Ar Masiulis gali vėl paskandinti Liberalų sąjūdį?

MATAS BALTRUKEVIČIUS, VILNIAUS POLITIKOS ANALIZĖS INSTITUTO ASOCIJUOTASIS ANALITIKAS 
05/05/2022
Viena didžiausių Lietuvos istorijoje politinės korupcijos bylų pasiekė tarpinį finišą – Vilniaus apygardos teismas nusprendė išteisinti Eligijų Masiulį, Gintarą Steponavičių, Šarūną Gustainį (visi trys priklausė Liberalų sąjūdžiui (LRLS)) ir Seimo narį „darbietį“ Vytautą Gapšį. Išteisintos ir abi partijos – LRLS ir Darbo partija.

„MG Baltic“ skandalas 2016 metais gerokai sudrebino šalies politinį gyvenimą. Iki tol Liberalų sąjūdis buvo kylanti politinė jėga. 2014 metų Europos parlamento rinkimuose ji užėmė trečią vietą ir bene pirmą kartą parodė, kad gali būti labai konkurencingi ne tik miestuose, bet ir regionuose. Po metų savivaldybių tarybų rinkimuose LRLS pagal gautus balsus vėl užėmė trečią vietą, vos 5000 balsų atsiliko nuo Tėvynės sąjungos. Gavo 9 merų postus, ėmė valdyti Vilnių ir Klaipėdą bei dirbo valdančiojoje koalicijoje Kaune.

Eligijus Masiulis drąsiai kalbėjo apie tai, kad tikisi, jog partija 2016 metų Seimo rinkimuose iškovos 30 vietų Seime. Partijos reitingai iki skandalo siekė 13,6% ir LRLS rimtai pretendavo bent į antrą vietą rinkimuose. Pirmoje „Vilmorus“ apklausoje po STT kratų partijos būstinėje ir pradėto tyrimo, LRLS populiarumas smuko iki 5,5%. Vietoje galbūt kiek per drąsių svajonių apie E. Masiulį premjero kėdėje, teko galvoti apie išlikimą Seime. Darbo partijai skandalas galbūt kainavo mažiau dėl kitos priežasties – jeigu LRLS iki tol daugeliui asocijavosi su aukščiausiais skaidrumo standartais, DP ši istorija buvo tik viena iš kelių nemalonių ir savo svoriu neprilygo juodosios buhalterijos bylai. Nors Darbo partijos sąrašas galiausiai 5% barjero neperžengė ir į Seimą nepateko, tiesiogiai sieti su „MG Baltic“ skandalu šiuos įvykius vargu ar galime. Be to, DP byloje figūravo mažesne apimtimi negu LRLS.

Išteisinimas pirmos instancijos teisme teoriškai galėtų būti didžiausia pergalė būtent Liberalų sąjūdžiui. Prokuratūra žada per 10 dienų nuspręsti dėl to, ar sprendimas byloje bus skundžiamas. Bet mažai abejojančių, kad šis žingsnis bus žengtas. Tad nors džiaugsmo nuotaikų LRLS stovykloje yra, jos tikrai ankstyvos. Partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atmetė galimybę E. Masiuliui grįžti į partiją, veikiausiai tokių intencijų neturi ir pats buvęs LRLS vedlys.

Pats milžiniškos sumos perdavimas alkoholio dėžutėje yra nepaneigiamas faktas, kurio nekvestionuoja net teisiamieji. Teisėjai tiesiog pritrūko įrodymų, kad pinigus E. Masiulis ėmė partijos reikmėms arba mainais už palankius sprendimus. Teisimas argumentavo, kad skolinti asmenines lėšas nėra nusikaltimas. Vien tai, kad teismas nenustatė pagrindo nuteisti politikus, dar nereiškia, kad iš šios istorijos galima išbraukti moralinę dimensiją. Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl E. Masiulio ir liberalų kaltumo yra viena, visuomenės teismo sprendimas – kita. Ir šie sprendimai vargu, ar visiškai sutampa. Tikėtina, kad apklausose, atliktose po nuosprendžio, matysime bent jau nukritusį pasitikėjimą teisėsauga, o gal ir gilesnes pasekmes.

Eugenijus Gentvilas portalui 15min.lt pabrėžė, jog šioje istorijoje nori atskirti partijos ir E. Masiulio išteisinimą: „Susitarus iš anksto ant galinės automobilio sėdynės iš verslininko paimti pinigai <...> Man tai neatrodo teisėti dalykai.“ LRLS veikiausiai politiškai naudingiausias sprendimas būtų buvęs E. Masiulio pripažinimas kaltu ir partijos išteisinimas. Tuomet mažesnė skundo aukštesnės instancijos teismui tikimybė, o partija galėtų deklaruoti tai, kad pasielgė teisingai atsiribodama nuo lyderio ir toliau tęsdama veiklą. Visuomenė neliks patenkinta tuo, jog iš didžiulio skandalo nekilo jokių realių pasekmių jo dalyviams. Ir Liberalų sąjūdis toliau figūruos nemaloniame kontekste, kai bylos nagrinėjamas vyks aukštesnės instancijos teisme. Tad dabartinis sprendimas tėra Pyro pergalė, kuri gali atnešti daugiau žalos negu naudos.

Net ir atsitraukus nuo bylos konteksto, dabartinės Liberalų sąjūdžio pozicijos neatrodo labai tvirtos. Būdami mažieji koalicijos partneriai, jie natūraliai atsiduria Tėvynės sąjungos (TS-LKD) šešėlyje. Nors Laisvės partija (LP) ir ne kartą patyrė nesėkmes, bandydami įgyvendinti savo prioritetinius programos punktus, bet jie bent jau tampa matomi per visuomenėje ne visada vienareikšmiškai vertinamas idėjas. Bene didžiausia LRLS stiprybė šiuo metu yra partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Paskutinėje „Vilmorus“ apklausoje 36,2% respondentų ją vertina palankiai ir tai yra penktas geriausias rezultatas šalyje. Ji nuo pat kadencijos pradžios vengia veltis į konfliktus, tokius kaip nuolat prasiveržiančios emocijos tarp premjerės ir prezidento, siekia ieškoti kompromisų ir susikalbėjimo.

Kai buvo priimtas nuosprendis byloje, politikė rašė, kad tokios baigties tikėjosi ir tik vėliau patikslino, kad kalba būtent apie partijos, o ne E. Masiulio išteisinimą. Opozicijai ši reakcija užkliuvo – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ragino ją trauktis iš posto, motyvuodami tuo, kad netinka džiaugtis, kai visuomenė yra nusivylusi bylos baigtimi. V. Čmilytė-Nielsen pripažino, kad pasisakymas buvo emocingas, o mintis suformuota ne visai tiksliai. Partijos išteisinimas trumpuoju laikotarpiu žmonėms primins nemalonią istoriją, į kurią LRLS įsipainiojo. Kokios bus ilgalaikės pasekmės priklausys nuo to, kokioje stadijoje byla bus artėjant 2024 m. Seimo rinkimams. Tačiau net jeigu ir toliau bylos eiga liks palanki LRLS, dabartiniai reitingai rodo, kad garantijų dėl išlikimo Seime būti negali – palaikymas svyruoja apie 5%. Bent jau laikinai subliuškusi byla gali turėti ir kitokių pasekmių. Kova su korupcija vėl gali tapti viena iš dominuojančių temų rinkiminėse kampanijose, jau pradedant 2023 m. savivaldos rinkimais. Ir ne tik Kaune, kuris pastaruoju metu šiame kontekste linksniuojamas dažniausiai. Gali būti, kad matysime ir naujų politinių darinių. Precedentų tikrai yra.

Praėjus mažiau negu dviem savaitėms po kratos E. Masiulio namuose, buvo paskelbta apie Antikorupcinės Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko (kuris dieną po kratos buvo pranešęs, kad rinkimuose dalyvaus su LRLS, bet vėliau dėl jo kandidatūros susikirto partijos Šilalės skyrius ir centrinė LRLS vadovybė) koalicijos kūrimą. 2016 metų Seimo rinkimuose ši koalicija gavo daugiau negu 6% balsų. Tačiau to neužteko – iki reikalingų 7%, kurie būtų garantavę patekimą į Seimą, pritrūko.

Straipsnį taip pat galite rasti: DELFI