Trumpas pasirašė sutartį su Putinu dėl dyzelino eksporto į JAV. Pasirašo tuo pačiu metu, kai Putinas vykdo brutalų terorą prieš Ukrainos civilius. Taip atsitinka, kai valstybė paverčiama asmeniniu UAB-u. Tuo pat metu, lyg koks Irano ajatola, Šiaurės Korėjos ar Afganistano diktatorius, Trumpas ruošiasi viešai sušaudyti teroristą, nužudžiusį 13 JAV karių karinėje bazėje.
Žinote, kaip atsiranda rudasis ir raudonasis fašizmas? Kai padorumas ir moralė išmetami už žmogiškumo borto… ramiai stebint tiems patiems „padoriems“ žmonėms. Reaguodamas į šį amoralų sandorį ir Kremliaus banditų terorą prieš civilius, kviečiu jus į 196-ąjį Pirmadienio mitingą Ukrainai remti. Slava Ukraini! „Slava Ukraini“ lietuviškai reiškia „Šlovė Ukrainai“; įprastas atsakymas – „Herojam slava“, tai yra „Šlovė didvyriams“.
Tiesioginė transliacija FB paskyroje Arkadijus Vinokuras. Kiekvieną mitingą žiūri nuo 2 000 iki 7000 žmonių. Dar apie 30 000 gauna informaciją kas savaitę vien mano FB paskyroje. Praėjusį 195-ą mitingą stebėjo ir mitingo nuotraukas žiūrėjo kartu paėmus 7500 žmonių. Prisijunkite prie mūsų – gyvai aikštėje arba kartu su tūkstančiais stebėtojų internete!
Katedros aikštė yra Vilniaus senamiesčio erdvė prie Arkikatedros bazilikos ir Varpinės, kur stovi Gedimino paminklas. Ji dažnai renkamasi susibūrimams, o į ją patogu atvykti pėsčiomis nuo Gedimino prospekto.
Mitingo dalyviai:
Svitlana Nimec– Visuomeninės organizacijos „Ištikimi amžinai“ pirmininkė, savanorė ir Piriatyno krašto savanorių judėjimo koordinatorė. Telefonu.
Emilis Zingeris – savanoris.
Valdas Bartkevičius – ZSUm karys -savanoris. Pparamos Ukrainai fondo „Mažasis konvojus“ vadovas. ZSU – Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Zinčenko Olha (Olga) – vokalistė, tarptautinių konkursų laureatė, Kijevas . Gyvai, dainuos.
Mitingą veda:
Arkadijus Vinokuras
Vertėjas: Ivan Khoruznij
Koordinatorė: Auksė Dransard.
Fotografas: Nail Garejev.
Transliacija internetu
Kateryna Okhotnik – žurnalistė, Kijevo 44.ua ir Dnipro 056.ua regioninių žinių portalų vadovė
Monika KazlauskaitėMonika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai)
sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai
miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai
viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.
