2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Ledo skulptūra „Aš tirpstu“ LITEXPO parodoje: spalio 17 d. įėjimas nemokamas

Ledo skulptūra „Aš tirpstu“ LITEXPO parodoje: spalio 17 d. įėjimas nemokamas
Asociatyvi nuotrauka „Ledo skulptūra „Aš tirpstu“ LITEXPO parodoje: spalio 17 d. įėjimas nemokamas“ (Asif Ali / Unsplash)

Spalio 17 d. LITEXPO parodoje „Stay Healthy Vilnius 2026“ Lietuvos vartotojų institutas pristatys ledo instaliaciją „Aš tirpstu“. Tai beveik dviejų metrų aukščio žmogaus figūra, kurios viduje ir lediniame pagrinde įšaldyti maisto produktai. Šalia skulptūros lankytojų lauks interaktyvūs žaidimai, padėsiantys geriau atpažinti sveikatos rizikos veiksnius.

Kasdienybė, kurioje nepastebime svarbiausių dalykų

Kasdieniai įpročiai ilgainiui gali turėti didelę reikšmę mūsų sveikatai. Tačiau jų poveikis ne visuomet išryškėja iš karto.

Pasaulio sveikatos organizacija nesveiką mitybą, nepakankamą fizinį aktyvumą, tabako vartojimą ir žalingą alkoholio vartojimą įvardija kaip pagrindinius lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius. Šių ligų rizika gali formuotis ilgus metus, gerokai anksčiau, nei žmogus išgirsta diagnozę. Lėtinės neinfekcinės ligos – tai ilgai trunkančios ligos, kuriomis neužsikrečiama nuo kito žmogaus, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, onkologinės ar lėtinės kvėpavimo takų ligos.

Informacija apie sveikatą dažniausiai pateikiama rekomendacijomis, perspėjimais ir statistiniais duomenimis. Tačiau net ir svarbūs faktai ne visada patraukia dėmesį, ypač kai jų apibūdinamos pasekmės atrodo tolimos.

Kodėl pasirinktas ledas?

Ledo skulptūra „Aš tirpstu“ nevaizduoja konkrečios ligos ar jos pasekmių. Jos idėja grindžiama visiems pažįstamu, tačiau ne visada pastebimu procesu – pamažu tirpstančiu ledu. Tai sveikatos pokyčių, kurie gali vykti metų metus, žmogui dar nejaučiant jokių simptomų, metafora. Skulptūra primena, kad gera savijauta šiandien dar nereiškia, jog mūsų įpročiai neturi ilgalaikio poveikio sveikatai.

Figūroje įšaldyti maisto produktai atkreipia dėmesį į mitybą, tačiau instaliacijos mintis platesnė – ji skatina susimąstyti, kaip galime rūpintis savo sveikata dar nepasireiškus pirmiesiems ligos požymiams.

„Norime, kad ši skulptūra bent akimirkai sustabdytų skubančius parodos lankytojus ir paskatintų susimąstyti. Užuot perspėję apie ligas, siekiame sudominti netikėtu reginiu ir paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai dar tada, kai nėra jokios diagnozės“, – sako Lietuvos vartotojų instituto vadovė dr. Zita Čeponytė.

Sveikatos rizikos – ne tik teorija

Greta instaliacijos Lietuvos vartotojų institutas pristatys interaktyvius žaidimus, kuriuose lankytojai galės išbandyti savo žinias, taiklumą ir sumanumą.

Žaidimai bus susiję su pagrindiniais lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniais. Juose susijungs žinios, sprendimai ir azartas, o dalyviai galės ne tik išgirsti apie sveikatai svarbius veiksnius, bet ir patys įsitraukti į užduotis.

Apie profilaktinius sveikatos patikrinimus ir prevencines programas galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo, o bendrą informaciją apie sveikatos politiką skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.

Instaliaciją „Aš tirpstu“ ir interaktyvias veiklas bus galima aplankyti spalio 17 d., nuo 10 iki 16 val., parodoje „Stay Healthy Vilnius 2026“, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, Vilniuje. Įėjimas nemokamas.

Lietuvos vartotojų institutas ledo instaliaciją „Aš tirpstu“ ir interaktyvius žaidimus pristatys įgyvendindamas tarptautinį projektą „Preventia“, skirtą lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai ir visuomenės informavimui.

Apie Lietuvos vartotojų institutą

Lietuvos vartotojų institutas – nevyriausybinė vartotojų organizacija, vykdanti vartotojų švietimo ir tyrimų iniciatyvas.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.