Literatų gatvė: meno kūriniai ant sienų siaurai gatvelei pagerbti

Užvažiavus į Senamiestį iš Pilies gatvės pusės, lengva praeiti pro šalį ir net nepastebėti – Literatų gatvelė tokia siaura ir kukli, kad turistų minios dažniausiai nuslenka Pilies gatve toliau, negrįždamos į šoną. O būtent tai ir yra jos žavesys. Vietiniai vilniečiai šią gatvelę myli būtent dėl to, kad ji lieka nuošalyje nuo pagrindinių maršrutų, nors iš tikrųjų yra viena originaliausių vietų visame mieste.

Kaip gatvelė virto atviru meno galerija

Idėja pagerbti Lietuvos literatus – rašytojus, poetus, visus, kurie savo kūryba palietė Vilnių arba buvo su juo susiję – kilo dar praėjusio amžiaus pabaigoje, tačiau realiu projektu Literatų gatvė tapo kiek vėliau, kai menininkai, rašytojai ir miestiečiai susibūrė bendram tikslui. Sienos, kurios anksčiau buvo tiesiog pilkos ir nykios, palaipsniui pradėtos dengti memorialinėmis lentelėmis, skulptūromis, keramikos plokštėmis ir kitokiais meno objektais.

Šiandien čia galima suskaičiuoti daugiau nei du šimtus skirtingų kūrinių, skirtų rašytojams, poetams, filosofams – tiek lietuvių, tiek kitų tautybių, kurie kažkokiu būdu buvo susieti su Vilniumi ar Lietuva. Kūriniai kabo ant namų sienų, tvorų, net vartų – ir kiekvienas jų yra atskiro menininko darbas, tad stilių įvairovė tiesiog nustebina.

Kodėl verta sustoti ir apžiūrėti kiekvieną plokštę

Daugelis praeivių gatvele nueina greitai, bet tikrai verta sulėtinti žingsnį. Kiekviena plokštelė ar skulptūrėlė turi savo istoriją, o kartais net ir humoro gaidelę. Vienur pamatysite paminėtą Czesławą Miłoszą, kitur – Adomą Mickevičių, dar kitur atrasite mažiau žinomus, bet ne mažiau įdomius autorius, kurių kūryba susijusi su miesto istorija.

Patarimas keliaujantiems su vaikais ar draugais, kurie nelabai domisi literatūra: net jei pavardės nieko nesako, patys meno kūriniai dažnai yra tiesiog vizualiai gražūs ir įdomūs – metalo raižiniai, keramika, medžio drožiniai. Galima žiūrėti į juos tiesiog kaip į street art galeriją po atviru dangumi, nesigilinant į biografijas.

Geriausias laikas apsilankyti

Jeigu norite gatvelę pamatyti tuščią, be turistų minių, rinkitės ankstyvą rytą – apie 8-9 valandą, kai Senamiestis dar tik bunda. Tuomet šviesa krenta gražiai ant sienų, ir galima ramiai fotografuoti kiekvieną detalę, nesistumdant su kitais smalsuoliais.

Rudenį, kai lapai krenta ir gatvelė pasipuošia geltonais bei raudonais tonais, atmosfera tampa ypač jauki – tarsi patektum į kokį seną atviruką. Žiemą, sniegui iškritus, plokštelės atrodo dar poetiškiau, nors tuomet reikia apsimauti šiltesnius batus, nes grindinys gali būti slidus.

Ką reikia žinoti prieš einant

• Gatvelė nėra ilga – ją visą apžiūrėti užtrunka apie 15-20 minučių, jei skubate, arba pusvalandį ir daugiau, jei norite išties įsigilinti.
• Nėra jokio mokesčio už apsilankymą – tai visiškai atviras viešas kelias.
• Grindinys nelygus, todėl aukštakulniai ar netinkama avalynė gali sukelti nepatogumų.
• Vasarą gatvelėje būna nemažai turistų su fotoaparatais, tad kantrybė nepakenks.

Vieta kūrybai ir įkvėpimui

Įdomu tai, kad Literatų gatvė tebėra gyvas, besikeičiantis projektas – nuolat atsiranda naujų kūrinių, kartais senesni atnaujinami ar restauruojami. Vietiniai menininkai vis dar prisideda prie šios idėjos, tad kiekvienas apsilankymas po kelerių metų gali atskleisti ką nors naujo, ko anksčiau nebuvo pastebėta.

Jeigu domitės literatūra ar tiesiog norite pamatyti, kaip miestas gali pagerbti savo kultūrinį paveldą kitaip nei standartiniais paminklais, ši gatvelė – puikus pavyzdys. Čia nėra didelių, patetiškų statulų – tik kuklūs, bet nuoširdūs ženklai, primenantys, kad literatūra ir miestas yra neatsiejami.

Vietoj pabaigos – kelios mintys pasivaikščiojimui

Einant Literatų gatvele, verta ne tik fotografuoti, bet ir tiesiog pastovėti, pažiūrėti į detales – kartais mažiausia plokštelė slepia įdomiausią istoriją. Rekomenduočiau derinti šį apsilankymą su platesniu Senamiesčio maršrutu: nueikite iš Pilies gatvės, apžiūrėkite Literatų gatvelę, o tada patraukite link Bernardinų sodo ar Užupio – taip išgausite pilnesnį įspūdį apie miesto kultūrinį sluoksnį.

Ir dar vienas patarimas – jei turite laiko, pasiimkite su savimi mažą knygelę ar bent telefone atsidarykite sąrašą lietuvių poetų, kurių kūrybos nesate skaitę. Gali būti, kad pati gatvelė paskatins susirasti ir perskaityti ką nors naujo. Galiausiai, ne kiekviename mieste rasi gatvę, kuri būtų skirta būtent žodžiui ir kūrybai – tad Vilniuje tai tikrai verta pastebėti ir įvertinti.