2026 m. spalio 30 d., penktadienis
Vilnius informacija, naujienos, patarimai

Vilniaus universiteto „INNODAY 2026“: genomo redagavimas, bioaerozoliai ir skaitmeninė patologija spalio 23 d.

Vilniaus universiteto „INNODAY 2026“: genomo redagavimas, bioaerozoliai ir skaitmeninė patologija spalio 23 d.
Asociatyvi nuotrauka „Vilniaus universiteto „INNODAY 2026“: genomo redagavimas, bioaerozoliai ir skaitmeninė patologija spalio 23 d.“ (This_is_Engineering / Pixabay)

Kaip išspręsti problemą, kuri iki šiol atrodė per daug sudėtinga? Kaip laboratorijoje gimusią idėją paversti produktu, technologija ar sprendimu, kuris būtų naudingas ne tik mokslo bendruomenei, bet ir visuomenei? Atsakymų į šiuos klausimus spalio 23 d. bus ieškoma Vilniaus universiteto (VU) inovacijų dienoje „INNODAY“.

Jau šeštąjį kartą vyksiančiame renginyje pristatomos istorijos rodo įvairius mokslo ir verslo bendradarbiavimo kelius: vienur partnerystė prasidėjo nuo konkretaus verslo poreikio, kitur – nuo mokslinėje laboratorijoje gautos įžvalgos, dar kitur – nuo technologijos, kurią reikėjo pritaikyti naujam uždaviniui.

„Mokslo ir verslo bendradarbiavimas ne visada prasideda nuo aiškiai suformuluoto projekto. Kartais pirmiausia reikia susitikti, pasikalbėti ir suprasti, kokių klausimų kyla kitai pusei. Tokiose diskusijose gali atsirasti netikėtų sąsajų, o kartu – ir idėjų, kaip mokslines žinias pritaikyti praktiškai. VU inovacijų diena sukuria progą tokiems susitikimams“, ‒ sako VU Gyvybės mokslų centro profesorius Rolandas Meškys, kuris pernai „INNODAY 2025“ renginyje pasakojo apie mikroorganizmų pritaikymą tvarioms biotechnologijoms.

Vienas svarbiausių mokslo ir verslo bendradarbiavimo klausimų – kaip atrasti bendrą kalbą? Mokslininkui dažnai svarbu tikslumas, tinkami tyrimo metodai ir patikimi rezultatai, o verslui reikia greitų atsakymų. Verslo ir mokslo bendradarbiavimą tango šokiui prilyginusi kosmetikos įmonės „ODA“ įkūrėja ir vadovė Irena Jokšienė pernai Inovacijų dienoje pristatė bendradarbiavimo su VU patirtį. Tokį bendradarbiavimą dažnai palengvina aiškiai aptartas tyrimo tikslas, terminai ir laukiamo rezultato forma.

„Verslui verta ateiti į „INNODAY“ ne tik tada, kai jau turi konkretų klausimą mokslininkui. Kartais svarbiausia yra tiesiog susitikti, išgirsti, ką šiandien tiria ir kuria mokslininkai, ir suprasti, kad jų žinios gali padėti išspręsti problemas, apie kurias dar vakar net negalvojome“, ‒ sako I. Jokšienė.

Inovacijų dienoje pristatomos istorijos svarbios ir todėl, kad jos keičia požiūrį į pačias inovacijas. Inovacijos nėra vien tik naujos technologijos ar produktai, bet ir gebėjimas sujungti turimas žinias, žmones ir skirtingas kompetencijas taip, kad atsirastų sprendimas, kurio vienas žmogus ar viena organizacija galbūt nebūtų sukūrę. Kartais tam pakanka vieno pokalbio, netikėto klausimo ar žmogaus, kuris į tą pačią problemą pažvelgia iš kitos perspektyvos. Būtent tokias galimybes susitikti, dalytis idėjomis ir ieškoti bendrų sprendimų kuria „INNODAY“.

„INNODAY 2026“ šį pokalbį tęs spalio 23 d. Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre. Renginio programoje – mokslo ir verslo bendradarbiavimo istorijos ir VU mokslininkų kuriami sprendimai genomo redagavimo, aplinkosaugos, bioaerozolių, skaitmeninės patologijos ir kitose srityse. Renginys kvies susitikti tuos, kurie turi klausimų, idėjų, mokslinių žinių ar praktinių iššūkių – galbūt būtent šis susitikimas taps naujo sprendimo pradžia.

Genomo redagavimas – tikslių pokyčių įvedimas į gyvo organizmo DNR, taikomas medicinoje, žemės ūkyje ir biotechnologijose. Bioaerozoliai – ore pasklidusios biologinės kilmės dalelės, pavyzdžiui, bakterijos, virusai ar žiedadulkės. Skaitmeninė patologija – audinių mėginių tyrimas pagal suskaitmenintus vaizdus, kuriuos galima analizuoti kompiuteriu ir perduoti specialistams nuotoliu.

Renginio programa ir registracija

Monika Kazlauskaitė – vilnietė žurnalistė, daugiau nei dešimtmetį rašanti apie sostinės kiemus, gatves ir žmones. Jai įdomiausia ne tai, kas matoma iš turistinio maršruto, o tai, kas slepiasi už vartų, laiptinėse ir senųjų gyventojų atsiminimuose.Istorija:Monika gimė 1990 m. Vilniuje, Žvėryne, medinio namo antrame aukšte, iš kurio langų matėsi Neris. Jos senelė, visą gyvenimą dirbusi bibliotekininke, sekmadieniais vesdavosi anūkę į ilgus pasivaikščiojimus po Senamiestį ir pasakodavo, kas kadaise gyveno kiekviename name. Tie pasivaikščiojimai, pati Monika sako, ir tapo pirmąja jos žurnalistikos mokykla.Vilniaus universitete ji studijavo žurnalistiką, o magistrantūroje – kultūros istoriją. Baigiamąjį darbą rašė apie tai, kaip sovietmečiu keitėsi Vilniaus gatvių pavadinimai ir kaip gyventojai juos vis tiek vadino senaisiais vardais.Karjerą pradėjo nedideliame sostinės naujienų portale, kur rašė apie savivaldybės sprendimus ir eismo pakeitimus. Tačiau greitai pastebėjo, kad skaitytojai labiausiai reaguoja į trumpas istorijas apie nykstančias vietas: uždaromą kepyklėlę, nugriaunamą medinį namą, paskutinį batų taisytoją Naujamiestyje. Iš to išaugo jos autorinė rubrika „Vilnius, kurio nebeliks“, vėliau tapusi pagrindine jos darbo kryptimi.Šiandien Monika dirba kaip laisvai samdoma žurnalistė. Ji rašo apie urbanistiką, architektūros paveldą, rajonų kaitą ir gentrifikaciją, bet visada per konkrečius žmones. Jos tekstuose kalba Šnipiškių senbuviai, Užupio menininkai, Lazdynų architektų vaikai ir naujakuriai, kurie Vilnių atrado tik prieš kelerius metus.Temos, kurioms ji ištikima:mediniai Vilniaus priemiesčiai (Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Markučiai) sovietinio modernizmo architektūra ir mikrorajonai miesto daugiakultūrė istorija: lenkų, žydų, rusų, baltarusių bendruomenių pėdsakai viešųjų erdvių kaita ir gyventojų balsas miesto planavimeAsmeniškai: Monika gyvena Užupyje su katinu Barbora, važinėja senu dviračiu ir visada nešiojasi užrašų knygutę, nes, jos žodžiais, geriausi pokalbiai prasideda tada, kai diktofonas dar išjungtas.