MATAS BALTRUKEVIČIUS, VILNIAUS POLITIKOS ANALIZĖS INSTITUTO ASOCIJUOTASIS ANALITIKAS
26/05/2020

Lietuvos politinėje istorijoje buvo ir tebėra daug politinių jėgų, kurių pavadinimą išgirdę pirmiausiai pagalvojame apie vieną konkretų asmenį, net jeigu jis nebėra partijos narys. Tai „Tvarka ir teisingumas“ bei Rolandas Paksas, „Drąsos kelias“ ir Neringa Venckienė, Lietuvos laisvės sąjunga ir Artūras Zuokas.

Tačiau turbūt ryškiausiu asmeniniu politiniu projektu galima vadinti Darbo partiją (DP). Jos priklausomybė nuo įkūrėjo Viktoro Uspaskicho – milžiniška. 2004 ir 2012 metų Seimo rinkimuose, kai politikas buvo sąrašo vedlys ir aktyviai dalyvavo rinkimų kampanijoje, DP rinkimus daugiamandatėje apygardoje laimėjo. 2005-2008 m. buvo nuosmukio laikas – partijai pareikšti įtarimai dėl juodosios buhalterijos, V.Uspaskichas nuo teisėsaugos kurį laiką slapstėsi Rusijoje. Tai paveikė ir rezultatą 2008 metų Seimo rinkimuose – 9 proc. balsų ir vos penktoji vieta.

2013 metų liepą teismas juodosios buhalterijos priėmė partijai nepalankų sprendimą. 2014 metais V.Uspaskichas išrinktas į Europos parlamentą ir nuo tada gerokai mažiau dalyvavo vidaus politikoje, o 2015 m. gruodį savo įkurtą partiją paliko.

2016 metų Seimo rinkimuose tuometinis DP pirmininkas Valentinas Mazuronis Seimo rinkimuose nekandidatavo, o sąrašo vedliu buvo Kęstutis Daukšys. Kampanija turbūt daugeliui įsiminė tik pažadais stabdyti pabėgėlių antplūdį, kurio Lietuva nesulaukė. Istorija pasibaigė skaudžiu ir gana netikėtu pralaimėjimu – DP nepateko į parlamentą. Per kelis mėnesius partiją paliko ar savo narystę sustabdė daug ryškiausių jos veidų. 2017 metų liepą V.Uspaskichas pranešė, kad po 1,5 metų pertraukos grįžta į savo įkurtą partiją, o 2018 metų balandį vėl tapo Darbo partijos pirmininku.

Likus mėnesiui iki DP Tarybos susirinkimo, kuriame V.Uspaskichas pranešė apie savo planus grįžti į partiją, „darbiečių“ reitingas siekė vos 1,6 proc. (Delfi/Spinter tyrimai). 2018 metų pavasarį, kai politikas jau vėl buvo DP vedlys, populiarumas pakilo iki 6,6 proc. (ELTA/Baltijos tyrimai).

Svarbus testas partijai buvo praėjusiais metais vykę Europos parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimai. Jie išryškino dvi tendencijas – priklausomybę nuo lyderio ir ženklų susilpnėjimą regionuose. V.Uspaskichas buvo perrinktas dar vienai kadencijai Europos parlamente, partija su 9 proc. liko ketvirta. Savivaldos rinkimuose rezultatas kuklus – 62 mandatai. Prieš ketverius metus DP buvo iškovojusi dvigubai daugiau vietų savivaldybių tarybose. Nesėkmės paaiškinimas paprastas – per laikotarpį, nuo V.Uspaskicho pasitraukimo (ypač 2016-2017 m. pirmininkaujant Živilei Pinskuvienei) partija prarado nemažai žinomų veidų tiek nacionalinėje politikoje, tiek savivaldoje. Pats V.Uspaskichas galutiniu rezultatu liko patenkintas ypač įvertinęs tai, kad ne vieną skyrių po jo grįžimo į partiją teko kurti iš naujo.

Vertinant DP galimybes šiemet, vėl labai svarbus bus V.Uspaskicho dalyvavimo rinkimuose faktorius. Partijos lyderis tv3.lt sakė, kad tokią galimybę rimtai svarsto. Praėjusių metų pabaigoje parlamentarai Valerijus Simulikas ir „darbietis“ Andrius Mazuronis siūlė įstatymo pataisas, kurios leistų į Seimą išrinktiems Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų nariams bei merams atsisakyti Seimo nario mandato. Pasiūlymą komentavęs V.Uspaskichas teigė, kad jam ši pataisa būtų palanki, nes dirbti Seime būtų linkęs tik tuo atveju, jeigu galėtų pretenduoti tapti premjeru ar didelės frakcijos seniūnu.

Tačiau pataisa Seime buvo atmesta ir dabar V.Uspaskicho laukia nelengva dilema. Jo dalyvavimas gerokai padidintų partijos galimybes patekti į parlamentą – dabartiniai reitingai svyruoja ties 5 proc. riba. Tačiau galimybės pasiekti norimas pareigas gali būti sudėtinga. Būti nedidelės frakcijos seniūnu (o tokia visgi yra realiausia optimistinė prognozė DP) – ne V.Uspaskicho ambicijoms. Kyla klausimas, ar dėl to verta aukoti Europos Parlamento (EP) nario mandatą. Nors parlamentinės partijos pirmininko kėdė minkštesnė, bet į EP politikas galėtų būti išrinktas ir be partijos užnugario. Partijai labiau reikia lyderio, negu V.Uspaskichui – partijos.

Nuo pat 1996 metų Seimo rinkimų, kiekvieną kartą bent viena politinė jėga, prieš tai buvusioje kadencijoje savo frakcijos neturėjusi, peržengdavo 5 proc. barjerą. Šį kartą be „darbiečių“ į norinčių naujovių rinkėjų elektoratą rimčiau besitaikančių nėra.

Apie galimus naujus politinius darinius daug kalbėta ir antroje 2016-2020 metų Seimo kadencijos pusėje. Saulius Skvernelis ir Rokas Masiulis savo naujų partijų nesukūrė. Po to, kai Arvydas Juozaitis prezidento rinkimuose užėmė penktą vietą, labai nedaug atsilikdamas nuo Vytenio Povilo Andriukaičio, o Vytauto Radžvilo rinkimų komitetas Europos Parlamento rinkimuose pranoko dvi parlamentines partijas – „Tvarką ir teisingumą“ bei socialdarbiečius, atrodė tikėtina, kad gali atsirasti alternatyvios dešinės politinė jėga. A.Juozaičio komitetas atsisakė dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, nusprendęs paremti V.Radžvilo sąrašą.

Tačiau santaika tarp šių politikų greitai baigėsi, o galiausiai susikūrė net trys politinės jėgos, pretenduojančios į panašų elektoratą: A.Juozaičio perimta Kartų solidarumo sąjunga, V.Radžvilo Nacionalinis susivienijimas ir Rimanto Dagio Krikščionių sąjunga. Šiems politikos naujokams nelabai palanki ir COVID-19 sukelta ekonominė krizė. Partijos orientuojasi į vertybinius, o ne ekonominius ar socialinius klausimus.

O V.Uspaskichas žinomas ne tik kaip politikas, bet kaip ir sėkmingas verslininkas. Iš visų buvusių ir esamų „naujųjų gelbėtojų“ DP yra bene labiausiai orientuoti į ekonomiką. Tad tiems, kurie norės išbandyti naujas politines jėgas, „darbiečiai“ gali atrodyti logiškiausias pasirinkimas pagal esamas opcijas. Tiesa, iš politikos naujokų verta paminėjimo ir Laisvės partija, bet jos pirminis uždavinys yra tiesiog tapti nauju „prekiniu ženklu“ liberalių pažiūrų rinkėjams, nusivylusiems Liberalų sąjūdžio skandalu (LRLS).

Lietuvoje iki šiol tik kartą turėjome istoriją, kai partija, turinti Seime frakciją, tampa neparlamentine, bet sugeba sugrįžti. Tai pavyko padaryti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS). Jeigu DP ir pasiseks, veikiausiai jos frakcija bus nedidelė, nes savivaldos rinkimai parodė ribotą potencialą regionuose, o šis labai svarbus vienmandatėse apygardose. Jeigu koaliciją formuos „valstiečiai“ ar socialdemokratai, „darbiečiai“ jiems gali būti patrauklūs partneriai.

Saulius Skvernelis ir Ingrida Šimonytė savo svarbius sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose jau atliko. Dabar atėjo eilė Viktorui Uspaskichui pasirinkti ar jam verta rizikuoti netekti EP nario mandato dėl partijos gerovės. Šis pasirinkimas ir bus esminis faktorius, kuris lems DP rezultatus.

Straipsnį taip pat galite rasti: 15min.lt