2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Šaltibarščių festivalis Vilniuje pateko į „City Nation Place“ finalą dviejose kategorijose

Šaltibarščių festivalis Vilniuje pateko į „City Nation Place“ finalą dviejose kategorijose
Asociatyvi nuotrauka „Šaltibarščių festivalis Vilniuje pateko į „City Nation Place“ finalą dviejose kategorijose“ (Anat Landa / Pexels)

Tvarus ryšys su gamta ir masinis miesto bendruomenės įtraukimas – dvi lietuviškos sėkmės istorijos pelnė tarptautinės ekspertų bendruomenės pripažinimą. Pasauliniuose vietovės rinkodaros ir įvaizdžio apdovanojimuose „City Nation Place Awards 2026“ tarp finalininkų gretų šiemet rikiuojasi net du Lietuvos projektai: „EXPO 2025“ parodoje gimusi iniciatyva „Kizuna Forest“ bei visą Vilnių šaltibarščių karštine užkrėtęs festivalis „Vilnius Pink Soup Fest“.

Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos bei Latvijos investicijų ir plėtros agentūros (LIAA) projektas „From Osaka to the Baltics: Turning virtual trees into living forests“ („Kizuna Forest“) nominuotas „Best Communication Strategy | Place Brand“ kategorijoje, o „Go Vilnius“ organizuojamas „Vilnius Pink Soup Fest“ – dviejose kategorijose: „Best Citizen Engagement“ ir „Best Placemaking Initiative“.

Virtuali idėja tapo tikru mišku

Vyriausybės kanceliarijos ir LIAA iniciatyva „Kizuna Forest“ gimė 2025 m. Osakoje vykusioje pasaulinėje parodoje „EXPO 2025“. Baltijos paviljono lankytojai galėjo virtualiai pasodinti medį Lietuvoje arba Latvijoje, o jų pasirinkimas buvo susietas su realiu miško sodinimu.

Prie iniciatyvos įgyvendinimo Lietuvoje prisidėjo Valstybinių miškų urėdija, Latvijoje – AS „Latvijas valsts meži“. Viena svarbiausių projekto vietų Lietuvoje tapo Joniškio rajonas, Latvijoje – Tervetė. Per visą parodos laikotarpį virtualiai pasodinta beveik pusė milijono medžių, o iki spalio pabaigos Lietuvoje ir Latvijoje realiai bus pasodinta daugiau kaip 420 tūkst. medžių.

Vyriausybės komunikacijos departamento direktorius Marius Gurskas pažymi, kad projektas neapsiribojo komunikacine kampanija ar vienkartine patirtimi tarptautinėje parodoje: virtualus veiksmas buvo paverstas realiu rezultatu – augančiu mišku, kuris išliks ištisus dešimtmečius.

„Manau, tai yra labai prasmingos komunikacijos pavyzdys: žmonės ne tik išgirdo apie Lietuvą, bet ir savo veiksmu galėjo prisidėti prie konkretaus, gamtai naudingo, ilgalaikę vertę kuriančio rezultato. Kiekvienas, virtualiai sodinęs medį, turi ir galimybę atvykti į Lietuvą ir jį surasti. Taip kuriamas asmeninis ryšys, patirtis, o tai yra stipriausias poveikis, stipri emocija, formuojanti teigiamą šalies įvaizdį“, – sako M. Gurskas.

Nuo vietinės iniciatyvos iki tarptautinio festivalio

Kitas „City Nation Place Awards 2026“ finalininkas – projektas „Vilnius Pink Soup Fest“ – per kelerius metus iš vietinės iniciatyvos išaugo į tarptautinį miesto renginį. 2026 m. rožinis skaniausio vasaros patiekalo festivalis pritraukė beveik 180 tūkst. lankytojų, iš kurių beveik 35 tūkst. buvo svečiai iš užsienio šalių. Prie festivalio šiemet prisijungė daugiau kaip 330 Vilniaus vietų – restoranų, kultūros, verslo ir kitų organizacijų.

Per ketverius metus Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ organizuojamas festivalis nuo 15 tūkst. dalyvių pirmaisiais metais išaugo daugiau nei dešimt kartų. Kitąmet laukia jau jubiliejinis penktasis „Vilnius Pink Soup Fest“. Daugiau informacijos apie miesto renginius ir lankytinas vietas skelbiama turizmo portale govilnius.lt.

„Šaltibarščiai yra ne tik nacionalinis mūsų patiekalas, bet ir Vilniaus charakterį puikiai atspindintis simbolis: spalvingas, netikėtas, atviras ir kviečiantis būti kartu. Džiaugiamės, kad festivalis įtraukia vis daugiau miesto žmonių, organizacijų ir svečių iš užsienio, o nominacijos dviejose kategorijose rodo, kad toks bendruomeniškas miesto kūrimas yra pastebimas ir tarptautiniu mastu“, – sako Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Girdzijauskaitė.

Apdovanojimuose festivalis nominuotas ne vien už sugebėjimą įtraukti visuomenę bei verslą, bet ir už unikalią vietokūros (angl. placemaking) idėją, kai visas miestas – nuo transporto ir oro uosto iki kavinaičių ir viešųjų erdvių – kelioms dienoms tampa vientisa patirtimi.

Vietokūra – miesto planavimo ir bendruomeninio kūrimo praktika, kai viešosios erdvės pritaikomos žmonių poreikiams: renginiais, įrengimais ar laikinais sprendimais jos paverčiamos traukos vietomis, o tai stiprina gyventojų ryšį su miestu ir didina jo patrauklumą svečiams.

„City Nation Place Awards“ – tarptautiniai apdovanojimai, skirti miestų, regionų ir valstybių įvaizdžio, rinkodaros, komunikacijos, piliečių įsitraukimo ir vietokūros iniciatyvoms. „City Nation Place“ veiklą pradėjo Londone 2015 m., o šiandien apdovanojimai laikomi vienu svarbiausių tarptautinių vietovės įvaizdžio ir rinkodaros sričių konkursų. Šiemet 12-oji „City Nation Place Global“ konferencija vyks lapkričio 4–5 d. Londone, o apdovanojimų ceremonijoje lapkričio 5 d. bus paskelbti šių metų nugalėtojai.

Viktorija Vaičiukynienė – žurnalistė, rašanti apie Vilniaus kasdienybę per maistą, turgus, kavines ir mažuosius verslus. Ji tiki, kad miestą geriausiai pažinsi ne muziejuje, o prie prekystalio, kavinės baro ar šeimos virtuvėje.Istorija:Viktorija gimė 1985 m. Alytuje, o į Vilnių atvyko aštuoniolikos, studijuoti. Pirmą savaitę ji pasiklydo Senamiestyje ir atsidūrė Halės turguje, kur senyva pardavėja jai paaiškino, kaip atskirti tikrą kaimišką sūrį nuo pirktinio. Tas pokalbis, pasak jos, buvo pirmasis interviu, nors tada ji dar nežinojo, kad taps žurnaliste.Vilniaus universitete studijavo lituanistiką, o studijų metais dirbo padavėja keliose Senamiesčio kavinėse. Ten pamatė miestą iš kitos pusės: kaip keičiasi lankytojai, kaip užsidaro ir atsidaro vietos, kaip savininkai kovoja dėl išlikimo. Pirmuosius tekstus rašė tinklaraštyje apie Vilniaus kavines, kurį skaitė vos keli šimtai žmonių, kol vieno žurnalo redaktorė pasiūlė jai nuolatinę skiltį.Per tuos metus Viktorija tapo viena labiausiai atpažįstamų sostinės gyvenimo būdo žurnalisčių. Jos neįdomūs brangių restoranų reitingai; ji rašo apie šeimų valdomas valgyklėles, turgaus prekeivius, imigrantų atidarytas virtuves ir vietas, kurios gyvuoja dešimtmečius be jokios reklamos. Pastaraisiais metais daug rašo apie tai, kaip naujieji vilniečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Indijos ar Sakartvelo keičia miesto skonį.Pavardę Vaičiukynienė ji gavo ištekėjusi, bet redakcijose ją vis dar kartais vadina tiesiog „Viktorija iš Halės“.Temos, kurioms ji ištikima:Vilniaus turgūs ir jų žmonės (Halės, Kalvarijų, Gariūnų) šeimos verslai, kavinės ir valgyklos, kurios išgyvena dešimtmečius migracija ir naujosios miesto virtuvės maisto istorija: ką vilniečiai valgė prieš šimtą metų ir ką valgo dabarAsmeniškai: Viktorija gyvena Naujamiestyje su vyru ir dukra, šeštadienio rytus leidžia Kalvarijų turguje, o jos virtuvėje yra lentyna su daugiau nei šimtu senų lietuviškų receptų knygų, supirktų antikvariatuose.