamžis dalykas. Nėra jokių garantijų, kad pakeitus reguliavimą, o vėliau galimai susiklosčius kitokiai politinei konjunktūrai neapykantos kalbos nusikaltimų įtraukimas į administracinę teisę negalėtų tapti Trojos arkliu, atveriančiu galimybę persekioti kritiškai atsiliepiančius apie valdžią.

Valdančiųjų pasiūlymas dėl administracinės atsakomybės nebuvo gera išeitis. Tačiau dabartinė padėtis leidžia susidaryti ydingam ratui. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakytas tyrimas parodė, kad 70 proc. lietuvių niekur nesikreiptų, jeigu susidurtų su neapykantos kalba. Veikiausiai tam paaiškinimas paprastas – retai girdime, kad kažkas būtų nubaustas dėl netinkamo komentaro. Net jeigu ir toliau mažas procentas tyrimų pasiektų teismus, bet bent jau dažniau būtų pradedami tyrimai, tada galbūt laido riteriai labiau suvoktų, kad internetas ir socialiniai tinklai yra viešoji erdvė, kurioje galioja įstatymai.

Pasiekti geresnių rezultatų labai trukdo ir tai, kad net rezonansinės istorijos praeina be pasekmių. Prokuratūra Arūno Valinsko pasisakyme, kad „Tomaševskis yra absoliutus kolorado vabalas <...>Tokius reikėtų šiaip jau šaudyt. Po vieną per metus”, nieko nusikalstamo nenustatė. Todėl nereiktų stebėtis, kad dabar buvęs Seimo pirmininkas sulaukia pasekėjų – viename mitinge pagal tą pačią formą buvo skaityta kalba apie Tomą Vytautą Raskevičių. A.Valinsko atvejis pastebėtas ir ESBO rinkimų stebėjimo misijos ataskaitoje.

Dar blogiau už A.Valinskui palankų teismo sprendimą buvo pasyvi visuomenės reakcija. Nepaisant pasisakymo, A.Valinskas toliau kas savaitę veda laidas nacionalinio transliuotojo eteryje. Nors LRT savo pareiškime „griežtai nepritarė“ A.Valinsko išsakytai nuomonei, tačiau griežtesnių priemonių nesiėmė. Pilietinėmis iniciatyvomis garsėjantis eterio kolega Andrius Tapinas vėliau rinko parašus gindamas neapykantos objektu tapusį T.V.Raskevičių, bet LRT.lt apie A.Valinsko pasisakymą rašė atlaidžiai: „Paliksiu tai galutinai vertinti teisėsaugos institucijoms“.

Kol nuo neapykantos ginsime tik keletą pagal savo simpatijas pasirinktų visuomenės grupių ir užmerksime akis į patyčias iš kitaip matančių pasaulį, tol daugeliui kova su neapykantos kalba liks tiks ideologiškai taikomu konstruktu ir viešosios diskusijos kultūra liks žemumose. Tokiose, kokias paskutiniais mėnesiais matėme visuomenę skaldančiais klausimais. Laido riterius sutramdys ne policija, bet tik mūsų deramas požiūris į šią problemą.

Straipsnį taip pat galite rasti: 15min.lt