Kai vakarai ima ilgėti, Vilnius prisipildo muzikos. Lapkričio 15–gruodžio 3 dienomis sostinėje vyks XIV tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis, kviečiantis vilniečius ir miesto svečius į dvyliką klasikinės, šiuolaikinės muzikos ir džiazo renginių. Festivalis pavadintas lietuvių dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu.
Festivalio programoje – išskirtiniai Lietuvos ir užsienio atlikėjai. Vilniuje pirmą kartą koncertuos fortepijono legenda Cyprien Katsaris (Prancūzija/Kipras), taip pat pasirodys akordeono virtuozas Martynas Levickis, ansamblis NIKO ir Gediminas Gelgotas, arfininkės Aistė Baliunytė, Giedra Julija Tutkutė ir Liucilė Vilimaitė.
Džiazo gerbėjų laukia saksofonininko Petro Vyšniausko, kontrabosininko Christian Ramond ir perkusininko Klaus Kugel koncertas. Festivalio programoje išvysite ir Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, diriguojamą Modesto Pitrėno kartu su „Duo Andersson“, italų pianistų Alessandros Ammara ir Roberto Prosseda duetą bei styginių kvartetą „Mettis“.
Festivalį užbaigs garsusis prancūzų pianistas Roger Muraro, atliksiantis monumentalųjį retai koncertų salėje pilna apimtimi skambantį Olivier Messiaeno ciklą „Paukščių katalogas“. „Paukščių katalogas“ – solo fortepijonui skirtas ciklas, paremtas užrašytomis paukščių giesmėmis; kiekvienas jo kūrinys susijęs su tam tikra paukščių rūšimi ir jos gyvenamąja aplinka.
Koncertai vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus rotušėje, Šv. Kotrynos bažnyčioje ir Vilniaus paveikslų galerijoje. Šie koncertų erdvių adresai ir miesto kultūros renginių informacija skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje.
Kviečiame atrasti skirtingus muzikos pasaulius ir rudenį Vilniuje pasitikti su M. K. Čiurlionio muzikos festivaliu.
Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Informacinis rėmėjas – LRT.
Plačiau – http://www.ciurlionisfestival.com
Mindaugas PetrauskasMindaugas Petrauskas – jauniausios kartos Vilniaus kultūros žurnalistas, rašantis apie miesto sceną: koncertų erdves, gatvės meną, nepriklausomus teatrus ir naktinį gyvenimą. Jį domina, kur ir kaip Vilniuje gimsta nauja kultūra, dažnai dar prieš tai, kai apie ją sužino didieji leidiniai.Istorija:Mindaugas gimė 1994 m. Vilniuje, Pašilaičiuose, tuo metu dar tik augančiame rajone, kur, jo žodžiais, „nebuvo nieko, išskyrus laukus ir naujus namus“. Paauglystėje su draugais grojo pankroko grupėje, repetuodavo garaže ir koncertuodavo mažuose klubuose, kurių dauguma jau seniai uždaryti. Grupė iširo, bet liko įprotis fotografuoti ir aprašinėti kiekvieną koncertą, į kurį nueidavo.Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją, o studijų metais pradėjo leisti internetinį naujienlaiškį apie Vilniaus alternatyviąją sceną. Iš pradžių jį prenumeravo keliasdešimt draugų, vėliau – keli tūkstančiai skaitytojų. Naujienlaiškį pastebėjo kultūros portalas, pasiūlęs Mindaugui rašyti reguliariai.Šiandien jis rašo kultūros leidiniams, veda pokalbių ciklą su jaunais Vilniaus menininkais ir vis dar leidžia savo naujienlaiškį. Jo tekstai išsiskiria tuo, kad jis rašo ne tik apie renginius, bet ir apie erdves: kas nutinka buvusiems fabrikams, kodėl uždaromi klubai, kaip gentrifikacija išstumia menininkų dirbtuves iš Naujamiesčio ir Šnipiškių. Čia jo temos kartais susikerta su Monikos Kazlauskaitės tekstais, ir jie ne kartą rašė kartu.Temos, kurioms jis ištikimas:nepriklausoma muzikos, teatro ir vizualiųjų menų scena
industrinės erdvės, virtusios kultūros centrais
gatvės menas ir miesto viešųjų erdvių naudojimas
naktinis Vilniaus gyvenimas ir jo reguliavimasAsmeniškai: Mindaugas gyvena Šnipiškėse, nuomojasi butą su dviem draugais muzikantais, turi daugiau nei tūkstančio vinilinių plokštelių kolekciją ir kiekvieną penktadienį stengiasi nueiti į bent vieną koncertą, kuriame dar nėra buvęs.
