2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Nemokamas seminaras mokytojams Sapiegų rūmuose spalio 22–23 d.: žmogaus ir gamtos santykis mokykloje

Nemokamas seminaras mokytojams Sapiegų rūmuose spalio 22–23 d.: žmogaus ir gamtos santykis mokykloje
Asociatyvi nuotrauka „Nemokamas seminaras mokytojams Sapiegų rūmuose spalio 22–23 d.: žmogaus ir gamtos santykis mokykloje“ (Vitaly Gariev / Unsplash)

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FsF) Ugdymo mokslų institutas drauge su Sapiegų rūmais Vilniuje kviečia į nemokamą tarptautinį seminarą „Permąstant gamtos ir žmogaus santykį“, kuris vyks spalio 22–23 d. Planuojamos teorinės diskusijos ir įtraukiančios edukacinės bei meninės praktikos: garsinės aplinkos tyrinėjimai, kvietimas pajusti ryšį su savimi kaip ryšį su gamta ir kt.

Pasak renginio organizatorės, VU FsF Ugdymo mokslų instituto docentės Sandros Kairės, vienas svarbiausių šiandienos iššūkių yra išmokti gyventi klimato kaitos sąlygomis.

„Pasaulyje, kuriame vis dažniau peržengiamos planetos ribos, nyksta rūšys, didėja tarša, o žmonių poreikiai toliau auga, svarbu klausti ne tik kaip išsaugoti tai, kas dar liko, bet ir kaip išmokti gyventi besikeičiančiame ir pažeistame pasaulyje“, – sako doc. S. Kairė.

Edukologės teigimu, seminare keliami klausimai, kaip turėtų keistis žmonių ir aplinkos santykiai mokykloje, kokių aplinkodairinių kompetencijų šiandien vertėtų įgyti mokytojams ir kaip galėtų keistis pats mokymas ir mokymasis.

Edukacija, menas ir filosofija

Seminaro tikslas – išryškinti tas edukacines praktikas, kurios skatina ekologinį sąmoningumą ir aplinkai dėmesingus mąstymo bei veikimo būdus. To siekiama tęsiant bendradarbiavimą su Šiuolaikinio meno centro padaliniu Sapiegų rūmais – pernai jau vykęs panašus renginys sulaukė nemažai dalyvių dėmesio. Šiais metais plečiami ryšiai su žmogaus ir gamtos santykį bei aplinkosaugą pabrėžiančiomis organizacijomis, tokiomis kaip „Sengirės fondas“ ir VŠĮ Mokymosi namai „Patirčių slėnis“. Šiuolaikinio meno centras – viena didžiausių šiuolaikinio meno institucijų Lietuvoje, o Sapiegų rūmai yra istorinis pastatas Vilniuje, kuriame veikia parodų erdvės.

Dviejų dienų seminare filosofija, edukacija ir menas susitiks kaip tarpusavyje susijusios teorijos ir praktikos. Pirmoji diena bus skirta teorijai ir vyks anglų kalba. Ji suburs tyrėjus ir kitus dalyvius į diskusijas. Vienas iš pranešėjų – šiuolaikinio meno kuratorius, rašytojas ir pedagogas Sebastianas Cichockis iš Lenkijos, Poznanės Magdalenos Abakanowicz meno universiteto. Pranešime „Nematomumo apsiaustas“ jis aptars meno išėjimo už meno ribų galimybes: kaip menas gali gyvuoti pradinėje mokykloje, valgykloje, gatvėje, gamtoje.

Taip pat seminaro dalyviai išgirs ugdymo filosofo iš Vakarų Sidnėjaus universiteto Davido R. Cole’o (Australija) pranešimą, kuriame jis kvies gilintis į geofilosofiją. D. R. Cole’as yra vienas žinomiausių pasaulyje ugdymo antropocene teoretikų, vienas iš tarptautinės akademinės krypties „Deleuze’as ir švietimas“ pradininkų, o savo darbuose daug dėmesio skiria ugdymo praktikų pokyčiams.

Antropocenas – siūlomas geologinis laikotarpio pavadinimas, kuriuo pabrėžiama, kad žmogaus veikla tapo reikšminga Žemės sistemų ir klimato pokyčių jėga. Švietime šia sąvoka remiamasi aptariant, kaip mokyklos gali ugdyti atsakomybę už aplinką.

Antroji seminaro diena bus skirta praktikams – praktinės dirbtuvės mokytojams, neformaliojo ugdymo ir meno edukatoriams vyks lietuvių arba anglų kalbomis. Užsiėmimuose dalyviai bus kviečiami praktiškai tyrinėti teorines idėjas ir drauge eksperimentuoti ieškant naujų santykio su gamta bei mokymosi su ja būdų. Visa seminaro programa skelbiama čia.

Renginys vyks Sapiegų rūmuose (L. Sapiegos g. 13, Vilnius) ir yra nemokamas, tačiau būtina registracija. Registraciją į pirmosios dienos programą rasite čia. Pirmosios dienos pranešimai taip pat bus transliuojami VU Filosofijos fakulteto ir Sapiegų rūmų „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose.

Registraciją į antrosios dienos praktines dirbtuves rasite čia. Atkreipiame dėmesį, kad vietų praktinėse dirbtuvėse skaičius yra ribotas. Užsiregistravusieji turės galimybę aplankyti Sapiegų rūmų parodas su nuolaida. Dirbtuvėse patogu dėvėti aprangą, tinkamą ir patalpoms, ir trumpam būvimui lauke, nes tokios praktikos dažnai apima judėjimą ir klausymąsi aplinkoje.

Tarptautinis seminaras atviras tyrėjams ir menininkams, teoretikams ir praktikams, mokytojams ir neformaliojo ugdymo edukatoriams, studentams ir visiems besidomintiems žmogaus ir gamtos santykiais bei aplinkosauginių kompetencijų plėtojimu švietime.

Šis renginys tęsia VU vykdomą mokslinį projektą „Aplinkodairinių paradigmų pokytis švietime: nuolatinis ugdytojų mokymasis antropocene“, orientuotą į mokytojų, ugdytojų ir neformalaus ugdymo edukatorių kompetencijų tobulinimą, atliepiant dabarties iššūkius ir iššūkius ateičiai.

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.