MATAS BALTRUKEVIČIUS, VILNIAUS POLITIKOS ANALIZĖS INSTITUTO ASOCIJUOTASIS ANALITIKAS 
20/06/2022

Netrukus sukaks treji metai nuo Gitano Nausėdos inauguracijos. Nors tradicinis prezidentų „medaus mėnuo“ su rinkėjais jam – jau tolima praeitis, bet prezidentas tvirtai išlieka populiariausiu politiku šalyje. Juo pasitiki 60 proc. Lietuvos gyventojų („Vilmorus“), nė vienas kitas politikas neperžengia 50 proc. ribos.

G. Nausėda tęsia Dalios Grybauskaitės tradiciją ir kaip pagrindinį savo galios šaltinį vertina žmonių pasitikėjimą, o ne politinių partijų paramą. Per šiuos trejus metus nuoširdžių politinių sąjungininkų partijų pavidalu neatsirado, vyksta tik instrumentinis veikimas, kai naudinga abiems pusėms. Įtempti santykiai su valdančiaisiais lemia tai, kad G. Nausėda natūraliai krypsta į opozicijos pusę. Tačiau vargu, ar tai gali išsivystyti į scenarijų, kuriame 2024 m. opozicija vieningai paremtų prezidento perrinkimo siekį – partijos turės savo išskaičiavimų, o ir pats prezidentas vengia aiškiau artikuliuoti simpatijas konkrečioms politinėms jėgoms, nors tarp eilučių jos ir įskaitomos. Subtilios pozicijos priežastys aiškios – politinėmis partijomis pasitiki vos 8 proc. šalies gyventojų ir G. Nausėda puikiai suvokia, kad per didelis prisirišimas prie konkrečių jėgų dar labiau trukdytų tapti vienijančiu ir konfliktus įveikti padedančiu politiniu autoritetu.

Per beveik trejus poste praleistus metus netrūko situacijų, kuriose prezidentas gaudavo pelnytos kritikos už neveiklumą. Kadencijos įvykių eiga nepavydėtina – COVID-19 pandemija ir jos gerokai paryškintos takoskyros visuomenėje, nedraugiškų kaimynų suorganizuoti migracijos krizė, galiausiai karas Ukrainoje ir auganti infliacija.

Pandemijos kontekste prezidentui buvo sunku įsisąmoninti, kaip jis turėtų atitikti visuomenės lūkestį ir sutelkti piliečius. Bandymai tai padaryti buvo pavėluoti ir atrodė dirbtinoki, tačiau prezidentas bent jau nekėlė nereikalingos įtampos konkuruodamas su Sauliaus Skvernelio vyriausybe dėl įtakos sprendžiant praktinius pandemijos suvaldymo klausimus. Po Seimo rinkimų prezidentas stengėsi užtikrinti sklandų atsakomybės už COVID-19 krizę perdavimą iš vienos vyriausybės kitai – subūrė ekspertų grupę prie prezidentūros. Tačiau santykiuose su Ingridos Šimonytes ministrų kabinetu trinties pandemijos klausimais būta labai daug ir tai veikiausiai yra viena pagrindinių priežasčių, padėjusių pamatus tolesnėms įtampoms.

Prezidentas vienašališkai ėmė kelti ambicingus tikslus Vyriausybei dėl skiepijimo kampanijos mastų, o galiausiai dviprasmiškai teigė, kad: „Mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio“. Tačiau vėl trūko jo moralinės lyderystės nuosekliau ir aiškiau skleidžiant žinutes apie vakcinacijos svarbą, prireikė teisintis dėl apsilankymo restorane, kuris buvo žadėjęs aptarnauti tik nuo COVID-19 neskiepytus asmenis.

Sunkiau įvertinti prezidento poziciją Lietuvoje pastaruoju metu įsisiūbuojančių vertybinių ir atminties karų akivaizdoje. Prezidentas aiškiau savo pozicijas atskleidžia tik tada, kai yra verčiamas priimti sprendimus (pavyzdžiui, pasirašydamas Lukiškių aikštės įstatymą) arba kai klausimai kuriam laikui dingsta iš darbotvarkės (užsiminė, kad nebūtų pasirašęs įstatymo dėl lyčiai neutralios partnerystės). Konkretūs atvejai leidžia suvokti, kad G. Nausėda laikosi konservatyvių pažiūrų, nors jų per daug neafišuoja. Iš vienos pusės, tai jam leidžia nerizikuoti reitingu įsitraukiant per daug aktyviai, bet numanomos pozicijos trukdo tapti lyderiu, kuris gali susodinti susipriešinusias puses prie bendro stalo.

Didžiosios užsienio politikos krizės taip pat parodė skirtingus prezidento veidus. Migracijos krizės akivaizdoje prezidentas sugebėjo gana kryptingai bendradarbiauti su Vyriausybe, tačiau neišnaudojo progos nuraminti neretai perdėtai įsibaiminusią visuomenę ir radikaliausių pasiūlymų varžytuvėse priminti, kad egzistuoja žmogaus teisės. Visgi karas Ukrainoje buvo didžiausias politinis lūžis per G. Nausėdos kadenciją. Rusijos agresija leido jam sulaukti daugiau dėmesio ir parodyti aktyvumą. Jam vienam pasisavinti nuopelnų už išskirtinę Lietuvos ir Ukrainos draugystę nepavyktų, kadangi ryškiai veikia ir kiti šalies politikai. Tačiau G. Nausėda sugebėjo rasti sau tinkantį vaidmenį.

Prezidentas apie antrosios kadencijos galimybes kalba miglotai. Tačiau toks scenarijus yra labai realus – jis yra populiariausias politikas šalyje ir sunku sugalvoti rimtą priežastį, kodėl galėtų nutarti padėti tašką politinėje karjeroje. Visgi istorija rodo, kad reitingai kartais gali apgauti. Valdo Adamkaus pozicijos 2002 metais taip pat atrodė gana tvirtos. Šviežesnis pavyzdys galėtų būti 2020 m. Kroatijos prezidento rinkimai (prezidento galios gana panašios į esančias Lietuvoje). Perrinkimo siekusi prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič reitingais skųsti negalėjo – visose iki rinkimų kampanijos pradžios atliktose sociologinėse apklausose gana ženkliai (apie 20 proc.) pirmavo hipotetinio antrojo turo reitinguose prieš kandidatą, kuris galiausiai ją įveikė – buvusį premjerą Zoraną Milanovičių. Koją prezidentei pakišo vangoka kampanija ir nuo realybės atitrūkę pažadai – atotrūkis artėjant rinkimams tirpo, o po pirmojo turo visuomenės simpatijos aiškiai pakrypo į Z. Milanovičių.

Tad nors šiandien G. Nausėda gali mėgautis populiarumu ir mintimis apie antrą kadenciją, jokiu būdu negalime teigti, jog viskas yra aišku. Nors rinkimų kampanija paprastai nėra esminis faktorius, kuris lemia pergales rinkimuose, bet prezidentas turės persiorientuoti į rinkiminį režimą ir įrodyti rinkėjams, kad yra vertas dar vieno pasitikėjimo mandato. Dabartinė politinė konjunktūra vėl atrodo palanki netikėtiems nepartiniams kandidatams, kurie gali visiškai sumaišyti kortas. O jie pasirodyti neskubėtų, nes per anksti įšokęs į rinkiminį traukinį, paprastai sulauki ne vien malonaus papildomo dėmesio. Kas šeimininkaus Daukanto aikštės rūmuose 2024-ųjų vasarą, išlieka atviras klausimas.

Straipsnį taip pat galite rasti: DELFI