Kompiuterio aušinimo sistemos valymas – kodėl tai svarbu?

Kai kompiuteris pradeda skundtis

Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų momentą – kompiuteris staiga pradeda ūžti kaip senas dulkių siurblys, sulėtėja, o kartais tiesiog išsijungia be jokio įspėjimo. Dauguma žmonių pirmiausia pagalvoja apie viruso patikrinimą arba naujų komponentų pirkimą. Tačiau realybė dažnai daug paprastesnė ir pigesnė – kompiuterio vidus tiesiog užsikimšęs dulkėmis.

Aušinimo sistemos valymas nėra kažkokia egzotiška procedūra, skirta tik technikams ar entuziastams. Tai elementari priežiūra, panaši į automobilio alyvos keitimą ar oro filtro valymą. Ir vis dėlto statistiškai dauguma namų vartotojų niekada to nedaro – tiesiog todėl, kad nežino, kodėl tai svarbu arba kaip tai padaryti.

Kaip dulkės naikina jūsų kompiuterį iš vidaus

Kompiuterio aušinimo sistema veikia pagal paprastą principą: ventiliatoriai traukia orą iš aplinkos, jis praeina pro radiatorius ir išnešioja šilumą lauk. Skamba paprastai, bet čia ir slypi problema – kartu su oru vidun patenka viskas, kas plūduriuoja ore: dulkės, plaukų skaidulos, augintinių kailis, tekstilės pluošteliai ir dar daugybė mikroskopinių dalelių.

Laikui bėgant šios dalelės kaupiasi ant radiatoriaus lamelelių, ventiliatoriaus mentelių ir ant pačių komponentų. Susidaro savotiškas „antklodės” efektas – šiluma nebegali normaliai išsisklaidyti. Procesorius, vaizdo plokštė ir kiti komponentai pradeda dirbti aukštesnėje temperatūroje nei jiems numatyta.

Štai kas tada vyksta grandinės reakcija:

• Terminis droselinis reguliavimas (throttling) – procesorius automatiškai sumažina savo darbinį dažnį, kad nesudegintų. Kompiuteris sulėtėja, net jei aparatūra teoriškai galėtų dirbti greičiau.
• Ventiliatoriai sukasi greičiau – sistema bando kompensuoti prastą šilumos išsklaidymą didindama oro srautą. Todėl ir tas garsus ūžimas.
• Komponentai sensta greičiau – kiekvienas papildomas 10°C padidina elektronikos senėjimo greitį maždaug dvigubai. Tai ne mitai, o fizikos dėsniai.
• Sistemos nestabilumas – perkaitęs kompiuteris gali savaime išsijungti arba mėlyną ekraną rodyti.

Ir visa tai dėl dulkių, kurias galima išpūsti per 15 minučių.

Kaip dažnai reikia valyti ir nuo ko tai priklauso

Nėra vieno universalaus atsakymo, bet yra geros orientacinės taisyklės. Vidutiniškai rekomenduojama valyti kompiuterį kas 6–12 mėnesių. Tačiau yra aplinkybių, kurios šį intervalą gerokai sutrumpina.

Jei turite augintinių – ypač kačių ar šunų – dulkių kaupimasis vyksta žymiai greičiau. Gyvūnų plaukai turi ypatingą gebėjimą susipinti į tankius kamštelius ant radiatoriaus lamelelių. Tokiu atveju verta tikrinti kompiuterį kas 3–4 mėnesius.

Jei kompiuteris stovi ant grindų – dulkių koncentracija prie grindų yra didesnė nei ant stalo. Bokšteliai, stovintys tiesiai ant kilimo, yra ypač pažeidžiami – kilimas veikia kaip papildomas dulkių šaltinis ir tuo pačiu blokuoja oro įsiurbimą iš apačios.

Jei dirbate ar gyvenate dulkingoje aplinkoje – statybvietės kaimynystė, gamybinės patalpos, intensyviai naudojamos virtuvės – visa tai pagreitina kaupimąsi.

Nešiojamieji kompiuteriai – čia situacija dar sudėtingesnė. Jų aušinimo sistema kompaktiška, kanalai siauri, ir dulkės užkemša juos greičiau. Nešiojamąjį kompiuterį rekomenduojama valyti bent kartą per metus, o intensyviai naudojamą – dažniau.

Ką reikia turėti prieš pradedant

Prieš atsukinėjant varžtus verta pasiruošti. Gerai žinia – nereikia jokių brangių įrankių.

Suspausto oro balionėlis – tai pagrindinis įrankis. Parduodamas elektronikos parduotuvėse, kainuoja apie 5–10 eurų. Leidžia išpūsti dulkes iš sunkiai pasiekiamų vietų. Svarbu: naudojant reikia laikyti balionėlį vertikaliai ir trumpais pūstelėjimais, ne ilgais – kitaip iš balionėlio gali išeiti skystis, kuris gali pakenkti komponentams.

Antistatinė apyrankė arba bent jau įžeminimas – statinė elektra gali sunaikinti komponentus. Prieš liečiant vidų rekomenduojama paliesti metalinį kompiuterio korpusą (kai jis atjungtas nuo tinklo) arba naudoti antistatinę apyrankę. Tai ne paranoja – tai atsargumo priemonė.

Minkštas teptuku ar šepetėlis – naudingas švelnesniems paviršiams, kur suspausto oro nepakanka.

Dulkių siurblys – galima naudoti, bet atsargiai. Geriau juo surinkti dulkes, kurias jau išpūtėte, o ne tiesiogiai siurbti nuo komponentų. Stiprus siurbimas gali sukurti statinę elektros iškrovą.

Termopasta – jei jau atidarote kompiuterį ir procesoriaus temperatūra buvo labai aukšta, verta pagalvoti apie termopastos atnaujinimą. Ji keičiama kas 2–4 metus arba kai temperatūros pradeda augti nepagrįstai.

Žingsnis po žingsnio: kaip tai padaryti teisingai

Pradėkime nuo stacionaraus kompiuterio, nes tai paprasčiausias variantas.

Pirmas žingsnis – išjunkite ir atjunkite. Kompiuteris turi būti visiškai išjungtas ir atjungtas nuo elektros tinklo. Ne miego režime, ne užmigdytas – visiškai išjungtas. Palaukite kelias minutes, kol komponentai atvės.

Antras žingsnis – atidarykite korpusą. Dauguma šiuolaikinių korpusų atidaromi nusukus du varžtus galinėje dalyje ir nustumiant šoninį dangtelį. Jei nesate tikri – ieškokite savo modelio instrukcijos internete.

Trečias žingsnis – apžiūrėkite situaciją. Prieš pradedant pūsti, pažiūrėkite, kur dulkių daugiausiai. Dažniausiai tai būna procesoriaus radiatorius, vaizdo plokštės radiatorius ir maitinimo bloko ventiliatorius.

Ketvirtas žingsnis – pūskite dulkes. Naudodami suspausto oro balionėlį, trumpais pūstelėjimais išpūskite dulkes iš radiatoriaus lamelelių. Laikykite balionėlį maždaug 10–15 cm atstumu. Svarbu: jei ventiliatorius sukasi nuo oro srauto, laikykite jį pirštu – greitas sukimasis be tepimo gali pažeisti guolį.

Penktas žingsnis – surinkite išpūstas dulkes. Dulkių siurbliu arba drėgna šluoste (kuri neliečia komponentų) surinkite dulkes iš korpuso dugno.

Šeštas žingsnis – filtrai. Daugelis šiuolaikinių korpusų turi dulkių filtrus – magnetinius arba plastikinius. Juos išimkite, nuplaukite po vandeniu, leiskite visiškai išdžiūti ir grąžinkite atgal.

Su nešiojamaisiais kompiuteriais situacija sudėtingesnė – daugeliu atveju reikia nuimti apatinį dangtelį. Jei nesijaučiate užtikrintai, geriau kreipkitės į specialistą. Tačiau bent jau išorines ventiliacijos angas galite išpūsti ir patys.

Temperatūros stebėjimas – kaip žinoti, ar viskas gerai

Valymas atliktas – puiku. Bet kaip sužinoti, ar jis padėjo? Čia praverčia nemokamos programos, kurios rodo komponentų temperatūras realiuoju laiku.

HWMonitor arba HWiNFO – nemokamos Windows programos, kurios parodo procesoriaus, vaizdo plokštės, kietojo disko ir kitų komponentų temperatūras. Jas galima atsisiųsti iš oficialių svetainių.

Orientacinės saugios temperatūros:

• Procesorius ramybės būsenoje – 30–50°C. Jei daugiau nei 60°C nieko nedarant, tai signalas.
• Procesorius apkrovos metu – iki 80–85°C yra priimtina, nors geriau mažiau. Virš 90°C – jau problema.
• Vaizdo plokštė apkrovos metu – iki 85°C dažniausiai normalu, priklausomai nuo modelio.
• Kietasis diskas – idealiai 30–45°C. Virš 55°C – verta susirūpinti.

Patarimas: patikrinkite temperatūras prieš valymą ir po jo. Skirtumas dažnai stebina – procesorius gali atvėsti 15–20°C vien po dulkių išpūtimo. Tai labai aiškiai parodo, koks efektyvus šis paprastas veiksmas.

Dažniausios klaidos, kurių geriau vengti

Net ir paprastas valymas gali baigtis blogai, jei elgiamasi neatsargiai. Štai keletas dalykų, kurie nutinka dažniausiai.

Valymas įjungtame kompiuteryje. Tai skamba absurdiškai, bet nutinka. Kai kurie žmonės bando „greitai išpūsti” dulkes pro ventiliacijos angas neišjungę kompiuterio. Tai pavojinga tiek dėl statinės elektros, tiek dėl to, kad dulkės gali patekti į dar jautresnes vietas.

Per stiprus spaudimas ant komponentų. Kondensatoriai, maži rezistoriai ir kiti elementai ant pagrindinės plokštės yra trapūs. Nereikia jų liesti, spausti ar braukyti.

Drėgnas valymas. Vanduo ir elektronika – bloga kombinacija. Jei naudojate drėgną šluostę, ji turi liesti tik korpuso metalines dalis, ne komponentus. Ir visada leiskite visiškai išdžiūti prieš įjungiant.

Termopastos pertepimas. Jei keičiate termopastą, jos reikia labai mažai – maždaug žirnio dydžio lašas procesoriaus centre. Daugiau – ne geriau. Per daug termopastos gali pabloginti šilumos perdavimą ir net patekti ant procesoriaus kontaktų.

Pamirštami filtrai. Žmonės išvalo radiatorius, bet pamiršta dulkių filtrus. Po mėnesio viskas vėl užsikemša, nes filtras nebelaiko dulkių.

Kai valymas nebepadeda – ką daryti toliau

Kartais nutinka taip, kad ir po kruopštaus valymo temperatūros lieka aukštos arba kompiuteris vis tiek ūžia. Tai reiškia, kad problema gilesnė.

Pirmiausia verta pakeisti termopastą. Laikui bėgant ji išdžiūsta ir praranda savo savybes. Tai ypač aktualu kompiuteriams, kurie naudojami daugiau nei 3–4 metus ir kurių termopasta niekada nebuvo keista. Procedūra nėra sudėtinga, bet reikalauja atidumo – reikia atsukti procesoriaus aušintuvą, nuvalyti seną pastą specialiu tirpikliu arba izopropilio alkoholiu ir užtepti naują.

Jei ir tai nepadeda, gali būti, kad ventiliatorius tiesiog susidėvėjo. Ventiliatoriai turi guolius, kurie laikui bėgant dyla. Pakeisti ventiliatorių – nebrangu ir dažnai visiškai atgaivina kompiuterį.

Nešiojamųjų kompiuterių atveju kartais prasminga kreiptis į servisą, nes jų aušinimo sistemos yra kompaktiškesnės ir sudėtingesnės. Profesionalus valymas su termopastos keitimu nešiojamajam kompiuteriui dažniausiai kainuoja 20–50 eurų – tai žymiai mažiau nei naujas kompiuteris ar net naujas procesorius.

Dulkės niekur nedingsta – bet galima su jomis susitvarkyti

Kompiuterio aušinimo sistemos valymas nėra kažkas, ką reikia daryti tik tada, kai viskas jau blogai. Tai profilaktika – kaip dantų valymas ar automobilio techninė apžiūra. Reguliarus, nesudėtingas ir labai efektyvus būdas prailginti kompiuterio gyvenimą ir išlaikyti jo veikimą tokį, koks jis turėtų būti.

Gera žinia ta, kad pradėti labai paprasta. Nusipirkite suspausto oro balionėlį, išjunkite kompiuterį, atidarykite ir pažiūrėkite, kas viduje. Jei pamatysite pilką pūkelių sluoksnį ant radiatoriaus – jau žinote, ką daryti. Jei vidus švarus – puiku, tiesiog užsirašykite datą ir grįžkite prie šio klausimo po pusės metų.

Technologijos brangsta, o priežiūra – ne. Kompiuteris, kuris reguliariai valomas, gali tarnauti kelerius metus ilgiau nei tas, kuris niekada nebuvo atidarytas. Ir tai nėra perdėjimas – tai tiesiog fizika ir elementari logika. Šiluma gadina elektroniką, dulkės kaupia šilumą, o šluostė ir balionėlis suspausto oro sprendžia problemą greičiau, nei užtrunka perskaityti šį straipsnį.