Kaip apsaugoti kompiuterį nuo virusų ir kenkėjiškų programų?

Kaip apsaugoti kompiuterį nuo virusų ir kenkėjiškų programų?

Kodėl kibernetinis saugumas nėra tik IT specialistų reikalas

Dar prieš dešimt metų daugelis žmonių galvojo, kad kompiuterio apsauga nuo virusų – tai kažkas, kuo rūpinasi tik programuotojai ar įmonių IT skyriai. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė. Kibernetiniai nusikaltėliai nebesirenka aukų pagal tai, ar jos žinomos, turtingos ar svarbios – jie tiesiog ieško lengviausio kelio. O lengviausias kelias dažniausiai veda per paprastą namų vartotoją, kuris neatnaujino operacinės sistemos, naudoja tą patį slaptažodį visur arba atsisiuntė kažkokį „nemokamą” įrankį iš abejotinos svetainės.

Lietuvoje kibernetinių incidentų skaičius kasmet auga. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nuolat fiksuoja vis daugiau atvejų, kai žmonės praranda prieigą prie savo duomenų, bankinių paskyrų ar net viso kompiuterio turinio. Ir nemaža dalis tų atvejų būtų buvę išvengiami, jei vartotojai laikytųsi kelių paprastų, bet nuoseklių taisyklių.

Šiame straipsnyje – ne teorija apie tai, kaip veikia virusai, o konkretūs dalykai, kuriuos galite padaryti šiandien, kad jūsų kompiuteris būtų saugesnis.

Antivirusinė programa: ar ji vis dar reikalinga?

Klausimas, kurį žmonės užduoda dažniau nei tikėtumėtės. Ypač po to, kai „Windows 10” ir „Windows 11” pradėjo siūlyti integruotą „Windows Defender” sprendimą. Trumpas atsakymas: taip, antivirusinė programa vis dar reikalinga. Ilgesnis atsakymas – priklauso nuo to, kaip naudojate kompiuterį.

„Windows Defender” šiandien yra tikrai neblogas įrankis. Nepriklausomi testai, kuriuos atlieka organizacijos kaip „AV-TEST” ar „AV-Comparatives”, rodo, kad jis sugeba aptikti didžiąją dalį žinomų grėsmių. Tačiau yra niuansų. Jei reguliariai naršote abejotinose svetainėse, atsisiunčiate daug failų iš įvairių šaltinių arba naudojate kompiuterį darbui su jautriais duomenimis – papildoma apsauga tikrai prasminga.

Iš mokamų sprendimų verta paminėti Bitdefender, ESET NOD32 ir Kaspersky (nors pastarasis dėl geopolitinių priežasčių sulaukia prieštaringų vertinimų). Iš nemokamų – Malwarebytes Free puikiai papildo pagrindinę antivirusinę kaip papildomas skenavimo įrankis. Svarbu suprasti, kad „Malwarebytes” nemokama versija nesaugo realiu laiku – ji skirta periodiniam patikrinimui, ne nuolatinei apsaugai.

Vienas praktinis patarimas: neinstaliuokite dviejų antivirusinių programų vienu metu. Jos pradeda „kovoti” tarpusavyje, sulėtina kompiuterį ir gali sukelti klaidingus pavojaus signalus. Viena gera antivirusinė programa yra geriau nei dvi vidutinės.

Atnaujinimai, kurių niekas nenori daryti, bet visi privalo

Žinote tą jausmą, kai kompiuteris praneša apie laukiančius atnaujinimus, o jūs spaudžiate „priminti vėliau” jau trečią savaitę iš eilės? Taip daro beveik visi. Ir tai yra viena didžiausių kibernetinio saugumo klaidų, kurią galima padaryti.

Kodėl atnaujinimai tokie svarbūs? Nes programuotojai nuolat atranda saugumo spragas savo programose. Kai spraga aptinkama, gamintojas išleidžia pataisą. Bet jei jūs tos pataisos neįdiegiate, spraga lieka atvira – ir kibernetiniai nusikaltėliai tai žino. Jie aktyviai ieško vartotojų, kurie naudoja pasenusias programų versijas, nes tai – lengvas taikinys.

Garsiausias pavyzdys – 2017 metų „WannaCry” išpirkos reikalaujantis virusas. Jis išplito per „Windows” operacinės sistemos spragą, kuriai pataisa buvo išleista dar prieš du mėnesius iki atakos. Šimtai tūkstančių kompiuterių visame pasaulyje buvo užkrėsti vien todėl, kad žmonės neatnaujino sistemos.

Ką daryti praktiškai:

  • Įjunkite automatinius „Windows” atnaujinimus – eikite į Nustatymai → „Windows Update” ir įsitikinkite, kad automatinis atnaujinimas įjungtas.
  • Atnaujinkite naršyklę – „Chrome”, „Firefox” ir „Edge” paprastai atsinaujina automatiškai, bet verta periodiškai patikrinti.
  • Nepamirškite trečiųjų šalių programų – „Adobe Reader”, „Java”, „Zoom” ir panašios programos taip pat turi saugumo spragų. Programą „Patch My PC” (nemokama) galite naudoti, kad automatiškai atnaujintumėte daugumą įdiegtų programų.
  • Atnaujinkite maršrutizatoriaus programinę įrangą – tai dažnai pamirštamas žingsnis, bet maršrutizatorius yra pirmoji jūsų namų tinklo gynybos linija.

Slaptažodžiai ir dviejų žingsnių autentifikacija – nuobodu, bet gyvybiškai svarbu

Jei jūsų slaptažodis yra „123456”, „lietuva” arba jūsų gimimo data – skaitykite šią dalį ypač atidžiai. Silpni slaptažodžiai yra atsakingi už didžiulę dalį paskyrų įsilaužimų, ir tai nėra metafora – tai statistika.

Geras slaptažodis turi būti ilgas (bent 12 simbolių), sudarytas iš raidžių, skaičių ir specialiųjų simbolių, ir – tai labai svarbu – unikalus kiekvienai paskyrai. Paskutinis punktas daugeliui kelia didžiausią galvos skausmą: kaip atsiminti dešimtis skirtingų slaptažodžių?

Atsakymas – slaptažodžių tvarkyklė. Tokios programos kaip Bitwarden (nemokama, atviro kodo), 1Password ar KeePass saugo visus jūsų slaptažodžius užšifruotoje saugykloje. Jums tereikia atsiminti vieną stiprų pagrindinį slaptažodį. Bitwarden ypač rekomenduotinas pradedantiesiems – jis veikia visose platformose, turi naršyklės plėtinius ir yra visiškai nemokamas pagrindiniam naudojimui.

Dviejų žingsnių autentifikacija (2FA) – tai papildomas apsaugos sluoksnis, kai prisijungiant prie paskyros reikia ne tik slaptažodžio, bet ir kodo iš telefono ar el. pašto. Net jei kas nors sužino jūsų slaptažodį, be antrojo kodo jis negalės prisijungti. Įjunkite 2FA bent jau šiose paskyrose: el. paštas, bankininkystė, socialiniai tinklai, darbo įrankiai. Geriausia 2FA programa – Google Authenticator arba Authy (pastaroji leidžia daryti atsargines kopijas, kas labai praverčia pakeitus telefoną).

Phishing ir socialinė inžinerija – kai technologijos nepadeda

Čia yra paradoksas: galite turėti geriausią antivirusinę, atnaujintą sistemą ir stiprius slaptažodžius, bet vis tiek tapti kibernetinės atakos auka. Kaip? Per jus pačius. Phishing – tai apgaulė, kai nusikaltėliai apsimeta patikimomis organizacijomis ir bando išvilioti jūsų duomenis ar priversti spustelėti kenkėjišką nuorodą.

Tipinis scenarijus: gaunate el. laišką, kuris atrodo tarsi iš jūsų banko. Jame rašoma, kad jūsų paskyra užblokuota ir reikia skubiai prisijungti per pateiktą nuorodą. Nuoroda veda į svetainę, kuri atrodo identiškai jūsų banko svetainei, bet iš tikrųjų yra sukčių sukurta kopija. Jūs įvedate prisijungimo duomenis – ir jie iš karto atsiduria nusikaltėlių rankose.

Kaip atpažinti phishing laiškus:

  • Tikrinkite siuntėjo el. pašto adresą – ne tik rodomą vardą, bet ir tikrąjį adresą. „SEB bankas” gali siųsti laišką iš adreso, kuris neturi nieko bendra su seb.lt.
  • Atkreipkite dėmesį į skubos jausmą – „skubiai”, „per 24 valandas”, „jūsų paskyra bus užblokuota” – tai klasikiniai spaudimo metodai.
  • Prieš spausdami nuorodą, užveskite pelę ant jos ir pažiūrėkite, kur ji iš tikrųjų veda.
  • Jei abejojate – neikite per laišką, o tiesiogiai įveskite svetainės adresą naršyklėje arba paskambinkite organizacijai.

Socialinė inžinerija neapsiriboja el. laiškais. Tai gali būti skambutis iš „Microsoft palaikymo”, kurie teigia, kad jūsų kompiuteris užkrėstas (klasikinė apgaulė), arba SMS su nuoroda į „paketą, kurio negalima pristatyti”. Auksinė taisyklė: jei kažkas prašo jūsų duomenų ar pinigų, visada patikrinkite nepriklausomu kanalu.

Atsarginės kopijos – tai, ką visi žino, bet niekas nedaro

Atsarginės kopijos nėra tiesiogiai susijusios su virusų prevencija, bet jos yra paskutinė gynybos linija, kai viskas kita nepavyksta. Išpirkos reikalaujantys virusai (ransomware) užšifruoja visus jūsų failus ir reikalauja mokėti, kad juos atgautumėte. Jei turite naujausią atsarginę kopiją – galite tiesiog išvalyti kompiuterį ir atkurti duomenis. Jei neturite – esate priklausomi nuo nusikaltėlių malonės.

Geriausia strategija vadinama „3-2-1 taisykle”: turėkite 3 kopijas savo duomenų, saugokite jas 2 skirtinguose laikmenų tipuose (pvz., kompiuteris ir išorinis diskas), ir 1 kopija turi būti ne toje pačioje fizinėje vietoje (pvz., debesų saugykla).

Praktiniai sprendimai:

  • Išorinis kietasis diskas – pigus ir paprastas sprendimas. „Seagate” ar „WD” 1-2 TB diskai kainuoja apie 50-70 eurų. „Windows” integruota „Failų istorija” funkcija gali automatiškai kopijuoti failus į išorinį diską.
  • Debesų saugykla – „Google Drive” siūlo 15 GB nemokamai, „OneDrive” – 5 GB. Mokamos versijos suteikia daug daugiau vietos. „Backblaze” yra puikus sprendimas neribotam kompiuterio turinio atsarginiam kopijavimui už apie 7 eurus per mėnesį.
  • Svarbu: atsarginė kopija, kuri visą laiką prijungta prie kompiuterio, gali būti užkrėsta kartu su pagrindiniu disku. Todėl išorinį diską prijunkite tik kopijuodami, o po to atjunkite.

Naršymo įpročiai, kurie gali jus apsaugoti arba pakenkti

Antivirusinė programa yra kaip saugos diržas – ji padeda, kai jau kažkas nutiko. Bet geriau iš viso nevažiuoti per raudoną šviesą. Naršymo įpročiai yra ta sritis, kur galite sumažinti riziką dar prieš kenkėjiškai programai bandant patekti į jūsų kompiuterį.

Pirmiausia – naršyklės plėtiniai. uBlock Origin yra nemokamas reklamos blokatorius, kuris ne tik pašalina erzinančias reklamas, bet ir blokuoja kenkėjiškus skelbimus (vadinamąjį „malvertising”). Tai vienas geriausių saugumo sprendimų, kurį galite įdiegti per penkias minutes. HTTPS Everywhere (arba tiesiog įsitikinkite, kad naršyklė pagal numatytuosius nustatymus naudoja HTTPS) užtikrina, kad jūsų ryšys su svetainėmis būtų užšifruotas.

Keletas konkrečių naršymo taisyklių:

  • Niekada neatsisiųskite programų iš atsitiktinių svetainių – naudokite oficialius gamintojų puslapius arba patikimas platformas kaip „Microsoft Store”.
  • Būkite atsargūs su „nemokamais” siūlymais – jei kažkas siūlo mokamą programą nemokamai, dažnai tai reiškia, kad „produktas” esate jūs.
  • Viešuosiuose „Wi-Fi” tinkluose nenaudokite bankininkystės ar kitų jautrių paskyrų be VPN. Nemokamas Proton VPN yra geras pasirinkimas.
  • Patikrinkite failus prieš atidarydami – VirusTotal.com leidžia įkelti failą ir patikrinti jį per daugiau nei 70 antivirusinių variklių vienu metu.

Taip pat verta pagalvoti apie naršyklę. „Firefox” su tinkamais nustatymais yra laikoma viena saugiausių naršyklių privatumo požiūriu. „Chrome” yra greita ir plačiai naudojama, bet renka daug duomenų. „Brave” naršyklė yra pagrįsta „Chromium” varikliu, bet turi integruotą reklamos blokavimą ir papildomą privatumo apsaugą.

Kai kompiuteris jau užkrėstas – ką daryti

Kartais, nepaisant visų atsargumo priemonių, kažkas vis tiek nutinka. Kompiuteris pradeda veikti lėčiau nei įprastai, atsiranda keistų iššokančių langų, naršyklė nukreipia į nežinomas svetaines, arba antivirusinė programa praneša apie aptiktą grėsmę. Nesvarbu, kokia priežastis – svarbu žinoti, ką daryti.

Pirmas žingsnis – atjunkite kompiuterį nuo interneto. Taip sustabdysite galimą duomenų nutekėjimą ir neleissite kenkėjiškai programai gauti naujų instrukcijų iš nusikaltėlių serverių.

Antras žingsnis – paleiskite pilną antivirusinį skenavimą. Jei turite „Malwarebytes”, paleiskite ir jį. Geriausia tai daryti „Saugiuoju režimu” (Safe Mode), nes daugelis kenkėjiškų programų negali veikti šiame režime, todėl jas lengviau aptikti ir pašalinti. Į „Saugųjį režimą” galite patekti perkraunant kompiuterį ir spaudžiant F8 (arba per „Windows” nustatymus).

Trečias žingsnis – pakeiskite slaptažodžius iš kito, neužkrėsto įrenginio. Jei kompiuteris buvo užkrėstas, negalite žinoti, ar jūsų slaptažodžiai nebuvo pavogti.

Jei situacija rimta – kompiuteris visiškai neveikia, failai užšifruoti ar negalite pašalinti grėsmės – kartais vienintelis sprendimas yra visiškas sistemos atstatymas (formatavimas). Tai skamba drastiškai, bet jei turite atsargines kopijas, tai yra greičiausias ir patikimiausias būdas atsikratyti kenkėjiškos programos. Prieš tai verta kreiptis į specialistą arba pasinaudoti „Windows” integruota „Reset this PC” funkcija.

Skaitmeninis saugumas kaip įprotis, o ne projektas

Viena didžiausių klaidų, kurią žmonės daro kibernetinio saugumo srityje – tai traktuoti jį kaip vienkartinį projektą. „Įdiegiau antivirusinę, esu saugus.” Deja, taip neveikia. Kibernetinės grėsmės nuolat keičiasi, atsiranda naujų atakos metodų, o tai, kas buvo saugu prieš metus, šiandien gali būti spraga.

Geriau galvoti apie skaitmeninį saugumą kaip apie higieną – tai kasdieniai maži įpročiai, kurie kartu sudaro stiprią apsaugą. Atnaujinkite programas, kai jos prašo. Nespaudinėkite įtartinų nuorodų. Naudokite slaptažodžių tvarkyklę. Darykite atsargines kopijas reguliariai – ne tada, kai prisimenat, o pagal grafiką.

Jei turite šeimą ar vyresnio amžiaus tėvus, kurie naudojasi kompiuteriais – padėkite jiems nustatyti pagrindinę apsaugą. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai tampa phishing atakų aukomis, nes mažiau susipažinę su skaitmeninėmis apgaulėmis. Paprastas pokalbis ir kelių nustatymų pakeitimas gali apsaugoti juos nuo didelių nemalonumų.

Galiausiai – nebijokite klausti ir mokytis. Kibernetinis saugumas nėra raketų mokslas. Didžioji dalis atakų remiasi tuo, kad žmonės nežino paprastų dalykų arba tiesiog yra per daug užsiėmę, kad juos darytų. Skirkite vieną vakarą, peržiūrėkite šiame straipsnyje išvardintus punktus ir įgyvendinkite bent kelis iš jų. Jūsų skaitmeninis gyvenimas bus žymiai saugesnis – ir tai nereikalauja nei didelių išlaidų, nei techninių žinių.