Vasaros rytas, dar tamsu, o Vingio parke jau girdisi degiklio ūžesys – taip dažniausiai prasideda vieno įspūdingiausio Vilniaus reginio istorija. Skrydis oro balionu virš sostinės jau seniai nebe egzotika, o gana populiari pramoga tiek turistams, tiek patiems vilniečiams, norintiems miestą pamatyti iš visai kito rakurso. Jei kada nors stovėjote Gedimino kalne ir galvojote, kaip viskas atrodo dar aukščiau – atsakymas yra būtent čia, ore, kelis šimtus metrų virš bažnyčių bokštų.
Kodėl būtent Vilnius tinka oro balionų skrydžiams
Vilnius – vienas iš nedaugelio Europos sostinių, kur oro balionų skrydžiai virš senamiesčio apskritai leidžiami. Tam yra keletas priežasčių: miestas nėra tankiai apstatytas dangoraižiais, aplink jį daug žalumos, o oro erdvė nėra tokia perpildyta kaip, tarkime, Paryžiuje ar Londone. Be to, Vilniaus reljefas – kalvos, upės vingiai, senamiesčio stogų mozaika – iš paukščio skrydžio atrodo tiesiog kitaip nei iš žemės. Matosi Neries vingiai, Trys Kryžiai, katedra, o giedrą dieną – net apylinkės iki pat Trakų pusės.
Skrydžiai dažniausiai startuoja iš Vingio parko arba kitų atvirų teritorijų prie miesto – priklauso nuo vėjo krypties tą dieną. Beje, tiksli vieta paaiškėja dažnai tik prieš pat skrydį, nes pilotai stebi orų prognozes ir renkasi optimaliausią startą.
Kiek kainuoja skrydis balionu Vilniuje
Kainos svyruoja nemažai, priklausomai nuo operatoriaus, sezono ir to, ar skrendate grupėje, ar užsisakote privatų skrydį. Vidutiniškai:
- Standartinis grupinis skrydis (kai balione keliauja 4–8 žmonės) – nuo 90 iki 150 eurų vienam asmeniui.
- Privatus skrydis dviese, be pašalinių žmonių – dažnai kainuoja nuo 400 iki 600 eurų už porą.
- Ypatingos progos paketai (piršlybos, jubiliejai) su šampanu ir fotografu – gali kainuoti ir 250–350 eurų asmeniui.
Verta atkreipti dėmesį, kad kaina dažniausiai apima ir skrydžio sertifikatą, ir taurę putojančio gėrimo nusileidus – tokia sena oro balionų tradicija, kilusi dar iš XVIII amžiaus Prancūzijos. Kai kurie operatoriai siūlo ir nuolaidas, jei rezervuojate iš anksto arba skrendate darbo dienomis, o ne savaitgalį.
Kada geriausia rezervuoti ir kokiu metų laiku skristi
Sezonas Lietuvoje prasideda balandžio pabaigoje ir tęsiasi iki spalio vidurio – vėliau orai tampa per nestabilūs, o vėjas dažnai per stiprus saugiam skrydžiui. Populiariausi mėnesiai – birželis, liepa ir rugpjūtis, kai dienos ilgiausios, o oro sąlygos stabiliausios.
Skrydžiai vyksta arba anksti ryte (paprastai pradedama nuo 5–6 val.), arba prieš saulėlydį. Dienos viduryje balionų nepamatysite – tuo metu oras juda per stipriai ir chaotiškai, todėl skrydis tiesiog nebūtų saugus. Taigi jei planuojate dovanoti skrydį kaip staigmeną, reikia būti pasiruošusiam anksti keltis arba vakare atsisakyti kitų planų.
Rezervuoti rekomenduočiau bent 2–3 savaites iš anksto, ypač jei norite konkrečios datos vasarą – tuo metu operatoriai būna gerokai užsakyti. Žiemą, beje, kai kurie operatoriai siūlo vadinamuosius „šiltus“ balionus specialiomis progomis, bet tai jau retenybė ir priklauso nuo konkrečios kompanijos.
Kaip elgtis, jei orai sugadina planus
Tai turbūt didžiausias galvos skausmas visiems, kas planuoja skrydį balionu – oro sąlygos. Vėjas, lietus, rūkas ar per žema debesuotis gali privesti prie atšaukimo net paskutinę minutę. Rimtos oro balionų kompanijos visada sako atvirai: saugumas svarbiau už grafiką. Jei skrydis atšaukiamas, dažniausiai siūloma:
- persikelti į kitą datą be papildomo mokesčio;
- gauti pilną pinigų grąžinimą;
- arba palaukti tos pačios dienos vėlesnio laiko, jei orai gali pagerėti.
Patarimas – renkantis operatorių, verta perskaityti, kokia jų atšaukimo politika, nes kai kurios mažesnės kompanijos ima papildomą mokestį už datos keitimą arba neatlygina pinigų, jei skrydis neįvyksta dėl orų. Geriausia rinktis tuos, kurie dirba jau kelerius metus ir turi aiškias taisykles, paskelbtas svetainėje.
Ką pasiimti ir kaip apsirengti
Net vasaros rytą aukštyje gali būti gerokai vėsiau nei ant žemės, tad rekomenduočiau rengtis sluoksniais – lengvą striukę ar megztinį pasiimti tikrai verta, net jei diena žada būti karšta. Avalynė turėtų būti patogi, uždara – aukštakulniai ar šlepetės balione tikrai netinka, nes leidžiantis kartais tenka nusileisti į lauką ar net dirvą.
Fotoaparatą ar telefoną laikykite prisirišę arba saugiai laikykite rankose – vėjas ore kartais netikėtai stipresnis nei atrodo iš krepšio. Taip pat verta pasiimti saulės akinius ir kepurę, ypač jei skrendate ryto valandomis, kai saulė leidžiasi žemai virš horizonto ir tiesiai akina.
Svarbu žinoti – nusileidimo vieta ne visada bus ten, kur planuota. Balionas skrenda pagal vėją, todėl kartais tenka nusileisti laukuose už miesto ribų. Dauguma operatorių pasirūpina transportu atgal į miestą, bet neišsigąskite, jei nusileidimo taškas bus, tarkime, kažkur Nemenčinės ar Rūdninkų pusėje.
Ar tinka vaikams ir žmonėms su aukščio baime
Dažniausiai minimalus amžius yra apie 6–8 metus, priklausomai nuo operatoriaus, o kai kurie reikalauja, kad vaikai būtų bent tam tikro ūgio, kad galėtų matyti per krepšio kraštą, bet ir saugiai jame stovėti. Verta iš anksto pasitikslinti taisykles, jei planuojate skrydį su šeima.
Kalbant apie aukščio baimę – įdomu tai, kad daugelis žmonių, kurie bijo stovėti ant balkono ar žiūrėti žemyn nuo bokšto, oro balione jaučiasi gerokai ramiau. Priežastis paprasta: kadangi balionas juda kartu su vėju, nėra to jausmo, kad „krisi“ ar kad kažkas svyruoja po kojomis, kaip būna, tarkime, apžvalgos rate. Krepšys stabilus, o pojūtis primena tiesiog ramų plūduriavimą.
Ką verta žinoti apie pačią patirtį prieš skrendant pirmą kartą
Vienas dažnas klausimas – kiek trunka pats skrydis. Realiai ore praleidžiama apie valandą, bet visas renginys, įskaitant baliono pripūtimą, instruktažą ir nusileidimą, užtrunka apie 3–4 valandas. Verta tam skirti laiko ir nesuplanuoti iškart po to kito svarbaus susitikimo.
Prieš startą pilotas trumpai papasakos apie saugumą, kaip stovėti krepšyje pakylant ir leidžiantis (dažniausiai tenka sulenkti kelius ir laikytis už rankenų – nusileidimas gali būti šiek tiek grubesnis nei pakilimas). Tai visiškai normalu ir dalis patirties, ne pavojaus ženklas.
Vietoj banalaus atsisveikinimo – keletas paskutinių gudrybių
Jei jau ryžtatės šiai patirčiai, keli dalykai, kurių dažnai nepamini reklaminiuose bukletuose: pirmiausia, rinkitės operatorius, kurie viešai skelbia pilotų licencijas ir patirtį – tai ne prabanga, o tiesiog atsakingas pasirinkimas, kai kalbama apie skrydį. Antra, jei norite geriausių nuotraukų, prašykite skrydžio arti saulėtekio ar saulėlydžio, kai šviesa krenta žemai ir senamiestis atrodo lyg iš atviruko.
Trečia – nepervertinkite savo tvarkaraščio tą dieną. Oro balionai nesiskaito su darbotvarkėmis, todėl geriausia turėti laisvą rytą arba vakarą be griežtų planų po skrydžio. Ir galiausiai – jei tai dovana artimam žmogui, geriau rinktis ne konkrečią datą, o vaučerį su galiojimu keliems mėnesiams, nes orų kaprizai gali priversti perkelti skrydį kelis kartus, kol pagaliau viskas susiklostys idealiai.
Kelionė balionu virš Vilniaus – tai ne tik graži nuotrauka instagramui, bet ir keista, sunkiai žodžiais nusakoma tyla aukštyje, kai girdisi tik degiklio ūžesys ir retkarčiais – varpų dūžiai iš apačios. Kartą tai patyrus, sunku nesuprasti, kodėl žmonės grįžta skristi antrą, trečią kartą.
