Kaip suprasti, kad jūsų kompiuteryje yra virusų?

Kai kompiuteris pradeda elgtis keistai

Kiekvienas iš mūsų bent kartą yra pajutęs tą nerimą – kompiuteris staiga sulėtėja, ekrane pasirodo kažkokie langai, kurių niekas neatidarė, o antivirusinė programa tyliai dingsta iš sistemos. Gali būti, kad tai tiesiog senas aparatas, kuriam reikia valymo. Bet gali būti ir kas nors rimtesnio.

Virusai, kenkėjiška programinė įranga, šnipinėjimo programos – visa tai skamba kaip kažkas iš filmų apie hakerius, tačiau realybėje tai kasdienė problema, su kuria susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje situacija nėra geresnė – kibernetinių incidentų skaičius kasmet auga, o daugelis žmonių net nenutuokia, kad jų kompiuteryje jau seniai kažkas „gyvena”.

Šiame straipsnyje kalbėsime apie konkrečius požymius, kurie turėtų sukelti įtarimų, ir ką daryti, kai juos pastebite.

Kompiuteris lėtėja be jokios akivaizdžios priežasties

Tai pats dažniausias ir kartu pats klastingiausias požymis. Problema ta, kad kompiuteris gali lėtėti dėl daugybės priežasčių – per mažai vietos diske, pasenusi aparatinė įranga, per daug vienu metu veikiančių programų. Todėl daugelis žmonių tiesiog numoja ranka ir galvoja: „Na, senas kompiuteris, ką padarysi.”

Tačiau yra keletas niuansų, kurie išduoda, kad lėtėjimas nėra natūralus. Jei kompiuteris staiga pradėjo veikti lėčiau nei vakar, nors jūs nieko naujo neįdiegėte ir neįjungėte – tai jau signalas. Kenkėjiška programinė įranga dažnai naudoja procesoriaus ir operatyviosios atminties resursus fone, vykdydama savo „darbus” – siųsdama duomenis, kaldama kriptovaliutą ar dalyvaudama DDoS atakose.

Ką daryti: Atidarykite užduočių tvarkytuvę (Windows sistemoje spauskite Ctrl + Shift + Esc). Pažiūrėkite, kurie procesai naudoja daugiausiai procesoriaus galios ir atminties. Jei matote kažkokį procesą, kurio pavadinimo neatpažįstate, o jis „ryja” 80-90% procesoriaus – tai labai blogas ženklas. Galite internete paieškoti to proceso pavadinimo ir sužinoti, kas tai per programa.

Naršyklė elgiasi taip, lyg ją valdytų kažkas kitas

Naršyklė – tai vienas iš pirmųjų taikiniu tampančių komponentų. Ir čia požymiai paprastai būna labai akivaizdūs, jei tik žinote, ko ieškoti.

Pirmiausia – pagrindinis puslapis. Jei atidarote naršyklę ir vietoj savo įprastinio Google ar bet kurio kito puslapio matote kažkokią niekam nežinomą paieškos sistemą – vadinasi, kažkas pakeitė jūsų nustatymus. Dažniausiai tai daro vadinamieji „browser hijackers” – programos, kurios perima naršyklės valdymą ir nukreipia jus į reklamines svetaines, iš kurių jų kūrėjai uždirba pinigus.

Antra – plėtiniai. Atidarykite savo naršyklės plėtinių sąrašą ir peržiūrėkite, ar visi jie jums pažįstami. Kenkėjiška programinė įranga labai mėgsta slėptis po naršyklės plėtiniais – jie gali stebėti, ką rašote, kokias svetaines lankote, ir net perimti jūsų slaptažodžius.

Trečia – iššokantys langai. Jei naršydami nuolat matote reklaminius langus, net ir tose svetainėse, kur jų niekada nebuvo, arba jei ekrane pasirodo perspėjimai tipo „Jūsų kompiuteris užkrėstas! Skambinkite šiuo numeriu” – tai klasikinis adware arba scareware požymis. Beje, tie telefono numeriai, kuriuos siūlo tokios „perspėjančios” žinutės, dažniausiai priklauso sukčiams, kurie bandys išvilioti pinigus arba prieigą prie jūsų kompiuterio.

Praktinis patarimas: Chrome naršyklėje eikite į Nustatymai → Plėtiniai ir peržiūrėkite sąrašą. Bet kokį plėtinį, kurio neprisimenate įdiegę arba kurio pavadinimas jums nieko nesako – drąsiai šalinkite. Taip pat patikrinkite, ar nepasikeitė jūsų pagrindinis puslapis ir paieškos sistema.

Antivirusinė programa dingo arba neveikia

Tai vienas iš labiausiai nerimą keliančių požymių. Pažangesnė kenkėjiška programinė įranga žino, kad antivirusinė programa yra jos priešas, todėl pirmiausia bando ją išjungti arba visai pašalinti.

Jei pastebite, kad jūsų antivirusinė programa staiga nustojo veikti, jos ikona dingo iš sistemos dėklo, arba ji nebegali atnaujinti duomenų bazių – tai rimtas signalas. Tas pats pasakytina apie Windows Defender ir ugniasienę. Jei bandote juos įjungti ir sistema sako, kad tai neįmanoma, arba jie įsijungia ir iš karto vėl išsijungia – kažkas aktyviai trukdo jiems veikti.

Kita versija – antivirusinė programa veikia, bet negali atlikti nuskaitymo. Arba nuskaitymas prasideda ir staiga nutrūksta. Arba programa randa kažką įtartino, bet negali to pašalinti. Visa tai rodo, kad kenkėjiška programa aktyviai ginasi.

Ką daryti šiuo atveju: Pirmiausia pabandykite paleisti kompiuterį saugiu režimu (Safe Mode). Windows sistemoje tai galima padaryti paspaudus F8 paleidimo metu arba per sistemos nustatymus. Saugiame režime dauguma kenkėjiškų programų neveikia, todėl antivirusinė programa gali jas aptikti ir pašalinti. Taip pat galite naudoti atskirą nuskaitymo įrankį, pavyzdžiui, Malwarebytes, kuris veikia nepriklausomai nuo pagrindinės antivirusinės programos.

Failai keičiasi, dingsta arba atsiranda patys savaime

Šis požymis dažnai pastebimas per vėlai – kai žala jau padaryta. Tačiau jei esate atidus, galite tai pastebėti anksti.

Ransomware – tai šiuo metu viena pavojingiausių kenkėjiškų programų rūšių. Ji užšifruoja visus jūsų failus ir reikalauja išpirkos už jų atrakinimą. Pirmieji požymiai – failai pradeda keisti plėtinius (pavyzdžiui, jūsų nuotrauka „atostogos.jpg” tampa „atostogos.jpg.locked” arba kažkokiu kitu keisту plėtiniu), o atidarant juos gaunate klaidos pranešimą. Taip pat gali atsirasti tekstiniai failai su pavadinimais tipo „READ_ME.txt” arba „HOW_TO_DECRYPT.html”, kuriuose išdėstytos išpirkos mokėjimo instrukcijos.

Kita situacija – failai tiesiog dingsta. Tai gali būti spyware arba kita kenkėjiška programa, kuri valo pėdsakus arba tiesiog gadina sistemą. Taip pat gali atsirasti failai, kurių jūs nekūrėte – dažniausiai paslėpti arba su keistais pavadinimais.

Svarbus patarimas: Reguliariai darykite atsargines failų kopijas. Tai geriausias apsaugos nuo ransomware būdas. Naudokite išorinį kietąjį diską arba debesų saugyklą (Google Drive, OneDrive ir pan.). Jei jūsų failai bus užšifruoti, galėsite juos atkurti iš kopijos, nesumokėję išpirkos. Ir niekada nemokėkite išpirkos – tai ne tik negrąžina failų garantuotai, bet ir finansuoja nusikaltėlius.

Interneto ryšys naudojamas tada, kai jūs nieko nedarote

Ar pastebėjote, kad jūsų maršrutizatoriaus lemputės mirksi aktyviai net tada, kai jūs nesinaudojate internetu? Arba kad interneto greitis staiga labai sumažėjo be jokios akivaizdžios priežasties? Tai gali reikšti, kad kažkas fone siunčia arba gauna duomenis.

Daugelis kenkėjiškų programų veikia kaip vadinamieji „botai” – jos paverčia jūsų kompiuterį dalimi didesnio tinklo, kuris naudojamas įvairiems neteisėtiems tikslams. Jūsų kompiuteris gali siųsti šlamšto laiškus, dalyvauti atakose prieš kitas sistemas arba tiesiog perduoti jūsų asmeninius duomenis kibernetiniams nusikaltėliams.

Taip pat atkreipkite dėmesį į savo el. pašto dėžutę. Jei žmonės jums praneša, kad gavo keistus laiškus iš jūsų adreso, kurių jūs nesiuntėte – tai labai blogas ženklas. Gali būti, kad jūsų el. pašto paskyra buvo perimta, arba kenkėjiška programa siunčia laiškus jūsų vardu.

Kaip patikrinti: Windows sistemoje atidarykite komandų eilutę (cmd) ir įveskite komandą netstat -b. Ji parodys, kurios programos šiuo metu naudoja interneto ryšį. Jei matote kažkokias neatpažįstamas programas, kurios jungiasi prie interneto – verta tai ištirti. Taip pat galite naudoti tokias programas kaip GlassWire, kuri vizualiai parodo visą tinklo aktyvumą.

Kompiuteris pats savaime paleidžiamas iš naujo arba išsijungia

Spontaniški perkraunimai ir išsijungimai gali turėti daug priežasčių – perkaitimas, aparatinės įrangos problemos, sistemos klaidos. Tačiau jei tai vyksta reguliariai ir be jokio įspėjimo, verta apsvarstyti ir kenkėjiškos programos galimybę.

Kai kurios kenkėjiškos programos perkrauna sistemą, kad įdiegtų savo komponentus arba pritaikytų sistemos pakeitimus. Kitos tai daro, kad apsunkintų savo aptikimą – perkraunant sistemą išvalomos kai kurios laikinosios atminties sritys, kuriose galėtų likti pėdsakų.

Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kas vyksta po perkrovimo. Jei po kiekvieno perkrovimo atsiranda nauji neatpažįstami procesai arba programos, kurios automatiškai paleidžiasi – tai labai aiškus ženklas, kad kažkas manipuliuoja jūsų sistema.

Patikrinkite automatinio paleidimo programų sąrašą. Windows sistemoje tai galima padaryti per užduočių tvarkytuvę, skiltį „Paleistis” (Startup). Jei matote programas, kurių neatpažįstate – išjunkite jas ir patikrinkite, ar tai nepaveikia normalaus sistemos veikimo.

Paskyros ir slaptažodžiai – kai kažkas prisijungia be jūsų žinios

Tai galbūt pats pavojingiausias požymis, nes jis reiškia, kad jūsų asmeniniai duomenys jau gali būti kompromituoti. Jei gaunate pranešimus apie prisijungimą prie jūsų paskyrų iš nežinomų vietų arba įrenginių, jei jūsų socialinių tinklų paskyrose atsiranda įrašų, kurių jūs nedarėte, arba jei jūsų draugai gauna keistus pranešimus iš jūsų – tai rimti ženklai.

Keylogger – tai kenkėjiška programa, kuri įrašo viską, ką rašote klaviatūra. Tai reiškia, kad ji gali perimti jūsų slaptažodžius, banko duomenis, privačius pokalbius. Ši programa dažniausiai veikia visiškai tyliai ir nepastebimai.

Ką daryti nedelsiant:

• Pakeiskite visus svarbius slaptažodžius – el. paštą, banką, socialinius tinklus. Tai darykite iš kito, neužkrėsto įrenginio.
• Įjunkite dviejų faktorių autentifikavimą visur, kur tai įmanoma.
• Patikrinkite savo banko išrašus dėl neleistinų operacijų.
• Jei įtariate, kad buvo perimti banko duomenys – nedelsdami susisiekite su savo banku.

Kai jau žinote, kad problema egzistuoja – ką daryti toliau

Gerai, tarkime, pastebėjote kelis iš šių požymių ir esate gana tikri, kad kažkas negerai. Pirmiausia – nesipaniekuokite. Situacija dažniausiai yra išsprendžiama, ypač jei reaguojate laiku.

Pirmasis žingsnis – atjunkite kompiuterį nuo interneto. Taip sustabdysite duomenų perdavimą ir apsaugosite kitus įrenginius jūsų tinkle. Jei naudojate Wi-Fi – tiesiog išjunkite jį. Jei kabelį – ištraukite jį.

Antrasis žingsnis – paleiskite pilną sistemos nuskaitymo procedūrą. Jei jūsų antivirusinė programa veikia – naudokite ją. Jei ne – atsisiųskite Malwarebytes (yra nemokama versija) iš kito įrenginio, perkelkite į USB laikmena ir įdiekite. Ši programa yra labai gera aptinkant kenkėjišką programinę įrangą, kurią praleidžia įprastos antivirusinės programos.

Trečiasis žingsnis – jei nuskaitymas nepadeda arba problema yra labai rimta, gali tekti iš naujo įdiegti operacinę sistemą. Tai skamba baisiai, bet kartais tai vienintelis tikras sprendimas. Prieš tai, žinoma, padarykite svarbių failų atsarginę kopiją – bet tik failų, ne programų, nes programos gali nešti kenkėjišką kodą.

Ir paskutinis, bet labai svarbus dalykas – prevencija. Reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą ir programas, nenaudokite piratinės programinės įrangos (ji yra vienas pagrindinių kenkėjiškų programų šaltinių), nespauskite įtartinų nuorodų el. laiškuose, nesiųskite programų iš nepatikimų šaltinių ir naudokite stiprius, unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai. Tai ne raketų mokslas, bet šie paprasti įpročiai apsaugo nuo didžiosios dalies grėsmių.

Kibernetinis saugumas – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinis procesas. Kompiuteris yra kaip automobilis: jei juo rūpinsitės, jis tarnaus ilgai ir patikimai. Jei ignoruosite perspėjamuosius ženklus – anksčiau ar vėliau sulauksite nemalonių staigmenų.