2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Smuikininkė Leila Josefowicz spalio 22 d. koncertuos Vilniuje: kartu su Lietuvos kameriniu orkestru Filharmonijoje

Smuikininkė Leila Josefowicz spalio 22 d. koncertuos Vilniuje: kartu su Lietuvos kameriniu orkestru Filharmonijoje
Asociatyvi nuotrauka „Smuikininkė Leila Josefowicz spalio 22 d. koncertuos Vilniuje: kartu su Lietuvos kameriniu orkestru Filharmonijoje“ (CHUTTERSNAP / Unsplash)

Į Vilnių jau atvyko pasaulinė smuiko virtuozė Leila Josefowicz. Rytoj, spalio 22 d. smuiko „diva“ pasirodys Lietuvos kamerinio orkestro koncerte Nacionalinėje filharmonijoje. Dėl išskirtinio virtuoziškumo, ekspresyvumo ir atsidavimo muzikai pasaulinį pripažinimą pelniusi Kanados ir JAV atlikėja laikoma viena ryškiausių šių laikų muzikos ambasadorių pasaulyje, o kūrinius jai dedikavo patys žymiausi šių laikų kompozitoriai – Johnas Adamsas, Esa-Pekka Salonenas, Luca Francesconi, Colinas Matthewsas ir kiti iškilūs kūrėjai. Koncertui diriguos žymus amerikiečių dirigentas Jonathanas Stockhammeris, garsėjantis gebėjimu itin meistriškai ir įtaigiai interpretuoti tiek klasikos kūrinius, tiek šiuolaikinę muziką. Kamerinis orkestras sudėtimi mažesnis už simfoninį, todėl jo skambesys paprastai skaidresnis, o atskirų instrumentų partijos geriau girdimos.

„Jos virtuoziškumas yra nepaprastas, tačiau dar labiau stulbina jos išraiškos galia“, tiek puikią Leilos Josefowicz techniką, tiek įtaigų artistiškumą pabrėžė „Los Angeles Times“. Smuikininkės kelias į pasaulio scenas prasidėjo itin anksti. Ji buvo laikoma vunderkindu, mokytis griežti smuiku pradėjo būdama vos trejų, o sulaukusi trylikos įstojo į prestižinį „Curtis“ muzikos institutą Filadelfijoje. Šešiolikos Leila debiutavo Niujorko „Carnegie Hall“ scenoje su legendiniu orkestru „Academy of St Martin in the Fields“ ir seru Neville'iu Marrineriu, o po to iškart pasirašė pirmąją išskirtinę įrašų sutartį su „Philips Classics“ ir pradėjo tarptautinę karjerą.

Šiandien Leila Josefowicz yra garsiausiose pasaulio koncertų salėse ir žymiausiuose festivaliuose geidžiama smuikininkė, koncertuojanti su aukščiausio lygio Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos orkestrais. Ji nuolat kviečiama pasirodyti su Berlyno filharmonijos, Karališkuoju „Concertgebouw“, Ciuricho „Tonhalle“, Berlyno „Konzerthaus“, Leipcigo „Gewandhaus“, Londono, Drezdeno, Oslo, Helsinkio, Elbės filharmonijų orkestrais, Niujorko filharmonijos, Čikagos simfoniniu, Los Andželo filharmonijos, San Francisko simfoniniu orkestru ir kitais prestižiniais kolektyvais. Atlikėja bendradarbiauja su ryškiausiais šių dienų dirigentais – Esa-Pekka Salonenu, Paavo Järvi, Susanna Mälkki, Louisu Langrée, Hannu Lintu, Johnu Storgårdsu, Matthiasu Pintscheriu, Cristianu Măcelaru, Thomasu Søndergårdu, Dalia Stasevska bei su pačiu Johnu Adamsu.

Itin turiningas smuiko virtuozei buvo ir 2025–2026 m. sezonas: ji atliko Jüri Reinvere Koncerto smuikui, arfai ir orkestrui pasaulinę premjerą su Franzo Welser-Mösto diriguojamu Klivlando orkestru, koncertavo su Niujorko filharmonijos, Filadelfijos, Pitsburgo, Minesotos, Honkongo filharmonijos, Ciuricho „Tonhalle“, Varšuvos filharmonijos orkestrais, Berlyno radijo simfoniniu orkestru bei kitais garsiais kolektyvais.

Greta klasikos šedevrų svarbią vietą smuikininkės veikloje užima ir dabarties muzika. L. Josefowicz aistringai populiarina įspūdingus šių laikų kūrinius, nuolat juos įtraukdama į savo kūrybiškas programas, kas jai pelnė išskirtinę reputaciją kaip vienos ryškiausių dabarties muzikos smuikui interpretuotojų. Jai kūrinius specialiai rašė ir dedikavo tokie kompozitoriai kaip Johnas Adamsas, Esa-Pekka Salonenas, Thomas Adès, Luca Francesconi, Colinas Matthewsas ir kt. Smuiko virtuozės repertuare puikuojasi ir didieji klasikos šedevrai: J. Brahmso, L. van Beethoveno, F. Mendelssohno, A. Dvořáko, J. Sibelijaus, M. Brucho, B. Bartóko, A. Bergo koncertai smuikui, J. S. Bacho sonatos ir partitos smuikui solo, virtuoziškieji N. Paganini ir H. Wieniawskio kūriniai. Kūrinio dedikavimas reiškia, kad kompozitorius jį skiria konkrečiam atlikėjui, dažnai rašydamas turėdamas omenyje to atlikėjo galimybes.

Įspūdinga ir koncerto dirigento Jonathano Stockhammerio karjera. Charizmatiškas ir publiką kerintis dirigentas savo interpretaciniu jautrumu bei teatrine nuojauta praturtina kiekvieną kūrinį, kurio imasi. Plačiu kūrybiniu akiračiu pasižymintis ir tarptautinį pripažinimą pelnęs batutos meistras nuolat kviečiamas diriguoti Londono simfoniniam, Hamburgo Elbės filharmonijos, Oslo filharmonijos, Drezdeno „Staatskapelle“, Čekijos filharmonijos, Prancūzijos nacionaliniam, „Yiomiuri Nippon“ simfoniniam, Tokijo metropoliteno simfoniniam, Seulo filharmonijos, Sidnėjaus simfoniniam orkestrui ir kitiems garsiems kolektyvams. Jis taip pat yra laukiamas svarbiausiuose Europos festivaliuose – Zalcburge, Liucernoje, Venecijos bienalėje, „Wien Modern“ ir kt.

Pasaulinės smuiko žvaigždės Leilos Josefowitz pasirodymas Vilniuje – spalio 22 d. Lietuvos kamerinio orkestro ir dirigento Jonathano Stockhammerio koncerte Nacionalinėje filharmonijoje. Bilietus platina „kakava.lt“. Festivalį „Gaida“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė.

Gaida – kasmetinis šiuolaikinės muzikos festivalis Vilniuje. Koncertų informaciją galima rasti Lietuvos nacionalinės filharmonijos svetainėje, o kultūros projektų finansavimą skirsto Lietuvos kultūros taryba.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.